Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antroji fitna antrasis pilietinis karas arabų kalifate vykęs 680 692 m Antrosios fitnos pradžia galima laikyti 680 m kai
Antroji fitna
Antroji fitna – antrasis pilietinis karas arabų kalifate, vykęs 680–692 m.
Antrosios fitnos pradžia galima laikyti 680 m., kai mirus Damasko kalifui Muavijai I jo sūnaus Jazido I kalifu nepripažino įtakingi Mekos ir Medinos veikėjai. Jie laikėsi principo, kad kalifas turi būti renkamas. Kita grupė nepatenkintųjų manė, kad kalifo postas turi pereiti kalifo Ali įpėdiniui ir Mahometo palikuoniui, nes taip esą Muavija I buvo sutaręs su Ali sūnumi Hasanu. Hasanui mirus ši teisė esą perėjo kitam Ali sūnui Huseinui. Į išžygiavęs Huseinas ibn Ali žuvo nuo Jazido I kariuomenės. Kita Antrosios fitnos pradžios data galima laikyti 683 m., kai prieš Jazidą I atvirai sukilo Mekos ir Medinos miestai. Jazidas I pasiuntė kariuomenę iš Sirijos miestams numalšinti. Medina buvo užimta, po to apgulta Meka. Apgulties metu atėjo žinia apie Jazido I mirtį ir sirų kariuomenė atsitraukė. Trečia versija, Antroji fitna prasidėjo 683 ar 684 m. mirus trumpai valdžiusiam ir įpėdinio nepaskyrusiam Jazido I sūnui Muavijai II.
Mekoje kalifu pasiskelbė Abdula ibn al Zubairas. Jo valdžią pripažino beveik visas arabų kalifatas, įskaitant kaisitus Sirijoje. Tačiau jis pats niekuomet neišvyko iš Mekos. Jis pasikliovė savo rėmėjais per atstumą ir neįvertino Omejadų įtakos Sirijoje. Vietos valdytojai veikė jo vardu, bet realiai vykdė savo politiką. Basroje valdė jo brolis Mosabas ibn Zubairas. 684 m. Marvanas I su kalbitų pagalba sumušė kaisitus Sirijoje ir 685 m. susigrąžino Egipto valdžią Omejadams. 684 m. Arabijoje sukilo charidžitai, vadovaujami Nadždeho ibn Amiro. Juos rėmė kaimiškų vietovių gyventojai, visų pirma Džaziroje. Jie po to užvaldė visą Vakarų Arabiją ir Jemeną. Kita charidžitų grupė veikė Irane ir Irake. Charidžitai neužvaldė nei vieno įgulos miesto ir palaipsniui buvo sumušti tiek Al Zubairo šalininkų, tiek Damasko kalifų pajėgų.
Huseino ibn Ali mirties sukrėsti Alidų šalininkai (Šija, šiitai) 685 m. sukilo , vadovaujami Muchtaro ibn Abi Obaido Takafio, kuris imamu ir kalifu paskelbė Ali sūnų Mohamedą ibn al Hanafiją (pastarasis kovose nedalyvavo). Iš pradžių jiems sekėsi. Muchtaro pajėgos, vadovaujamos Ibrahimo ibn Maliko, nugalėjo Damasko kalifo Abdulmaliko pajėgas prie Mosulo. Mūšyje žuvo Abdulmaliko generolas Ubaidula ibn Zijadas, laikytas atsakingu už Huseino ibn Ali mirtį, kas palaikyta Dievo ženklu. Tačiau Muchtaras represijomis ir savo religiniu vienašališkumu nuteikė daug kufiečių prieš save, kurių dalis pabėgo į Basrą prašyti Mosabo ibn Zubairo paramos. 687 m. Mosabo pajėgos sumušė Muchtaro pajėgas, jis pats žuvo apsuptas savo rūmuose Kufoje. Tuo tarpu Sirijoje musulmonai susivienijo greičiau nei Irake. 691 m. kalifo Abdulmaliko kariuomenė sumušė Mosabo ibn Zubairo pajėgas, pastarasis žuvo. 692 m. Abdulmaliko kariuomenė apgulė ir užėmė Meką. Abdula ibn al Zubairas žuvo ir jo mirtis laikoma Antrosios fitnos pabaiga.
Šaltiniai
- Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. History of Islam (Vol 2), 2001
- Marshall Hodgson. The Venture of Islam, Vol. 1; the Classical Age of Islam, 1974, p. 220-223
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antroji fitna, Kas yra Antroji fitna? Ką reiškia Antroji fitna?
Antroji fitna antrasis pilietinis karas arabu kalifate vykes 680 692 m Antrosios fitnos pradzia galima laikyti 680 m kai mirus Damasko kalifui Muavijai I jo sunaus Jazido I kalifu nepripazino įtakingi Mekos ir Medinos veikejai Jie laikesi principo kad kalifas turi buti renkamas Kita grupe nepatenkintuju mane kad kalifo postas turi pereiti kalifo Ali įpediniui ir Mahometo palikuoniui nes taip esa Muavija I buvo sutares su Ali sunumi Hasanu Hasanui mirus si teise esa perejo kitam Ali sunui Huseinui Į iszygiaves Huseinas ibn Ali zuvo nuo Jazido I kariuomenes Kita Antrosios fitnos pradzios data galima laikyti 683 m kai pries Jazida I atvirai sukilo Mekos ir Medinos miestai Jazidas I pasiunte kariuomene is Sirijos miestams numalsinti Medina buvo uzimta po to apgulta Meka Apgulties metu atejo zinia apie Jazido I mirtį ir siru kariuomene atsitrauke Trecia versija Antroji fitna prasidejo 683 ar 684 m mirus trumpai valdziusiam ir įpedinio nepaskyrusiam Jazido I sunui Muavijai II Mekoje kalifu pasiskelbe Abdula ibn al Zubairas Jo valdzia pripazino beveik visas arabu kalifatas įskaitant kaisitus Sirijoje Taciau jis pats niekuomet neisvyko is Mekos Jis pasikliove savo remejais per atstuma ir neįvertino Omejadu įtakos Sirijoje Vietos valdytojai veike jo vardu bet realiai vykde savo politika Basroje valde jo brolis Mosabas ibn Zubairas 684 m Marvanas I su kalbitu pagalba sumuse kaisitus Sirijoje ir 685 m susigrazino Egipto valdzia Omejadams 684 m Arabijoje sukilo charidzitai vadovaujami Nadzdeho ibn Amiro Juos reme kaimisku vietoviu gyventojai visu pirma Dzaziroje Jie po to uzvalde visa Vakaru Arabija ir Jemena Kita charidzitu grupe veike Irane ir Irake Charidzitai neuzvalde nei vieno įgulos miesto ir palaipsniui buvo sumusti tiek Al Zubairo salininku tiek Damasko kalifu pajegu Huseino ibn Ali mirties sukresti Alidu salininkai Sija siitai 685 m sukilo vadovaujami Muchtaro ibn Abi Obaido Takafio kuris imamu ir kalifu paskelbe Ali sunu Mohameda ibn al Hanafija pastarasis kovose nedalyvavo Is pradziu jiems sekesi Muchtaro pajegos vadovaujamos Ibrahimo ibn Maliko nugalejo Damasko kalifo Abdulmaliko pajegas prie Mosulo Musyje zuvo Abdulmaliko generolas Ubaidula ibn Zijadas laikytas atsakingu uz Huseino ibn Ali mirtį kas palaikyta Dievo zenklu Taciau Muchtaras represijomis ir savo religiniu vienasaliskumu nuteike daug kufieciu pries save kuriu dalis pabego į Basra prasyti Mosabo ibn Zubairo paramos 687 m Mosabo pajegos sumuse Muchtaro pajegas jis pats zuvo apsuptas savo rumuose Kufoje Tuo tarpu Sirijoje musulmonai susivienijo greiciau nei Irake 691 m kalifo Abdulmaliko kariuomene sumuse Mosabo ibn Zubairo pajegas pastarasis zuvo 692 m Abdulmaliko kariuomene apgule ir uzeme Meka Abdula ibn al Zubairas zuvo ir jo mirtis laikoma Antrosios fitnos pabaiga SaltiniaiAkbar Shah K h an Najibabadi History of Islam Vol 2 2001 Marshall Hodgson The Venture of Islam Vol 1 the Classical Age of Islam 1974 p 220 223