Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Charidžitai ankstyvojo islamo atskilėlių grupuotė veikusi VII VIII a Vertinama pirmąja sekta ar srove islame Istorija nu
Charidžitai
Charidžitai – ankstyvojo islamo atskilėlių grupuotė, veikusi VII–VIII a. Vertinama pirmąja sekta ar srove islame.
Istorija, nuostatos
656 m. nužudžius kalifą Usmaną ir kalifu išrinkus Ali arabų kalifate kilo Pirmoji fitna. Kalifo ir artimo Mahometo bendražygio žūties sukrėstos kitos musulmonų frakcijos reikalavo keršto jo žudikams. Tačiau Ali neskubėjo jų bausti, nes pastarieji buvo tarp jo karščiausių rėmėjų. 657 m. kalifo Ali pajėgos susitiko su kito pretendento į kalifatą ir Usmano giminaičio, sukilusio Sirijos valdytojo Muavijos pajėgomis Sifino mūšyje Sirijoje. Siekiant nutraukti mūšį abi pusės susitarė paskirti teisėjus, kad šie pagal Koraną išsiaiškintų, kuris iš jų yra teisėtasis kalifas. Šį veiksmą dalis Ali karių palaikė Korano nustatymų išdavystę, nes, pagal Koraną, tik Dievas nustato, kas turi vadovauti musulmonams ir, tokiu būdu, klausimo sprendimą perduodant žmonių teismui yra pažeidžiama Dievo valia. Ši Ali šalininkų dalis palaikė Ali išdaviku, pasitraukė ir įkūrė atskirą frakciją Haruros kaime prie . Kai kurie tyrinėtojai teigė, kad Ali šalininkai palaikė derybų tarp Ali ir Muavijos idėją, nes buvo įsitikinę, kad bus lengvai įrodyta Ali viršenybė prieš Muaviją, ir sukilo, kai derybų klausimas dėl Usmano nužudymo teisėtumo pasisuko Muavijos naudai. Iš pradžių jie buvo vadinami haruriečiais ir ilgainiui tapo žinomi charidžitų („pasitraukėlių“) pavadinimu, dėl nuostatos, kad charidžitai neturi gyventi tarp kitokios nuomonės nei jų bendruomenėse.
Charidžitai Usmano nužudymą laikė teisėtu bausmės įgyvendinimu dėl islamo nuostatų išdavystės. Jų manymu, Ali buvo teisėtas kalifas iki derybų su Muavija, kai jis pažeidė Korano reikalavimus ir tapo apostatu. Charidžitai tikėjo, kad įvykdžius didelę nuodėmę, ji tampa nebeišperkama, tad prieš apostatus reikia griebtis pačių žiauriausių priemonių. Jie iškėlė Korano citatą „teismas priklauso tik Dievui vienam“ savo šūkiu. Jie manė, kad mūšyje ir paaiškėtų, kieno pusėje yra Dievas. Charidžitų manymu, musulmoną apibūdina jo tikėjimas Dievu ir Korano nustatymų laikymasis, o ne gentinė priklausomybė – tai buvo priešinimasis Mekos diduomenės propaguotai idėjai, kad valdžia kalifate turi priklausyti visų pirma genčiai, iš kurios kilęs Mahometas, o islamas yra arabų religija. Charidžitų manymu, kalifu gali tapti ir juodaodis vergas, jei jis būtų tam tinkamiausias. Charidžitai pasižymėjo fanatizmu ir puritonizmu, jie buityje draudė prabangą, muziką, žaidimus, sugulovių turėjimą be žmonos sutikimo. Savo lyderiu jie išrinko Abdulą ibn Vahbą al Rasibį, apie kurį žinoma labai mažai. Manoma, kad jų buvo apie 10 tūkst. 658 m. kalifo Ali pajėgos juos visiškai sutriuškino ir išžudė Nahravano mūšyje. Išlikę charidžitai susitarė, kad Ali, Muavija I ir Amras ibn al Asas, arbitras iš Muavijos pusės, turi mirti. 661 m. jie suorganizavo į juos pasikėsinimus tą pačią dieną maldos metu trijuose skirtinguose miestuose: Fustate (prieš Amrą ibn al Asą), Damaske (prieš Muaviją) ir Kufoje (prieš Ali), tačiau tik pasikėsinimas į Ali pavyko, pastarasis žuvo. Kita versija teigiama, kad Ali žudikas nebuvo charidžitas, nei paveiktas charidžitų ideologijos.
Po Jazido I mirties prasidėjus Antrajai fitnai charidžitai įgijo galimybių veikti. Aršiausi iš jų buvo azrakitai, Nafio ibn al Azrako pasekėjai. Jie skelbė mirtį visiems nusidėjėliams ir jų šeimoms. Įsiveržę į Basrą išlaisvino kalinius, nužudė vietos valdytoją. Ibn al Azrakas 685 m. žuvo mūšio metu. Charidžitams simpatizavo neturtingų žemdirbių ir beduinų sluoksniai provincijose, Arabijos dykumoje ir Džaziroje. Antrosios fitnos metu jų frakcija užvaldė didžiausias teritorijas pagal plotą Pietų Arabijoje ir Taifo miestą. Prieš juos sėkmingai kariavo žiaurumu pagarsėjęs kalifo Abdulmaliko generolas, Irako vietininkas . VIII a. viduryje žlugus Omejadų valdžiai kalifate charidžitai surengė du didelius sukilimus prieš naują Abasidų dinastiją, kuriuos pralaimėjo ir jų judėjimas išsikvėpė. Tiek sunitų, tiek šiitų istoriografijoje požiūris į charidžitus yra ypatingai neigiamas, jie buvo demonizuoti, teigta, kad jie siekė sunaikinti islamą, o po to ir visą pasaulį. Nuosaikiaisiais charidžitais, kurių centras buvo Basra, vadinami ibaditai išliko, visų pirma Omane, iki šių laikų.
Šaltiniai
- Enciklopedija Britannica
- Oxford Bibliographies
- Valerie J. Hoffman. The Essentials of Ibadi Islam. Syracuse University Press, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Charidžitai, Kas yra Charidžitai? Ką reiškia Charidžitai?
Charidzitai ankstyvojo islamo atskileliu grupuote veikusi VII VIII a Vertinama pirmaja sekta ar srove islame Istorija nuostatos656 m nuzudzius kalifa Usmana ir kalifu isrinkus Ali arabu kalifate kilo Pirmoji fitna Kalifo ir artimo Mahometo bendrazygio zuties sukrestos kitos musulmonu frakcijos reikalavo kersto jo zudikams Taciau Ali neskubejo ju bausti nes pastarieji buvo tarp jo karsciausiu remeju 657 m kalifo Ali pajegos susitiko su kito pretendento į kalifata ir Usmano giminaicio sukilusio Sirijos valdytojo Muavijos pajegomis Sifino musyje Sirijoje Siekiant nutraukti musį abi puses susitare paskirti teisejus kad sie pagal Korana issiaiskintu kuris is ju yra teisetasis kalifas Sį veiksma dalis Ali kariu palaike Korano nustatymu isdavyste nes pagal Korana tik Dievas nustato kas turi vadovauti musulmonams ir tokiu budu klausimo sprendima perduodant zmoniu teismui yra pazeidziama Dievo valia Si Ali salininku dalis palaike Ali isdaviku pasitrauke ir įkure atskira frakcija Haruros kaime prie Kai kurie tyrinetojai teige kad Ali salininkai palaike derybu tarp Ali ir Muavijos ideja nes buvo įsitikine kad bus lengvai įrodyta Ali virsenybe pries Muavija ir sukilo kai derybu klausimas del Usmano nuzudymo teisetumo pasisuko Muavijos naudai Is pradziu jie buvo vadinami harurieciais ir ilgainiui tapo zinomi charidzitu pasitraukeliu pavadinimu del nuostatos kad charidzitai neturi gyventi tarp kitokios nuomones nei ju bendruomenese Charidzitai Usmano nuzudyma laike teisetu bausmes įgyvendinimu del islamo nuostatu isdavystes Ju manymu Ali buvo teisetas kalifas iki derybu su Muavija kai jis pazeide Korano reikalavimus ir tapo apostatu Charidzitai tikejo kad įvykdzius didele nuodeme ji tampa nebeisperkama tad pries apostatus reikia griebtis paciu ziauriausiu priemoniu Jie iskele Korano citata teismas priklauso tik Dievui vienam savo sukiu Jie mane kad musyje ir paaisketu kieno puseje yra Dievas Charidzitu manymu musulmona apibudina jo tikejimas Dievu ir Korano nustatymu laikymasis o ne gentine priklausomybe tai buvo priesinimasis Mekos diduomenes propaguotai idejai kad valdzia kalifate turi priklausyti visu pirma genciai is kurios kiles Mahometas o islamas yra arabu religija Charidzitu manymu kalifu gali tapti ir juodaodis vergas jei jis butu tam tinkamiausias Charidzitai pasizymejo fanatizmu ir puritonizmu jie buityje draude prabanga muzika zaidimus suguloviu turejima be zmonos sutikimo Savo lyderiu jie isrinko Abdula ibn Vahba al Rasibį apie kurį zinoma labai mazai Manoma kad ju buvo apie 10 tukst 658 m kalifo Ali pajegos juos visiskai sutriuskino ir iszude Nahravano musyje Islike charidzitai susitare kad Ali Muavija I ir Amras ibn al Asas arbitras is Muavijos puses turi mirti 661 m jie suorganizavo į juos pasikesinimus ta pacia diena maldos metu trijuose skirtinguose miestuose Fustate pries Amra ibn al Asa Damaske pries Muavija ir Kufoje pries Ali taciau tik pasikesinimas į Ali pavyko pastarasis zuvo Kita versija teigiama kad Ali zudikas nebuvo charidzitas nei paveiktas charidzitu ideologijos Po Jazido I mirties prasidejus Antrajai fitnai charidzitai įgijo galimybiu veikti Arsiausi is ju buvo azrakitai Nafio ibn al Azrako pasekejai Jie skelbe mirtį visiems nusidejeliams ir ju seimoms Įsiverze į Basra islaisvino kalinius nuzude vietos valdytoja Ibn al Azrakas 685 m zuvo musio metu Charidzitams simpatizavo neturtingu zemdirbiu ir beduinu sluoksniai provincijose Arabijos dykumoje ir Dzaziroje Antrosios fitnos metu ju frakcija uzvalde didziausias teritorijas pagal plota Pietu Arabijoje ir Taifo miesta Pries juos sekmingai kariavo ziaurumu pagarsejes kalifo Abdulmaliko generolas Irako vietininkas VIII a viduryje zlugus Omejadu valdziai kalifate charidzitai surenge du didelius sukilimus pries nauja Abasidu dinastija kuriuos pralaimejo ir ju judejimas issikvepe Tiek sunitu tiek siitu istoriografijoje poziuris į charidzitus yra ypatingai neigiamas jie buvo demonizuoti teigta kad jie sieke sunaikinti islama o po to ir visa pasaulį Nuosaikiaisiais charidzitais kuriu centras buvo Basra vadinami ibaditai isliko visu pirma Omane iki siu laiku SaltiniaiEnciklopedija Britannica Oxford Bibliographies Valerie J Hoffman The Essentials of Ibadi Islam Syracuse University Press 2012