Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Henris Mortonas StenlisŽurnalistas ir tyrinėtojasGimimo vardas John RowlandsVisas vardas Henry Morton StanleyGimė 1841 m
Henris Stenlis
| Henris Mortonas Stenlis | |
|---|---|
| Žurnalistas ir tyrinėtojas | |
| Gimimo vardas | John Rowlands |
| Visas vardas | Henry Morton Stanley |
| Gimė | 1841 m. sausio 28 d. , Velsas, Jungtinė Karalystė |
| Mirė | 1904 m. gegužės 10 d. (63 metai) Londonas, Jungtinė Karalystė |
| Palaidotas (-a) | , Saris, Jungtinė Karalystė |
| Tėvai | John Rowlands, Elizabeth Parry |
| Sutuoktinis (-ė) | Dorothy Tennant |
| Vaikai | Denzil Stanley |
| Veikla | žurnalistas, keliautojas |
| Organizacijos | JK parlamentas |
| Pareigos | Parlamentaras |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Pirties ordinas | |
| Vikiteka | Henry Morton Stanley |
| Parašas | |
Seras Henris Mortonas Stenlis (Henry Morton Stanley; 1841 m. sausio 28 d. – 1904 m. gegužės 10 d.) – britų žurnalistas, keliautojas, tyrinėtojas. Išgarsėjo savo kelione į Afriką su tikslu rasti dingusį Deividą Livingstoną.
Ankstyvoji biografija
Gimė kaip Džonas Rolandsas (John Rowlands) Velse, kaimelyje, nedarnioje girtuoklio šeimoje. Jį augino senelis, vėliau pusbroliai. Baigė mokyklą ir 1859 m. būdamas aštuoniolikos emigravo į JAV. Naujajame Orleane įsidarbino pas prekeivį pavarde Stenlis. Šis jaunuoliui buvo kaip tėvas, todėl būsimasis keliautojas priėmė jo pavardę ir pasikeitė vardą. Dalyvavo JAV pilietiniame kare, pradžioje kovojo už konfederatus, bet paimtas į nelaisvę pabėgo ir tąsyk jau stojo į Sąjungos armiją. Tarnavo laivyne, bet dezertyravo.
Žurnalisto karjera
Po karo Stenlis pradėjo žurnalisto karjerą. Organizavo kelionę į Osmanų imperiją, bet ten buvo sulaikytas ir įkalintas. Išsivadavo ir 1867 m. buvo įdarbintas kaip korespondentas generolo iš Indijos Samuelio Forsterio Tapano. Stenlio rašymo maniera susidomėjo laikraščio New York Herald įkūrėjas ir pasamdė Stenlį. Jis tapo Herald užjūrio korespondentu, dirbo Amerikoje, Azijoje. 1867 m. Gordonas Benetas jaunesnysis Stenliui paskyrė ypatingą užduotį – atrasti Vidurio Afrikoje dingusį žymų britų keliautoją Deividą Livingstoną.
Livingstono paieška
Stenlis 1871 m. kovą nusigavo į Zanzibarą ir iš ten pradėjo rengti ekspediciją. Su Stenliu keliavo ~200 nešikų, tačiau džiunglėse daug jų pasigavo ligas ar išsilakstė. Stenlis griežtomis priemonėmis ir brutalumu privertė ekspediciją toliau keliauti per Rytų Afriką. Stenlis sutiko Livingstoną 1871 m. lapkričio 10 d. Udžidžyje, prie Tanganikos ežero (dabar Tanzanija). Jie kartu atliko keletą ekspedicijų. Straipsnis apie Livignstono atradimą ir knyga apie keliones po Afriką keliautojui uždirbo nemažą šlovę.
Kelionė Kongu
1874 m. New York Herald ir anglų The Daily Telegraph finansavo kitą Stenlio ekspediciją, kurios metu jis turėjo kirsti Centrinę Afriką ir ištirti paslapčių gaubiamą Kongo baseiną. Keliautojas 1874 m. lapkričio 12 d. išvyko iš Zanzibaro. Šįkart su juo keliavo anglai Frederikas Barkeris, Frensis ir Edvardas Pokokai bei Anglijoje besimokęs afrikietis Kalulu. Buvo apsirūpinta naujausiais navigacijos prietaisais, ginkluote, virš 200 nešikų ir pagalbininkų. Per 103 dienų ekspedicija pasiekė Viktorijos ežero krantą, bet neteko 62 žmonių, tarp jų Edvado Pokoko. 1875 m. pavasarį Stenlis tyrinėjo ežero pakrantes, siekdamas atrasi Nilo ištakas; atrado daug salų, įlankų, upių žiočių. Ne kartą buvo užpultas čiabuvių, taip pat pakviestas audiencijos pas Bugandos karalių. Ištyrinėjęs Viktorijos ežerą leidosi link Alberto ežero, tačiau dėl priešiškų genčių antpuolių tyrinėjimų tęsti negalėjo ir grįžo atgal prie Viktorijos. 1876 m. Stenlis atvyko į Udžidžį ir pradėjo Tanganikos ežero tyrinėjimus. Radęs Lualabos ištakas Stenlis leidosi šia upe, tikėdamasis išsiaiškinti kokią upę – Nilą ar Kongą ji maitina. Iš Udžidžio išvyko 132 žmonės. Keliautojai įžengė į Kongo džiungles, kuriose gyveno legendomis apipintos priešiškos gentys, kurių niekas negalėjęs pajungti į vergovę, be to jos garsėjo kanibalizmu. Kelionės metu vyko daug susidūrimų su priešiškomis gentimis. 1877 m. sausio 6 d. Stenlis pasiekė Bojomos krioklį (vėliau pavadintą Stenlio kriokliu) ir sužinojo, kad žemiau tekanti upė vadinama Kongu, taigi, buvo įrodyta, kad Tanganika nesisieja su Nilu. Po keturių savaičių pasiekė Malebo ežerą, tačiau įveikti Livingstono krioklį visai ekspedicijai prireikė net 5 mėnesių. Daug ekspedicijos narių žuvo, mirė nuo bado. Tik rugpjūčio 9 d. Stenlis pasiekė Bomą. Visa kelionė truko 1001 dieną. Grįžęs į Zanzibarą išsiuntė savo kelionės aprašymus, ragino pradėti prekybą su Vidurio Afrika.
1876 m. Stenlis Belgijos karaliaus Leopoldo II užsakymu išvyko atgal į Kongą, kur vedė derybas dėl prekybos su vietinėmis gentimis. Tuo pasinaudojęs Belgijos karalius pradėjo Kongo kolonizaciją ir vergų prekybą regione. Nepaisant to, Stenlis tęsė talkininkavimą Belgijai.
Emino Pašos gelbėjimo ekspedicija
1886 m. Stenlis išvyko į kitą „gelbėjimo“ ekspediciją. Jis turėjo rasti Ekvatorijos (kolonijos pietų ) gubernatorių . Belgijos karalius reikalavo ekspediciją vykdyti per Kongą, taip tikėdamasis įsisavinti daugiau naujų žemių. Ekspediciją sudarė ~400 žmonių, plaukiama buvo moderniu garlaiviu. Stenlis keliavo iš Kairo per Adeną, pasipildė atsargomis Zanzibare, toliau per Keiptauną ir 1887 m. vasario 25 d. pasiekė Bananą Kongo žemupyje. Ten būta daug problemų dėl telegrafo gedimo, maisto trūkumo, lietingojo laikotarpio. Leopoldvilis buvo pasiektas tik balandžio gale. Nors Leopoldas II pažadėjo garlaivių flotilę, buvo atsiųstas tik vienas. Dėl to dalis amunicijos buvo palikta, o Stenlis ekspediciją padalino į dvi dalis ir tęsė kelionę. Keliavo Aruvimio upe, išnaikinęs Jambujos kaimą įkūrė fortą. Toliau bandė pasiekti Alberto ežerą, tačiau susidūrė su neįžengiamu . Dėl bado, ligų, pigmėjų antpuolių Alberto ežerą pasiekė tik 169 žmonės iš 389 išvykusių iš Jambujos. Gruodžio 13 d. ežeras buvo pasiektas, bet Stenlis Emino Pašos ten nerado. Ibivirio kaime į pietus nuo ežero Stenlis įrengė stovyklą ir rengėsi ieškojimo ekspedicijai. 1888 m. balandžio 29 d. Eminas buvo atrastas. Vėliau Stenlis blaškėsi po regioną ieškodamas likusios ekspedicijos dalies, derėdamasis su grįžti nenorėjusiu Eminu, kuris įkaitais paėmė kitą dalį ekspedicijos. Savo kelionių regione metu jis pirmąkart išvydo Ruvenzorio kalnus. 1889 m. Stenlis su ekspedicijos likučiais ir įkalbėtu kartu keliauti Eminu Paša leidosi į kelionę link kranto. Jie kito Eduardo, Džordžo, Viktorijos ežerus, Ankolės ir karalystes. Pakeliui Paša gavo traumą ir liko su vokiečių ekspedicija (ji irgi ieškojo Pašos), o Stenlis pasiekė sėkmingai Zanzibarą. Kaire parašė kelionės knygą „Tamsiausioje Afrikoje“.
Po kelionių
1890 m. Stenlis grįžo į Angliją, kur jau buvo tapęs įžymybe. Vedė velsiečių aktorę Dorothy Tennant ir kaip liberalų partijos narys įstojo į . 1899 m. apdovanotas , gavo titulą. Mirė 1904 m. Londone. Palaidotas kaimelio Šv. Mykolo bažnyčios šventoriuje.
Nuorodos
- The Times pranešimai apie Stenlio kelionę Archyvuota kopija 2009-05-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henris Stenlis, Kas yra Henris Stenlis? Ką reiškia Henris Stenlis?
Henris Mortonas StenlisZurnalistas ir tyrinetojasGimimo vardas John RowlandsVisas vardas Henry Morton StanleyGime 1841 m sausio 28 d Velsas Jungtine KaralysteMire 1904 m geguzes 10 d 63 metai Londonas Jungtine KaralystePalaidotas a Saris Jungtine KaralysteTevai John Rowlands Elizabeth ParrySutuoktinis e Dorothy TennantVaikai Denzil StanleyVeikla zurnalistas keliautojasOrganizacijos JK parlamentasPareigos ParlamentarasZymus apdovanojimaiPirties ordinasVikiteka Henry Morton StanleyParasas Seras Henris Mortonas Stenlis Henry Morton Stanley 1841 m sausio 28 d 1904 m geguzes 10 d britu zurnalistas keliautojas tyrinetojas Isgarsejo savo kelione į Afrika su tikslu rasti dingusį Deivida Livingstona Ankstyvoji biografijaGime kaip Dzonas Rolandsas John Rowlands Velse kaimelyje nedarnioje girtuoklio seimoje Jį augino senelis veliau pusbroliai Baige mokykla ir 1859 m budamas astuoniolikos emigravo į JAV Naujajame Orleane įsidarbino pas prekeivį pavarde Stenlis Sis jaunuoliui buvo kaip tevas todel busimasis keliautojas prieme jo pavarde ir pasikeite varda Dalyvavo JAV pilietiniame kare pradzioje kovojo uz konfederatus bet paimtas į nelaisve pabego ir tasyk jau stojo į Sajungos armija Tarnavo laivyne bet dezertyravo Zurnalisto karjeraPo karo Stenlis pradejo zurnalisto karjera Organizavo kelione į Osmanu imperija bet ten buvo sulaikytas ir įkalintas Issivadavo ir 1867 m buvo įdarbintas kaip korespondentas generolo is Indijos Samuelio Forsterio Tapano Stenlio rasymo maniera susidomejo laikrascio New York Herald įkurejas ir pasamde Stenlį Jis tapo Herald uzjurio korespondentu dirbo Amerikoje Azijoje 1867 m Gordonas Benetas jaunesnysis Stenliui paskyre ypatinga uzduotį atrasti Vidurio Afrikoje dingusį zymu britu keliautoja Deivida Livingstona Livingstono paieskaStenlio ir Livingstono susitikimas Stenlis 1871 m kova nusigavo į Zanzibara ir is ten pradejo rengti ekspedicija Su Stenliu keliavo 200 nesiku taciau dziunglese daug ju pasigavo ligas ar issilakste Stenlis grieztomis priemonemis ir brutalumu priverte ekspedicija toliau keliauti per Rytu Afrika Stenlis sutiko Livingstona 1871 m lapkricio 10 d Udzidzyje prie Tanganikos ezero dabar Tanzanija Jie kartu atliko keleta ekspediciju Straipsnis apie Livignstono atradima ir knyga apie keliones po Afrika keliautojui uzdirbo nemaza slove Kelione Kongu1874 m New York Herald ir anglu The Daily Telegraph finansavo kita Stenlio ekspedicija kurios metu jis turejo kirsti Centrine Afrika ir istirti paslapciu gaubiama Kongo baseina Keliautojas 1874 m lapkricio 12 d isvyko is Zanzibaro Sįkart su juo keliavo anglai Frederikas Barkeris Frensis ir Edvardas Pokokai bei Anglijoje besimokes afrikietis Kalulu Buvo apsirupinta naujausiais navigacijos prietaisais ginkluote virs 200 nesiku ir pagalbininku Per 103 dienu ekspedicija pasieke Viktorijos ezero kranta bet neteko 62 zmoniu tarp ju Edvado Pokoko 1875 m pavasarį Stenlis tyrinejo ezero pakrantes siekdamas atrasi Nilo istakas atrado daug salu įlanku upiu ziociu Ne karta buvo uzpultas ciabuviu taip pat pakviestas audiencijos pas Bugandos karaliu Istyrinejes Viktorijos ezera leidosi link Alberto ezero taciau del priesisku genciu antpuoliu tyrinejimu testi negalejo ir grįzo atgal prie Viktorijos 1876 m Stenlis atvyko į Udzidzį ir pradejo Tanganikos ezero tyrinejimus Rades Lualabos istakas Stenlis leidosi sia upe tikedamasis issiaiskinti kokia upe Nila ar Konga ji maitina Is Udzidzio isvyko 132 zmones Keliautojai įzenge į Kongo dziungles kuriose gyveno legendomis apipintos priesiskos gentys kuriu niekas negalejes pajungti į vergove be to jos garsejo kanibalizmu Keliones metu vyko daug susidurimu su priesiskomis gentimis 1877 m sausio 6 d Stenlis pasieke Bojomos krioklį veliau pavadinta Stenlio kriokliu ir suzinojo kad zemiau tekanti upe vadinama Kongu taigi buvo įrodyta kad Tanganika nesisieja su Nilu Po keturiu savaiciu pasieke Malebo ezera taciau įveikti Livingstono krioklį visai ekspedicijai prireike net 5 menesiu Daug ekspedicijos nariu zuvo mire nuo bado Tik rugpjucio 9 d Stenlis pasieke Boma Visa kelione truko 1001 diena Grįzes į Zanzibara issiunte savo keliones aprasymus ragino pradeti prekyba su Vidurio Afrika 1876 m Stenlis Belgijos karaliaus Leopoldo II uzsakymu isvyko atgal į Konga kur vede derybas del prekybos su vietinemis gentimis Tuo pasinaudojes Belgijos karalius pradejo Kongo kolonizacija ir vergu prekyba regione Nepaisant to Stenlis tese talkininkavima Belgijai Emino Pasos gelbejimo ekspedicijaKelione per Iturio miska 1886 m Stenlis isvyko į kita gelbejimo ekspedicija Jis turejo rasti Ekvatorijos kolonijos pietu gubernatoriu Belgijos karalius reikalavo ekspedicija vykdyti per Konga taip tikedamasis įsisavinti daugiau nauju zemiu Ekspedicija sudare 400 zmoniu plaukiama buvo moderniu garlaiviu Stenlis keliavo is Kairo per Adena pasipilde atsargomis Zanzibare toliau per Keiptauna ir 1887 m vasario 25 d pasieke Banana Kongo zemupyje Ten buta daug problemu del telegrafo gedimo maisto trukumo lietingojo laikotarpio Leopoldvilis buvo pasiektas tik balandzio gale Nors Leopoldas II pazadejo garlaiviu flotile buvo atsiustas tik vienas Del to dalis amunicijos buvo palikta o Stenlis ekspedicija padalino į dvi dalis ir tese kelione Keliavo Aruvimio upe isnaikines Jambujos kaima įkure forta Toliau bande pasiekti Alberto ezera taciau susidure su neįzengiamu Del bado ligu pigmeju antpuoliu Alberto ezera pasieke tik 169 zmones is 389 isvykusiu is Jambujos Gruodzio 13 d ezeras buvo pasiektas bet Stenlis Emino Pasos ten nerado Ibivirio kaime į pietus nuo ezero Stenlis įrenge stovykla ir rengesi ieskojimo ekspedicijai 1888 m balandzio 29 d Eminas buvo atrastas Veliau Stenlis blaskesi po regiona ieskodamas likusios ekspedicijos dalies deredamasis su grįzti nenorejusiu Eminu kuris įkaitais paeme kita dalį ekspedicijos Savo kelioniu regione metu jis pirmakart isvydo Ruvenzorio kalnus 1889 m Stenlis su ekspedicijos likuciais ir įkalbetu kartu keliauti Eminu Pasa leidosi į kelione link kranto Jie kito Eduardo Dzordzo Viktorijos ezerus Ankoles ir karalystes Pakeliui Pasa gavo trauma ir liko su vokieciu ekspedicija ji irgi ieskojo Pasos o Stenlis pasieke sekmingai Zanzibara Kaire parase keliones knyga Tamsiausioje Afrikoje Po kelioniu1890 m Stenlis grįzo į Anglija kur jau buvo tapes įzymybe Vede velsieciu aktore Dorothy Tennant ir kaip liberalu partijos narys įstojo į 1899 m apdovanotas gavo titula Mire 1904 m Londone Palaidotas kaimelio Sv Mykolo baznycios sventoriuje NuorodosThe Times pranesimai apie Stenlio kelione Archyvuota kopija 2009 05 11 is Wayback Machine projekto