Kelias iš variagų pas graikus

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kelias iš variagų pas graikus (rus. Путь из варяг в греки) – vandens (upių ir jūrų) kelias iš Skandinavijos, per Rytų Europą iki Bizantijos, naudotas VIII–XIII a. Tai vienas iš variagų (rytų vikingų) ekspansijos ir prekybos kelių. Šiuo keliu taip pat naudojosi ir slavų pirkliai prekybai su Konstantinopoliu ir Skandinavija.

Šis kelias iš Baltijos jūros ėjo Nevos upe, Ladogos ežeru, Volochovu, Ilmenio ežeru, toliau Lovate, Vakarine Dvina, toliau sausuma laivai būdavo pervelkami iki Dniepro (jame įveikdavo sudėtingą slenksčių ruožą), kuriuo būdavo pasiekiama Juodoji jūra. Prieš kertant jūrą laivai sustodavo pasipildyti atsargų Berezanės saloje ir traukdavo link Konstantinopolio. Lygiagrečiai egzistavo ir kitas vandens kelias per Volgą ir Kaspiją „“. Vakariniu keliu palei Atlanto vandenyno pakrantes vikingai pasiekdavo Vakarų Europą, Viduržemio jūros pakrantes.

Pradžioje šis kelias pasitarnavo grobiamiesiems žygiams į Bizantiją ir kitas labiau išsivysčiusias Europos šalis. Vėliau jis tapo svarbiu prekybiniu maršrutu tarp turtingosios Bizantijos iš Rytų bei Šiaurės Europos kraštų. Variagai palaipsniui palei šį kelią steigė kolonijas (Naugardas, , Smolenskas, Kijevas), davusias pradžią Riurikaičių dinastijai ir Rusios susikūrimui.

Vėliau kelio reikšmė sumenko: iškilo Rusios valstybė, prasidėjo skandinavų centralizacija, žlugo Bizantija, prasidėjo genčių iš rytų antpuoliai.

Egzistavo ir senesnis kelio iš variagų pas graikus variantas. Jis ėjo Dauguvos upe, o vėliau laivai būdavo pervelkami į Dnieprą. Tą įrodo Gniozdovo kurganai, siejami su skandinaviškąja ir slaviška kultūromis.