Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Nykštukiniai
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Regulidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baltabruvis nykštukas (Regulus ignicapillus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Nykštukiniai (Regulidae) – žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima. Priklauso labai maži, judrūs, 5-8 g sveriantys paukščiai, kurių snapas trumpas ir gale su vos pastebimu kabliuku. Žiočių kampuose yra šerelių. Plunksnos minkštos, purios. Viršugalvis spalvingas. Kai kurių rūšių ryškus lytinis dimorfizmas (patinėliai pagal plunksnų spalvą skiriasi nuo patelių).
Gyvena spygliuočių miškuose. Vikriai laipioja šakomis, bet skraido silpnai. Lizdą susikrauna tarp tankių šakų. Dėtyje būna 4-11 margų kiaušinių. Peri apie dvi savaites. Minta smulkiais bestuburiais, žiemą lesa ir sėklas.
Paplitę Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje. Šeimoje 6 rūšys, Lietuvoje dvi rūšys:
- Paprastasis nykštukas (Regulus regulus). Lietuvoje dažnas, gyvena ištisus metus. Pasaulyje yra išskiriama 14 porūšių, Lietuvoje gyvena Regulus regulus regulus.
- Baltabruvis nykštukas (Regulus ignicapillus). Į Lietuvą l. retai užklysta. Paplitęs Europoje į pietvakarius ir pietus nuo Lietuvos ir Šiaurės Afrikos šiaurinėje dalyje netoli Viduržemio jūros ir Atlaso kalnų regionuose.
- . Endeminė rūšis Maderos saloje.
- . Endeminė rūšis Taivano saloje (Tolimieji Rytai).
- . Paplitę didžiojoje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje.
- . Paplitę didžiojoje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje.
Šaltiniai
- Vytautas Logminas. Nykštukiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nykštukiniai, Kas yra Nykštukiniai? Ką reiškia Nykštukiniai?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius RegulidaeBaltabruvis nykstukas Regulus ignicapillus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zvirbliniai pauksciai Passeriformes Seima Nykstukiniai Regulidae Nykstukiniai Regulidae zvirbliniu Passeriformes burio pauksciu seima Priklauso labai mazi judrus 5 8 g sveriantys pauksciai kuriu snapas trumpas ir gale su vos pastebimu kabliuku Ziociu kampuose yra sereliu Plunksnos minkstos purios Virsugalvis spalvingas Kai kuriu rusiu ryskus lytinis dimorfizmas patineliai pagal plunksnu spalva skiriasi nuo pateliu Gyvena spygliuociu miskuose Vikriai laipioja sakomis bet skraido silpnai Lizda susikrauna tarp tankiu saku Detyje buna 4 11 margu kiausiniu Peri apie dvi savaites Minta smulkiais bestuburiais ziema lesa ir seklas Paplite Eurazijoje Siaures Amerikoje ir Siaures Afrikoje Seimoje 6 rusys Lietuvoje dvi rusys Paprastasis nykstukas Regulus regulus Lietuvoje daznas gyvena istisus metus Pasaulyje yra isskiriama 14 porusiu Lietuvoje gyvena Regulus regulus regulus Baltabruvis nykstukas Regulus ignicapillus Į Lietuva l retai uzklysta Paplites Europoje į pietvakarius ir pietus nuo Lietuvos ir Siaures Afrikos siaurineje dalyje netoli Vidurzemio juros ir Atlaso kalnu regionuose Endemine rusis Maderos saloje Endemine rusis Taivano saloje Tolimieji Rytai Paplite didziojoje Siaures Amerikos zemyno dalyje Paplite didziojoje Siaures Amerikos zemyno dalyje SaltiniaiVytautas Logminas Nykstukiniai Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009