Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Žemės reformos Lietuvoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemės ūkis Lietuvoje kultivuotas jau neolite (4–2 tūkstantmetyje pr. m. e.), kai pradėti laikyti gyvuliai, sėjami miežiai, sorai, kviečiai, vėliau ankštiniai augalai. Išsivystė kaplinė žemdirbystė, geležies amžiuje ją pakeitė lydiminė, vėliau miškinė dirvoninė žemdirbystė. XIII–XIV a. žemdirbystė jau buvo pagrindinis žmonių verslas, XV a. atsirado baudžiava, tačiau žemdirbystė dar nebuvo pakankamai efektyvi.
Pirmoji žemės (agrarinė) reforma Lietuvoje – feodalinė Valakų reforma, įvykdyta XVI a. antrojoje pusėje, ilgam įtvirtinusi feodalinius santykius, perėjimą prie taisyklingo trilaukio. Svarbi reforma – baudžiavos panaikinimas XIX a. (1807–1850 m. Klaipėdos krašte; 1864 m. Užnemunėje; 1861–1863 m. kitose Lietuvos dalyse), taip pat Stolypino reforma (1906–1914), kuria naikinti Valakų reforma nustatyti rėžiai, tarpurėžiai bei laukų išmėtymas, dalis kaimų išskirstyta į vienkiemius.
Po Pirmojo pasaulinio karo trumpai egzistavusioje Lietuvos sovietinėje respublikoje (vėliau tapusioje Litbelu), nuspręsta nacionalizuoti dvarininkų, bažnyčių ir vienuolynų žemę, buvusiuose dvaruose pradėti kurti liaudies ūkiai ir komunos, tačiau reforma praktiškai neįvyko, išstūmus bolševikus iš Lietuvos.
Nepriklausomybės laikotarpis
Tarpukario Lietuvoje nuo 1919 m. vykdyta žemės ūkio reforma, kuria siekta visiškai panaikinti baudžiavos liekanas, įtvirtinti kapitalistinius santykius. Radikalios reformos įstatymas parengtas 1920 m. liepą, o seime priimtas 1922 m. vasario 15 d. Nustatyta didžiausia nenusavinama žemės norma (80 h), viršijanti normą žemė imama į fondą (kompensuojant už ją savininkams), iš kurio žemė buvo dalinama – pirmiausiai savanoriams, po to valstiečiams, kurie turėjo žemę išpirkti per 36 metus. Žemės gavo apie 38 700 bežemių ir 26 300 mažažemių (norinčių buvo beveik dukart daugiau). 1934 m. buvo sumažinti išperkamieji mokesčiai arba atidedamas jų mokėjimas. Ją reikėjo vykdyti, norint suteikti žemės bežemiams, sumažinti dvarininkų įtaką.
Vilniaus kraštas
Vilniaus krašte nuo 1920 iki 1936 m. žemės reformą vykdė Lenkijos valdžia. 1920 m. gruodžio 11 d. Vidurio Lietuvos vyriausybė paskelbė reformos dekretą, kuriuo sukurtas žemės fondas, sudarytas iš konfiskuotų žemių, taip pat iš superkamų dvarų žemių, viršijančių normas (160–300 ha). Pirmenybė pirkti iš fondo žemė teko Lenkijos kariams. Valstiečiams ne lenkams buvo kliudoma išpirkti žemę, nesuteikiant leidimų. Reforma nepakėlė žemės ūkio kultūros lygio, beveik neišsprendė agrarinių problemų.
Tarybinės reformos
1940 m. birželį TSRS okupavus Lietuvą, buvo pradėta nekilnojamo turto nacionalizacija, sudarytas valstybinis žemės fondas, iš kurio išdalinta žemė apie 75 300 bežemių ir mažažemių valstiečių, sukurta 60 tarybinių ūkių, pilnai ar iš dalies panaikintos valstiečių skolos už žemę, teikti kreditai gyvuliams įsigyti. Iš 6993 kaimų buvo sudaryta beveik 160 tūkstančių vienkiemių.
1941–1944 m. Lietuvą okupavus naciams, nacionalizuota žemė buvo grąžinta buvusiems savininkams, dalį žemės užėmė vokiečių kolonistai, o valstiečiai, atleisti nuo mokesčių, baudų ir rinkliavų, buvo priversti sumokėti už nemokėtą laiką.
1944 m. rudenį Lietuvą vėl okupavus TSRS, žemė dar kartą paskirta valstiečiams, kuriems ji buvo suteikta 1940–1941 metais. Taip pat sumažinta didžiausia žemės valdymo norma, žemės suteikta daugiau bežemių valstiečių, tačiau netrukus buvo masiškai pradėti kurti kolūkiai, o apie 1956 m. ir tarybiniai ūkiai. Privati žemės nuosavybė buvo panaikinta.
XX a. pab. žemės reforma
1991 m. liepos 25 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas – priėmė „Žemės reformos įstatymą“, kuris kartu su LR įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatė pagrindus, pagal kuriuos Tarybų Sąjungos neatlygintinai nacionalizuota 1940 metais turėta nuosavybės teisė buvo iš dalies atkuriama.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo tinkamai reglamentuotas, todėl praktikoje atsirado daugybė kliūčių – teisinių, biurokratinių, loginių ir pan. 1997 m. antrojo įstatymo galiojimas buvo sustabdytas, o po to priimtos naujos abiejų įstatymų redakcijos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemės reformos Lietuvoje, Kas yra Žemės reformos Lietuvoje? Ką reiškia Žemės reformos Lietuvoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zemes ukis Lietuvoje kultivuotas jau neolite 4 2 tukstantmetyje pr m e kai pradeti laikyti gyvuliai sejami mieziai sorai kvieciai veliau ankstiniai augalai Issivyste kapline zemdirbyste gelezies amziuje ja pakeite lydimine veliau miskine dirvonine zemdirbyste XIII XIV a zemdirbyste jau buvo pagrindinis zmoniu verslas XV a atsirado baudziava taciau zemdirbyste dar nebuvo pakankamai efektyvi Pirmoji zemes agrarine reforma Lietuvoje feodaline Valaku reforma įvykdyta XVI a antrojoje puseje ilgam įtvirtinusi feodalinius santykius perejima prie taisyklingo trilaukio Svarbi reforma baudziavos panaikinimas XIX a 1807 1850 m Klaipedos kraste 1864 m Uznemuneje 1861 1863 m kitose Lietuvos dalyse taip pat Stolypino reforma 1906 1914 kuria naikinti Valaku reforma nustatyti reziai tarpureziai bei lauku ismetymas dalis kaimu isskirstyta į vienkiemius Po Pirmojo pasaulinio karo trumpai egzistavusioje Lietuvos sovietineje respublikoje veliau tapusioje Litbelu nuspresta nacionalizuoti dvarininku baznyciu ir vienuolynu zeme buvusiuose dvaruose pradeti kurti liaudies ukiai ir komunos taciau reforma praktiskai neįvyko isstumus bolsevikus is Lietuvos Nepriklausomybes laikotarpisPagrindinis straipsnis 1919 1939 m zemes reforma Tarpukario Lietuvoje nuo 1919 m vykdyta zemes ukio reforma kuria siekta visiskai panaikinti baudziavos liekanas įtvirtinti kapitalistinius santykius Radikalios reformos įstatymas parengtas 1920 m liepa o seime priimtas 1922 m vasario 15 d Nustatyta didziausia nenusavinama zemes norma 80 h virsijanti norma zeme imama į fonda kompensuojant uz ja savininkams is kurio zeme buvo dalinama pirmiausiai savanoriams po to valstieciams kurie turejo zeme ispirkti per 36 metus Zemes gavo apie 38 700 bezemiu ir 26 300 mazazemiu norinciu buvo beveik dukart daugiau 1934 m buvo sumazinti isperkamieji mokesciai arba atidedamas ju mokejimas Ja reikejo vykdyti norint suteikti zemes bezemiams sumazinti dvarininku įtaka Vilniaus krastasVilniaus kraste nuo 1920 iki 1936 m zemes reforma vykde Lenkijos valdzia 1920 m gruodzio 11 d Vidurio Lietuvos vyriausybe paskelbe reformos dekreta kuriuo sukurtas zemes fondas sudarytas is konfiskuotu zemiu taip pat is superkamu dvaru zemiu virsijanciu normas 160 300 ha Pirmenybe pirkti is fondo zeme teko Lenkijos kariams Valstieciams ne lenkams buvo kliudoma ispirkti zeme nesuteikiant leidimu Reforma nepakele zemes ukio kulturos lygio beveik neissprende agrariniu problemu Tarybines reformos1940 m birzelį TSRS okupavus Lietuva buvo pradeta nekilnojamo turto nacionalizacija sudarytas valstybinis zemes fondas is kurio isdalinta zeme apie 75 300 bezemiu ir mazazemiu valstieciu sukurta 60 tarybiniu ukiu pilnai ar is dalies panaikintos valstieciu skolos uz zeme teikti kreditai gyvuliams įsigyti Is 6993 kaimu buvo sudaryta beveik 160 tukstanciu vienkiemiu 1941 1944 m Lietuva okupavus naciams nacionalizuota zeme buvo grazinta buvusiems savininkams dalį zemes uzeme vokieciu kolonistai o valstieciai atleisti nuo mokesciu baudu ir rinkliavu buvo priversti sumoketi uz nemoketa laika 1944 m rudenį Lietuva vel okupavus TSRS zeme dar karta paskirta valstieciams kuriems ji buvo suteikta 1940 1941 metais Taip pat sumazinta didziausia zemes valdymo norma zemes suteikta daugiau bezemiu valstieciu taciau netrukus buvo masiskai pradeti kurti kolukiai o apie 1956 m ir tarybiniai ukiai Privati zemes nuosavybe buvo panaikinta XX a pab zemes reforma1991 m liepos 25 d Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas prieme Zemes reformos įstatyma kuris kartu su LR įstatymu Del pilieciu nuosavybes teisiu į islikusį nekilnojamajį turta atstatymo tvarkos ir salygu nustate pagrindus pagal kuriuos Tarybu Sajungos neatlygintinai nacionalizuota 1940 metais tureta nuosavybes teise buvo is dalies atkuriama Pazymetina kad nuosavybes teisiu atkurimo procesas nebuvo tinkamai reglamentuotas todel praktikoje atsirado daugybe kliuciu teisiniu biurokratiniu loginiu ir pan 1997 m antrojo įstatymo galiojimas buvo sustabdytas o po to priimtos naujos abieju įstatymu redakcijos