Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Apie pusiasalį kuriame įsikūrusios Ispanija ir Portugalija žr Pirėnų pusiasalis Pirėnai isp Pirineos pranc Pyrénées arag

Pirėnų kalnai

  • Pagrindinis puslapis
  • Pirėnų kalnai
Pirėnų kalnai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Apie pusiasalį, kuriame įsikūrusios Ispanija ir Portugalija, žr. Pirėnų pusiasalis.

Pirėnai (isp. Pirineos; pranc. Pyrénées; arag. Pirineus; kat. Pirineus; oks. Pirenèus; bask. Pirinioak; bask. Auñamendiak) – kalnų sistema Ispanijoje, Prancūzijoje ir Andoroje, skirianti Pirėnų pusiasalį nuo Vidurio Europos.

Pirėnų kalnai tęsiasi 450 km tarp Biskajos įlankos ir Viduržemio jūros. Didžiausias kalnų sistemos plotis – 110 km, didžiausias aukštis – 3404 m (Aneto kalnas).

Pirėnai skirstomi į Vakarų Pirėnus (į rytus nuo Atlanto vandenyno, iki Somporto perėjos), Centrinius Pirėnus (tarp Somporto perėjos ir Karlito masyvo) ir Rytų Pirėnus (į rytus nuo Karlito). Pirėnų kalnai susidarė alpinės kalnodaros metu.

Aukščiausi yra Centriniai Pirėnai. Jie susidarę iš granito, gneiso, skalūno, smiltainio. Reljefas alpiškas, yra ledynų (bendras plotas ~ 40 km²). Vakarų Pirėnai yra vidutinio aukščio, daugiausia iš klinties; yra ir . Rytų Pirėnai yra kiek aukštesni negu Vakarų, suskaidyti tarpukalnių duburių, susidarę iš kristalinių uolienų, smiltainio, klinties.

Pirėnų kalnuose randama geležies rūdos, rusvųjų anglių, boksitų, , marmuro, granito, karštųjų versmių.

Pirėnuose daug ežerų. Yra (pvz., , 1171 m gylio).

Iki 1800–2100 m aukščio vyrauja miškų landšaftai. Šlaitų žemutinėje dalyje dažniausi plačialapių miškai, aukščiau – bukynai, eglynai, maumedynai.

Pirėnuose įkurti nacionaliniai parkai: Aiges Torto, Ordesos (Ispanija); Neuvielio rezervatas (Prancūzija).

Nuorodos

  • Pirėnų kalnai (angl.)
  • Pirėnai internete (isp.)
  • Pirėnų kalnai Archyvuota kopija 2008-06-07 iš Wayback Machine projekto. (pranc.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Lie, 2025 / 14:58

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirėnų kalnai, Kas yra Pirėnų kalnai? Ką reiškia Pirėnų kalnai?

Apie pusiasalį kuriame įsikurusios Ispanija ir Portugalija zr Pirenu pusiasalis Pirenai isp Pirineos pranc Pyrenees arag Pirineus kat Pirineus oks Pireneus bask Pirinioak bask Aunamendiak kalnu sistema Ispanijoje Prancuzijoje ir Andoroje skirianti Pirenu pusiasalį nuo Vidurio Europos Pirenu kalnai NASA nuotrauka Auksciausias Pirenu kalnas Pico Aneto Ispanija Pirenu kalnai tesiasi 450 km tarp Biskajos įlankos ir Vidurzemio juros Didziausias kalnu sistemos plotis 110 km didziausias aukstis 3404 m Aneto kalnas Pirenai skirstomi į Vakaru Pirenus į rytus nuo Atlanto vandenyno iki Somporto perejos Centrinius Pirenus tarp Somporto perejos ir Karlito masyvo ir Rytu Pirenus į rytus nuo Karlito Pirenu kalnai susidare alpines kalnodaros metu Auksciausi yra Centriniai Pirenai Jie susidare is granito gneiso skaluno smiltainio Reljefas alpiskas yra ledynu bendras plotas 40 km Vakaru Pirenai yra vidutinio aukscio daugiausia is klinties yra ir Rytu Pirenai yra kiek aukstesni negu Vakaru suskaidyti tarpukalniu duburiu susidare is kristaliniu uolienu smiltainio klinties Pirenu kalnuose randama gelezies rudos rusvuju angliu boksitu marmuro granito karstuju versmiu Pirenuose daug ezeru Yra pvz 1171 m gylio Iki 1800 2100 m aukscio vyrauja misku landsaftai Slaitu zemutineje dalyje dazniausi placialapiu miskai auksciau bukynai eglynai maumedynai Pirenuose įkurti nacionaliniai parkai Aiges Torto Ordesos Ispanija Neuvielio rezervatas Prancuzija NuorodosPirenu kalnai angl Pirenai internete isp Pirenu kalnai Archyvuota kopija 2008 06 07 is Wayback Machine projekto pranc

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Žagarės tiltas

  • Liepa 15, 2025

    Šanų kalba

  • Liepa 15, 2025

    Šv. Pauliaus koplyčia

  • Liepa 15, 2025

    Štirijos hercogas

  • Liepa 15, 2025

    Čevų kalba

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje