Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 05 25 š pl 22 54 59 r ilg 55 0903192 š pl 22 9164995 r ilg 55 0903192 22 9164995 Skirsnemunės evangelikų liuteronų ba
Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia
55°05′25″š. pl. 22°54′59″r. ilg. / 55.0903192°š. pl. 22.9164995°r. ilg.
| Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Jurbarko rajonas |
| Gyvenvietė | Skirsnemunė |
| Adresas | Nemuno g. 68 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1849 m. |
| Stilius | liaudies architektūra |
| Klebonas | Mindaugas Kairys |
Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skirsnemunėje, Nemuno g. 68, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , ties Žvyrių kaimo riba.
200 m į vakarus nuo bažnyčios, kitoje Talkoto upelio pusėje įsikūrusios evangelikų liuteronų kapinės. Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis akmuo ištremtų parapijiečių atminimui.
Istorija
Ankstyviausi liudijimai apie liuteronus Skirsnemunės-Žvyrių apylinkėse siekia XVI amžių.
Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė XVIII amžiuje, bažnyčią aptarnaudavo iš Prūsijos t. y. Mažosios Lietuvos, atvykstantys kunigai.
Profesorius Jurgis Gimbutas, nurodo tris bažnyčios statybos datas: 1759 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1849 m. – nauja medinė, 1886 m. – atnaujinta ta pati bažnyčia. Anoniminis autorius laikraštyje „Srovė“ rašė: apie 1760 m. parapija turėjusi savo bažnyčią, o 1788 m. prie vieškelio, Nemuno lankoje buvusi pastatyta nauja bažnyčia.
1837–1850 m. Žvyrių bažnyčios zonoje buvo apie 2500 evangelikų liuteronų. Nuo 1852 m. pakrikštytųjų perpus sumažėjo. Profesoriaus Piročkino nuomone, to priežastis gana aiški: 1851 m. buvo atidaryta Jurbarko bažnyčia, į kurią dabar kreipėsi beveik visa vakarų ir šiaurės vakarų Jurbarko valsčiaus dalis. 1862 m. parapijos narių knygoje užregistruoti 1205 parapijiečiai. Iš jų – 605 vyriškos lyties, 600 – moteriškos. Tą skaičių sudaro 235 šeimos iš 29 vietovių.
1849 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1860 m., padedant dvarininkui Puslovskiui, atnaujintas zakristijono namas, kuris iki šių dienų yra išlikęs ir tarnauja kaip bažnyčios klebonija. 1857 m. nupirktas laukas, esantis prie bažnyčios. 1860 m. konsistorijos išrūpinamas 40 ha. laukas.
1900 m. sudaryta savarankiška adjunktūra, apimanti Raseinius, Žvyrius bei Jurbarką. Adjunktu paskirtas latvis kun. Nikolajus Ozolinis, kuris apsigyveno Jurbarke. Žvyriuose pakaitomis buvo laikomos pamaldos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Žvyrius ir Jurbarką N. Ozolinis aptarnavo iki 1910 m. Jis tuometinės valdžios buvo priverstas palikti Jurbarką dėl tautinių konfliktų, kilusių tarp Jurbarko parapijos lietuvių ir vokiečių. Panašių nesutarimų tiek Jurbarko, tiek Žvyrių parapijose buvo iki pat Antrojo pasaulinio karo.
1911–1916 m. Skirsnemunės ir Jurbarko klebonu buvo Karolis Jozefi (Karllow Josefi). Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu parapijos gyvenimas buvo apmiręs.
1917 m. pamaldas laikė kun. Garmeisteris (Garmeister). Nuo 1917 m. vidurio iki 1919 m. pradžios Žvyriuose kunigavo Reidys. 1919 m. jį pakeitė kun. Dovydas Jurkatis (Jurkat), čia kunigavęs iki 1924 m. vidurio. Šis kunigas 1923 m. liepos 7 d. iš sakyklos atsisakęs lietuviams laikyti pamaldas. Po kurio laiko, įsikišus į įvykius pačiam vidaus reikalų ministrui Žalkauskui, Jurkatis buvo priverstas išvykti kitur.
Nuo 1924 m. iki 1929 m. klebonavo kun. M. Jakšas. 1930 m. konfirmaciją pravedė kun. diak. Jonas Pauperas, baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Evangeliškos teologijos fakultetą ir 1929 m. ordinuotas bei paskirtas klebonu Jurbarke bei Žvyriuose. Vėliau jis išvyko tęsti studijų į Šveicariją. Grįžęs tapo docentu Vytauto Didžiojo universitete.
Po Jono Paupero išvykimo Žvyrių klebonu buvo kun. Hermanas Jėkelis, čia kunigavęs iki 1939 m. Jis administravo Žvyrių, Sudargo, Jurbarko bei Raseinių parapijas. Šiuo laikotarpiu Klaipėdos kraštą perėmė Lietuva. Vokiečiai evangelikai siekė pabrėžti savo tautos pranašumą ir duominuoti parapijose, nors jų skaičius parapijose ir buvo mažesnis. Lietuviškoji parapijų dalis priešinosi vokietinimui bei vokiečių siekiams dominuoti. Šią nesantaiką patyrė ir Žvyrių bei Jurbarko parapijos. H. Jekelio požiūris į tautinių grupių nesutarimus išliko neaiškus.
Parapijai priklausė 1223 parapijiečiai. Nuo 1934 m. parapija pastatė naujus tvartus, daržinę, malkinę ir nudažė kleboniją iš lauko, aptvėrė klebonijos kiemą, padarė šventorių, suremontavo bažnyčią iš vidaus, be to, atliko gana daug kitų smulkesnių darbų. Bažnyčią ir jos turtą parapijiečiai bei kunigas saugojo ir tvarkė. Tuo metu Žvyrių parapija neturėjo vargonų. Bet vargonus ketinta įsigyti, nes tarp parapijos dokumentų buvo rastas reklaminis bukletas su vargonų aprašymu.
Žvyrių parapijos administratoriumi buvo paskirtas kun. J. Stanaitis. Nuo 1939 m. vasario 1 d. Žvyrių parapijos administratoriumi paskirtas kun. Pranas Nikštaitis, kuris paliktas administruoti ir Šilalės parapiją. J. Stanaitis toliau administravo Jurbarko parapiją.
1940 m. Raudonoji armija okupavo Lietuvą. Vokietija paskelbė savo tautiečių repatriaciją. Šia galimybe pasinaudojo ne tik vokiečių tautybės žmonės, bet ir dalis lietuvių. Jurbarko parapiją paliko ir kun. J. Stanaitis. Iš Stanaičio Jurbarko parapiją perėmė Lietuvoje pasilikęs kun. Jurgis Gavėnis (1909-1980). 1940 m. liepos 1 d. Žvyriuose dar kunigavo kun. P. Nikštaitis.
1941 m. į Lietuvą atėjus vokiečių kariuomenei, drauge su kitais Lietuvos gyventojais nukentėjo ir evangelikai. 1944 m. traukiantis vokiečių kariuomenei, daugeliui atsirado galimybė pasitraukti į vakarus ir išvengti sovietinių represijų. Dalis evangelikų parapijiečių ir kunigų šia galimybe pasinaudojo. Tačiau daug Žvyrių bei Jurbarko parapijiečių pasiliko savo gimtinėje. Su jais liko ir kun. Jurgis Gavėnis. Nuo 1945 m. balandžio 22 d. didelė dalis (apie 70 šeimų) Jurbarko ir Žvyrių parapijiečių buvo ištremta į Tadžikiją.
Po karo bažnyčios liko stovėti abejose parapijose. Taip pat abi parapijos buvo įregistruojamos. Jurbarko parapija registruota 1947 liepos 8 d. Kada registruota Žvyrių parapija, žinių neturima. Tačiau jau spalio 15 d. buvo areštuotas J. Gavėnis ir kalinamas iki 1956 m.
1952 m. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta. Žvyrių – Skirsnemunės bažnyčia tapo vienu iš evangelikų liuteronų religinių centrų, nes čia susibūrė tikintieji iš Jurbarko, Kauno, Smalininkų ir daugelio kitų vietovių, kur parapijos buvo išnaikintos.
Visą sovietmetį parapija buvo vadinama „Žvyrių – Skirsnemunės parapija". Iki 1962 m. vidurio parapiją aptarnavo kun. A. Briedis. Iki 1972 m. parapiją administravo kun. Petras Knispelis. Nuo 1972 iki 1997 m. parapijos kunigu tarnavo kun. Jonas Okas.
Nuorodos
- Skirsnemunės-Žvyrių liuteronų parapija Archyvuota kopija 2010-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- Skirsnemunės parapija
- Piročkinas A. "Evangelikai liuteronai". - "Jurbarkas. Istorijos puslapiai". - Pradai. - V. - 1996
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia, Kas yra Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia? Ką reiškia Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia?
55 05 25 s pl 22 54 59 r ilg 55 0903192 s pl 22 9164995 r ilg 55 0903192 22 9164995 Skirsnemunes evangeliku liuteronu baznyciaTikejimo srove liuteronaiSavivaldybe Jurbarko rajonasGyvenviete SkirsnemuneAdresas Nemuno g 68Statybine medziaga medisPastatyta 1849 m Stilius liaudies architekturaKlebonas Mindaugas Kairys Skirsnemunes evangeliku liuteronu baznycia baznycia stovinti Skirsnemuneje Nemuno g 68 salia kelio 141 Kaunas Jurbarkas Silute Klaipeda ties Zvyriu kaimo riba 200 m į vakarus nuo baznycios kitoje Talkoto upelio puseje įsikurusios evangeliku liuteronu kapines Baznycios sventoriuje pastatytas paminklinis akmuo istremtu parapijieciu atminimui IstorijaBaznycia 2016 m gruodzio men Ankstyviausi liudijimai apie liuteronus Skirsnemunes Zvyriu apylinkese siekia XVI amziu Zvyriu evangeliku liuteronu parapija susikure XVIII amziuje baznycia aptarnaudavo is Prusijos t y Mazosios Lietuvos atvykstantys kunigai Profesorius Jurgis Gimbutas nurodo tris baznycios statybos datas 1759 m pastatyta medine baznycia 1849 m nauja medine 1886 m atnaujinta ta pati baznycia Anoniminis autorius laikrastyje Srove rase apie 1760 m parapija turejusi savo baznycia o 1788 m prie vieskelio Nemuno lankoje buvusi pastatyta nauja baznycia 1837 1850 m Zvyriu baznycios zonoje buvo apie 2500 evangeliku liuteronu Nuo 1852 m pakrikstytuju perpus sumazejo Profesoriaus Pirockino nuomone to priezastis gana aiski 1851 m buvo atidaryta Jurbarko baznycia į kuria dabar kreipesi beveik visa vakaru ir siaures vakaru Jurbarko valsciaus dalis 1862 m parapijos nariu knygoje uzregistruoti 1205 parapijieciai Is ju 605 vyriskos lyties 600 moteriskos Ta skaiciu sudaro 235 seimos is 29 vietoviu 1849 m pastatyta nauja medine baznycia 1860 m padedant dvarininkui Puslovskiui atnaujintas zakristijono namas kuris iki siu dienu yra islikes ir tarnauja kaip baznycios klebonija 1857 m nupirktas laukas esantis prie baznycios 1860 m konsistorijos isrupinamas 40 ha laukas 1900 m sudaryta savarankiska adjunktura apimanti Raseinius Zvyrius bei Jurbarka Adjunktu paskirtas latvis kun Nikolajus Ozolinis kuris apsigyveno Jurbarke Zvyriuose pakaitomis buvo laikomos pamaldos lietuviu ir vokieciu kalbomis Zvyrius ir Jurbarka N Ozolinis aptarnavo iki 1910 m Jis tuometines valdzios buvo priverstas palikti Jurbarka del tautiniu konfliktu kilusiu tarp Jurbarko parapijos lietuviu ir vokieciu Panasiu nesutarimu tiek Jurbarko tiek Zvyriu parapijose buvo iki pat Antrojo pasaulinio karo 1911 1916 m Skirsnemunes ir Jurbarko klebonu buvo Karolis Jozefi Karllow Josefi Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu parapijos gyvenimas buvo apmires 1917 m pamaldas laike kun Garmeisteris Garmeister Nuo 1917 m vidurio iki 1919 m pradzios Zvyriuose kunigavo Reidys 1919 m jį pakeite kun Dovydas Jurkatis Jurkat cia kunigaves iki 1924 m vidurio Sis kunigas 1923 m liepos 7 d is sakyklos atsisakes lietuviams laikyti pamaldas Po kurio laiko įsikisus į įvykius paciam vidaus reikalu ministrui Zalkauskui Jurkatis buvo priverstas isvykti kitur Interjeras Nuo 1924 m iki 1929 m klebonavo kun M Jaksas 1930 m konfirmacija pravede kun diak Jonas Pauperas baiges Kauno Vytauto Didziojo universiteto Evangeliskos teologijos fakulteta ir 1929 m ordinuotas bei paskirtas klebonu Jurbarke bei Zvyriuose Veliau jis isvyko testi studiju į Sveicarija Grįzes tapo docentu Vytauto Didziojo universitete Po Jono Paupero isvykimo Zvyriu klebonu buvo kun Hermanas Jekelis cia kunigaves iki 1939 m Jis administravo Zvyriu Sudargo Jurbarko bei Raseiniu parapijas Siuo laikotarpiu Klaipedos krasta pereme Lietuva Vokieciai evangelikai sieke pabrezti savo tautos pranasuma ir duominuoti parapijose nors ju skaicius parapijose ir buvo mazesnis Lietuviskoji parapiju dalis priesinosi vokietinimui bei vokieciu siekiams dominuoti Sia nesantaika patyre ir Zvyriu bei Jurbarko parapijos H Jekelio poziuris į tautiniu grupiu nesutarimus isliko neaiskus Parapijai priklause 1223 parapijieciai Nuo 1934 m parapija pastate naujus tvartus darzine malkine ir nudaze klebonija is lauko aptvere klebonijos kiema padare sventoriu suremontavo baznycia is vidaus be to atliko gana daug kitu smulkesniu darbu Baznycia ir jos turta parapijieciai bei kunigas saugojo ir tvarke Tuo metu Zvyriu parapija neturejo vargonu Bet vargonus ketinta įsigyti nes tarp parapijos dokumentu buvo rastas reklaminis bukletas su vargonu aprasymu Zvyriu parapijos administratoriumi buvo paskirtas kun J Stanaitis Nuo 1939 m vasario 1 d Zvyriu parapijos administratoriumi paskirtas kun Pranas Nikstaitis kuris paliktas administruoti ir Silales parapija J Stanaitis toliau administravo Jurbarko parapija 1940 m Raudonoji armija okupavo Lietuva Vokietija paskelbe savo tautieciu repatriacija Sia galimybe pasinaudojo ne tik vokieciu tautybes zmones bet ir dalis lietuviu Jurbarko parapija paliko ir kun J Stanaitis Is Stanaicio Jurbarko parapija pereme Lietuvoje pasilikes kun Jurgis Gavenis 1909 1980 1940 m liepos 1 d Zvyriuose dar kunigavo kun P Nikstaitis 1941 m į Lietuva atejus vokieciu kariuomenei drauge su kitais Lietuvos gyventojais nukentejo ir evangelikai 1944 m traukiantis vokieciu kariuomenei daugeliui atsirado galimybe pasitraukti į vakarus ir isvengti sovietiniu represiju Dalis evangeliku parapijieciu ir kunigu sia galimybe pasinaudojo Taciau daug Zvyriu bei Jurbarko parapijieciu pasiliko savo gimtineje Su jais liko ir kun Jurgis Gavenis Nuo 1945 m balandzio 22 d didele dalis apie 70 seimu Jurbarko ir Zvyriu parapijieciu buvo istremta į Tadzikija Po karo baznycios liko stoveti abejose parapijose Taip pat abi parapijos buvo įregistruojamos Jurbarko parapija registruota 1947 liepos 8 d Kada registruota Zvyriu parapija ziniu neturima Taciau jau spalio 15 d buvo arestuotas J Gavenis ir kalinamas iki 1956 m 1952 m Jurbarko evangeliku liuteronu baznycia buvo uzdaryta Zvyriu Skirsnemunes baznycia tapo vienu is evangeliku liuteronu religiniu centru nes cia susibure tikintieji is Jurbarko Kauno Smalininku ir daugelio kitu vietoviu kur parapijos buvo isnaikintos Visa sovietmetį parapija buvo vadinama Zvyriu Skirsnemunes parapija Iki 1962 m vidurio parapija aptarnavo kun A Briedis Iki 1972 m parapija administravo kun Petras Knispelis Nuo 1972 iki 1997 m parapijos kunigu tarnavo kun Jonas Okas NuorodosVikiteka Skirsnemunes evangeliku liuteronu baznycia vaizdine ir garsine medziagaSkirsnemunes Zvyriu liuteronu parapija Archyvuota kopija 2010 04 09 is Wayback Machine projekto Skirsnemunes parapija Pirockinas A Evangelikai liuteronai Jurbarkas Istorijos puslapiai Pradai V 1996