Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dinarų kalnynasŠalis Albanija Bosnija ir Hercegovina Kroatija Kosovas Juodkalnija Serbija MakedonijaAukščiausi kalnai Je
Dinarų kalnynas
| Dinarų kalnynas | |
|---|---|
| Šalis | Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Kosovas, Juodkalnija, Serbija, Makedonija |
| Aukščiausi kalnai | Jezercė (2692 m) |
| Kalnagūbriai | Dinara, Orjenas, Bjelašnica, Čvrsnica, , Velebitas, Durmitoras, Kopaonikas ir kt. |
| Upių ištakos | Neretva, Prača, Vrbasas, Drina, Morača, Piva, Tara |
| Ežerai | |
| Uolienos | klintis, smiltainis, skalūnai |
| Plotas | ~200 000 km² |
| Ilgis | ~645 km |
Dinarų kalnynas (serb. Динарске планине, Динариди, alb. Alpet Dinaride, it. Alpi Dinariche, slovėn. Dinarsko gorstvo) – alpinės kalnodaros kalnų grandinė Pietų ir Pietryčių Europoje, Balkanuose.
Daugiau nei 600 km besitęsiantys Dinarų kalnai atskiria Viduržemio jūros regioną nuo Vidurio ir Rytų Europos regionų tiek klimato, tiek kultūriniu požiūriu. Dinaridai sudaro ne tik didžiausią, bet ir sunkiausiai prieinamą Balkanų pusiasalio dalį. Čia nedaug gamtinių perėjų, todėl kirsti kalnus nuo senovės buvo sudėtinga. Tik po Antrojo pasaulinio karo pavyko įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektus, kurie sujungė pakrantės ir tolimesnius regionus, tačiau iki šiol kelių statyba šiame regione išlieka sudėtinga.
Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai (Krasas), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, Metohija), kalnagūbriai (Dinara, Durmitoras, Prokletijė), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m).
Palei Adrijos jūrą nuo Triesto iki Bojanos deltos einantys kalnagūbriai yra aukšti ir leidžiasi į jūrą (Velebitas Kroatijoje, Orjenas Juodkalnijoje) palikdami siaurą pakrantės juostą palei jūrą. Pietryčiuose šie kalnai atsiremia į aukščiausią kalnyno dalį – Prokletijės kalnus šiaurės Albanijoje (čia yra trys aukštesnės nei 2600 m viršūnės) ir Durmitorą Juodkalnijoje (Bobotov Kukas, 2522 m). Toliau į rytus kalnai žemesni ir Bosnijos–Vakarų Serbijos Rūdiniuose kalnuose (Golija 1833 m, Vranica 2112 m) palaipsniui pereina į Panonijos lygumą. Dėl to, kad palei jūrą esantys kalnai yra statūs ir užstoja kelią orams nuo jūros patekti toliau į sausumą, Viduržemio jūros poveikis apsiriboja tik siaura pakrantės juosta, kur pasireiškia daugiausia krituliais – čia iškrenta 1500–2000 mm, o išskirtiniais atvejais iki 5000 mm kritulių per metus.
Naudojami gamtiniai ištekliai – rūda, mediena, vandens energija hidroelektrinėse, tačiau pagrindinė ekonominė veikla yra žemės ūkis.
Pavadinimas
Dianrų kalnyno pavadinimas kilęs nuo Dinaros kalnagūbrio, esančio Kroatijos ir Bosnijos pasienyje (aukščiausia viršūnė Veliki Troglavas – 1913 m). Dinaros pavadinimas kilęs nuo senovės ilyrų genties dindarų (Dindari), gyvenusiųjų rytinėje Dinarų kalnyno dalyje.
Geografija
Padėtis
Dinarų kalnynas užima centrinę Vakarų Balkanų dalį. Jis yra į pietus nuo Panonijos lygumos, o vakaruose leidžiasi į Adrijos jūrą, kurios pakrantėje baigiasi ilga salų grandine. Kalnynas prasideda ten, kur baigiasi Rytų Alpės ir apima bendrą 140 000 – 175 000 kv.km. plotą (priklausomai nuo to kas priskiriama kalnynui). Nuo Julijos Alpių šiaurėje, šiaurinėje Slovėnijos dalyje, iki Šaro kalnų papėdės Albanijoje ir Kopaoniko kalnų Serbijoje kalnyno ilgis yra 645 km. Plotis plačiausioje vietoje pietuose yra apie 200–250 km, šiaurėje Dinarai yra kai kur mažiau nei 50 km pločio. Kalnynas yra septyniose valstybėse (iš šiaurės į pietus): Slovėnijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Kosove ir Albanijoje.
Šiaurės rytuose Dinarų kalnynas ribojasi su pietinėmis Rytų Alpėmis, pietryčiuose su Albanijos kalnais. Tradiciškai riba su Alpėmis brėžiama per Adelsbergo balną arba Sočos ir jos intako slėniais. Albanijos Alpės – Dinarų dalis tarp Albanijos, Kosovo ir rytų Juodkalnijos – yra aukščiausia kalnyno dalis. Čia yra aukščiausioji Dinarų kalnyno viršūnė Jezercė (2 694 m). Šiaurėje Dinarų kalnynas palaipsniui leidžiasi į Panonijos lygumą, rytuose kalnynas baigiasi ties Ibaro upe. Šiai kalnų sistemai priklauso beveik visos Adrijos jūros rytinės pakrantės salos, nes vakarinė kalnyno dalis yra apsemta Adrijos jūros po paskutinio ledenmečio.
Reljefo charakteristika
Dinarų kalnynas sudarytas iš keleto kalnų grandinių, paprastai orientuotų iš šiaurės vakarų į pietryčius. Pietinėje masyvo dalyje situacija kiek komplikuotesnė, šiaurės vakarų – pietryčių kryptis ne visur išlaikyta. Dalis tų kalnų grandinių yra aiškiai išreikštos, jas vieną nuo kitų skiria upių slėniai arba karstiniai plokščiakalniai (Velebitas, Biokovas, Prenis, Durmitoras, Tara, Zlatiboras, Prokletijė, Orjenas).
Didžioji dalis kalnyno viršūnių yra santykinai nedidelio aukščio – tarp 1000 ir 2000 m. Šiaurės vakaruose Snežnike (Notranjski Snežinkas, 1795 m) ir Gorski Kotare (Veliki Risnjakas, 1535 m) kalnai vidutinio aukščio, toliau į pietryčius kalnai aukštėja iki Durmitoro plokščiakalnio ir aukštų Prokletijės (Šiaurės Albanijos Alpės) kalnų.
Suskirstymas
Kaip ir Alpės, Dinarų kalnynas yra skirstomas į atskirus masyvus, kalnų grupes ir grandines. Skirtingai nuo Alpių, kur upių ir ledynų slėniai bei perėjos leidžia greitai ir aiškiai jas suskirstyti į atskiras dalis, Dinarų kalnuose tai yra sudėtingiau, juolab, kad nėra daug tam skirtos literatūros, taikomos skirtingos tradicijos ir regionų pavadinimai, taikomasi prie neretai besikeičiančių politinių sienų. Dėl to skirstymo pagrindas paprastai yra geomorfologinis, kartu naudojami ir tradiciniai kalnų grupių pavadinimai.
Skirstymas į tris juostas
Pagal vieną iš suskirstymo schemų Dinarų kalnynas dalinamas į tris paraleliai einančias kalnų „juostas“. Pastarosios skirstomos į kalnų geografinius regionus, o šie – į atskirus masyvus.
Pietvakarinė juosta arba Pajūrio juosta
Ši kalnų juosta eina palei Adrijos jūros pakrantę nuo Italijos ir Slovėnijos sienos šiaurės rytuose iki Albanijos pietvakariuose. Skirstoma į keturis regionus.
Šiaurės Adrijos kalnai ir salos paprastai yra iš klinties. Nuo kitų pajūrio juostos kalnų jie skiriami lygumos šalia Kroatijos miesto Zadaro. Kalnus sudaro iki 1025 m aukščio karstinis plokščiakalnis tarp Triesto įlankos, Vipavos slėnio ir Goriškos regiono kalvų, taip pat Učkos ir Čičarijos kalnai (abeji priešais Kvarnerį), kurių aukščiausias kalnas Veliki Planikas siekia 1272 m aukštį. Istrijos ir Kraso kalnai Učkos masyve siekia 1394 m aukštį (Vojako kalnas). Šiaurės Adrijos salos iškyla iki 648 m (Goricės kalnas Creso saloje). Kitos pagrindinės salos yra Krkas (Obzovos kalnas, 568 m), Rabas, Lošinis ir Pagas.
Skirstymas:
- Šiaurės Adrijos kalnai
- Istrijos ir Karsto kalnai (A1)
- Šiaurės Adrijos salos (A2)
- Dalmatijos kalnai
- Žemutinės Hercegovinos kalnai
- Žemutinės Hercegovinos grupė (A10)
Centrinė juosta arba aukštieji Dinarų kalnai
- Karstinės Slovėnijos ir Kroatijos plynaukštės
- Likos kalnai
- Velebitas (B5)
- Vakarų Bosnijos kalnai ir Dinarai
- Aukštutinės Hercegovinos kalnai
- Bosnijos ir Centrinės Hercegovinos regionas
- Površi, Brda (Juodkalnijos kalnų regionas) ir Prokletijė
Šiaurės rytų juosta
- Slovėnijos Žemutinės Krainos ir šiaurės vakarų Kroatijos regiono kalnai
- Centrinės ir rytų Bosnijos kalnai
- Stari Vlahas ir Raškos-Sandžako kalnai
- šiaurės vakarų Serbijos kalnai
- Dinarų kalnų priekalnės
Skirstymas į tris dalis
Pagal kitokią suskirstymo schemą kalnai dalinami į tris dalis (masyvas ir aukščiausia viršūnė):
- Šiaurės vakarų dalis
- Snežnikas – Veliki Snežnikas – 1796 m;
- Javornikai – Veliki Javornikas – 1268 m;
- Trnovski Gozdas – Malis – 1495 m;
- Nanosas – Plesa – 1262 m;
- Učka – Vojakas – 1394 m;
- Čičarija – Veliki Planikas – 1272 m.
- Centrinė dalis
- Dinara – Veliki Troglavas – 1913 m;
- Velebitas – Vaganski Vrhas – 1758 m;
- Mala Kapela – Selišski Vrhas – 1280 m;
- Velika Kapela – Bjalolasica – 1533 m
- Pietrytinė dalis
Flora, fauna
Dinarų kalnyne yra daug endeminių floros ir faunos rūšių, jos saugomos 17-oje nacionalinių parkų.
Regiono augmenija labai įvairi. Galima išskirti tris augmenijos zonos: pakrantės, kalnų ir žemyninę. Pakrantės augmenija skurdi, auganti ant uolų. Tai lemia ne tik klimatas, bet ir ilgą laiką trunkantis nuganymas (ganomos avys ir ožkos). Kalnų zonai būdingos pievos, laukymės, rečiau miškai, gausi alpinė augmenija, tame tarpe alpinė liūtpėdė, uolaskėlė, katilėliai. Dinarų kalnynas yra vienas iš nedaugelio Europos regionų, kur išliko natūralūs miškai – plačialapiai (ąžuolų, bukų) žemesniuosiuose kalnuose (iki 1200–1500 m) ir eglių-kėnių aukštesniuose.
Gyvūnija taip pat pasižymi įvairove. Gyvūnija Dinarų kalnuose apima Viduržemio jūros ir Europos-Sibiro regionams būdingas rūšis, tai – stirnos, vilkai, lūšys, lapės, rudieji lokiai. Plačiai paplitę elniai, gemzės, šernai. Sutinkami driežai ir gyvatės. Karstinėse olose yra didelė šikšnosparnių, olų žuvų ir vėžiagyvių įvairovė. Tamsiose olose Dinaruose gyvena niekur daugiau nesutinkamas .
Dinarų kalnyno gyvūnijos ir augalijos apsaugai yra įsteigta daug nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų, tarp jų – Thethi nacionalinis parkas ir Valbonos nacionalinis parkas (abu Albanijoje), Plitvicų ežerai, Risniako, Paklenicos, Šiaurės Velebito nacionaliniai parkai, Krka, Kornati nacionalinis parkas Kroatijoje, Lovčenas, Durmitoras, Biogrado kalno, Skadaro ežero, Lovčeno, Taros nacionaliniai parkai Juodkalnijoje, Unos, Kozaros, Sutjeskos nacionaliniai parkai Bosnijoje ir Hercegovinoje, Škocjano urvai Slovėnijoje.
Geologija
Dinarų kalnynas kaip ir Alpės susidarė oligocene susidūrus Afrikos-Arabijos ir Eurazijos plokštėms, šis procesas tebesitęsia iki šiol. Dabartinės Viduržemio jūros vietoje anksčiau buvo Tetija vadinamas vandenynas. Tetija susidarė Juros pradžioje, kai Pangėjos superkontinentas skilo į du – Laurazijos ir Gondvanos – superkontinentus.Mezozojaus eroje Tetija buvo spaudžiama į šiaurę judančios Gondvanos, todėl Gondvana ir Tetija pamažu suskilo į mažesnius vienetus, kurie sudaro dabartinės Viduržemio jūros fizinės geografijos pagrindą. Dėl kontinentų suartėjimo, susidūrimo ir kitų tektoninių plokščių pasikeitimų Tetijos išvaizda pasikeitė. Juros periode atsivėrus Atlanto vandenynui, o kreidos periode toliau nuo Eurazijos tolstant Šiaurės Amerikai ir priartėjus Afrikai, vėlyvajame kreidos periode ir ankstyvajame terciare prasidėjo alpinė kalnodara. Antrasis antsprūdis įvyko pliozeno ir pleistoceno metu. Sąveikaujant Eurazijos ir Afrikos plokštėms Tetijos vandenynas stipriai sumažėjo. Kainozojaus eroje Tetija visiškai užsivėrė susidūrus Indijos ir Arabijos plokštėms su Eurazija. Tetijos likučiai yra Viduržemio, Juodoji, Kaspijos ir Aralo jūros.
Dinarų kalnynas didžiąja dalimi sudarytas iš mezozojaus ir kainozojaus nuosėdinių uolienų – dolomito, klinčių ir smiltainio, kuriuos suformavo čia kažkada tyvuliavusios jūros ir ežerai. Dalmatijos pakrantėje stūksantys Dinarų kalnai sudaryti iš pilkšvų klinčių. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai kritulių, todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo smegduobė. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai slėniai vadinami ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka upės. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta oloje. Tokia vieta vadinama . Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų dirvožemiai gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami kukurūzai ir kviečiai.
Kvartero ledynmečiai santykinai mažai geologiškai paveikė Balkanus. Čia nebuvo didesnio apledėjimo ir tik aukščiausios Durmitoro, Orjenas ir Prenjo viršukalnės turi ledyninius slėnius ir morenas iki 600 m altitudės. Didesnis apledėjimas buvo tik Prekletijėje, kurios kalnagūbriai eina iš rytų į vakarus (taigi išsiskiria iš bendros Dinarų kalnų sistemos).
Iš dalies apsemta vakarinė Dinarų kalnyno dalis sudaro daugybę salų Kroatijos pakrantėje.
Iš naudingųjų iškasenų išgaunamas boksitas, rusvosios anglys, asbestas, baritas, geležies, mangano, nikelio, gyvsidabrio, stibio rūdos.
Klimatas
Dinarų kalnyno klimatas keičiasi nuo subtropinio Viduržemio jūros klimato Adrijos jūros pakrantėje iki vidutinių platumų žemyninio šiaurės rytuose. Vasaros šiltos, vakarinėje dalyje sausos, rytinėje – drėgnos. Žiema pakrantėje švelni (+2…+8ºС), lietinga, kalnuose – šalta (iki −18ºС), snieguota. Metinis kritulių kiekis skirtingas – nuo 500 mm tarp kalnų esančiose įdubose iki 4000 mm Kotoro įlankoje.
Hidrografija
Upės, kurios išteka iš Dinarų kalnyno, priklauso Adrijos jūros (Krka, , Neretva, Morača) ir Dunojaus (Sava, Vrbasas, Bosna, Drina, Morava) baseinams. Dinarų kalnyno upės yra išgraužusios daugybę regionui būdingų kanjonų.
Didžiausias Dinarų kalnyno ir viso Balkanų pusiasalio ežeras – Skadaras. Tarp daugybės nedidelių karstinių ežerų žinomiausi Plitvicų ežerai.
Gyventojai
Kalnuotame kraštovaizdyje išsibarstė daugybė tvirtovių griuvėsių, kurie liudija Dinarų kalnyną buvo daugybės karų scena. Romėniškuoju laikotarpiu Dinarai teikė prieglobstį ilyrams, kurie priešinosi romėnų vykdomam Balkanų užkariavimui, prasidėjusiam nuo pakrantės III a. pr. m. e. Visą Ilyriją Romos valstybė užkariavo 168 m. pr. m. e., tačiau pasipriešinimo židiniai kalnuose išliko iki 14 m. e. m. Vėliau kalnuotas Juodkalnijos vietoves sunkiai sekėsi pavergti Osmanų imperijai. XX a. kalnuose partizaninį karą kariavo Jugoslavijos partizanai.
Dinarų kalnų regionas išlieka mažai apgyvendintas. Tik ten, kur yra geresni keliai, įsikūrę nedideli miesteliai. Didžiausi miestai – Bosnijos ir Hercegovinos sostinė Sarajevas ir Splitas Kroatijoje. Pagrindinė ūkinė veikla čia yra miškininkystė ir kalnakasyba. Didžiausios kalnyno etninės grupės yra albanai, bosniai, kroatai, juodkalniečiai, serbai ir slovėnai.
Dinarų kalnų regiono žmonės yra aukščiausi Europoje, o aukščiausi pasaulio žmonės gyvena Bosnijos ir Hercegovinoje (183,9 cm vidutinis vyrų ir 172,72 cm vidutinis moterų ūgis).
Ūkinė veikla
Žemės ūkiui būdingiausia gyvulininkystė (daugiausia avininkystė) vakarinėje kalnyno dalyje ir augalininkystė (grūdinės, techninės kultūros) – rytinėje. Derlinguose upių slėniuose (ypač Neretvos) auginamos vaisių-uogų ir daržovių kultūros. Pakrantės šlaituose nuo seno veisiamos alyvmedžių giraitės.
Perėjos
Pagrindinės Dinarų kalnų perėjos:
- (Postojnska vrata), Slovėnija, 606 m,
- , Kroatija, 700 m,
- , Serbija, 1094 m,
- Knino vartai (Kninska vrata), Kroatija, apie 700 m
- Vaganis, Kroatija- Bosnija ir Hercegovina, 1137 m,
- Ivano balnas (Ivan-sedlo), Bosnija ir Hercegovina, 967 m
- Kupreška vrata, Bosnija ir Hercegovina, 1384 m,
- Čemernas, Bosnija ir Hercegovina, 1329 m,
- Crkvinė, Juodkalnija, 1045 m
- Čakoras, Juodkalnija, 1849 m
Tuneliai
Pagrindiniai tuneliai:
- , Kroatija
- , Kroatija
- , Kroatija
Šaltiniai
- Francis H. Eterovich, Croatia: Land, People, Culture, University of Toronto Press, 1964, page 40
- Drago Perko, Slovenia at the junction of major european geographical units Archyvuota kopija 2022-01-28 iš Wayback Machine projekto..
- Dinaric Alps, Peakbagger.com.
- About dinaric Alps, dinarskogorje.com
- Division of the Dinaric Alps, in Dinaric Alps, dinarskogorje.com.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 136
- Olm. In: Ross Piper. Extraordinary Animals– An Encyclopedia of Curious and Unusual Animals, Greenwood Publishing Group, 2007. P.285. ISBN 0313339228
- Jacques Blondel, James Aronson, Jean-Yves Bodiou, Billes Boeuf 2010: The Mediterranean Region – Biological Diversity in Space and Time. Oxford University Press, Oxford. ISBN 978-0-19-955798-1 Čia p. 1
- Pineau, JC; Delamarche, P; Bozinovic, S (24 May 2012). „Les Alpes Dinariques: un peuple de sujets de grande taille Average height of adolescents in the Dinaric Alps“. Comptes Rendus Biologies. 328 (9)
- Stevo Popović; Gabriela Doina Tanase; Duško Bjelica (2015). „Body Height and Arm Span in Bosnian and Herzegovinian Adults“ (.pdf). mjssm.me. Montennegro Journal of Sports Sci. Medicine 4 (2015) 1: Original scientific paper. pp. 29–36. Tikrinta 2016-09-04.
- Countries with the tallest average heights
- BiH na prvom mjestu liste zemalja s najvišim ljudima u svijetu, klix.ba
- Summitpost. Dinaric Alps: Passes in the Dinaric Alps, tikrinta 2019-12-07
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dinarų kalnynas, Kas yra Dinarų kalnynas? Ką reiškia Dinarų kalnynas?
Dinaru kalnynasSalis Albanija Bosnija ir Hercegovina Kroatija Kosovas Juodkalnija Serbija MakedonijaAuksciausi kalnai Jezerce 2692 m Kalnagubriai Dinara Orjenas Bjelasnica Cvrsnica Velebitas Durmitoras Kopaonikas ir kt Upiu istakos Neretva Praca Vrbasas Drina Moraca Piva TaraEzeraiUolienos klintis smiltainis skalunaiPlotas 200 000 km Ilgis 645 km Dinaru kalnynas serb Dinarske planine Dinaridi alb Alpet Dinaride it Alpi Dinariche sloven Dinarsko gorstvo alpines kalnodaros kalnu grandine Pietu ir Pietryciu Europoje Balkanuose Kalnyno zemelapis Daugiau nei 600 km besitesiantys Dinaru kalnai atskiria Vidurzemio juros regiona nuo Vidurio ir Rytu Europos regionu tiek klimato tiek kulturiniu poziuriu Dinaridai sudaro ne tik didziausia bet ir sunkiausiai prieinama Balkanu pusiasalio dalį Cia nedaug gamtiniu pereju todel kirsti kalnus nuo senoves buvo sudetinga Tik po Antrojo pasaulinio karo pavyko įgyvendinti susisiekimo infrastrukturos projektus kurie sujunge pakrantes ir tolimesnius regionus taciau iki siol keliu statyba siame regione islieka sudetinga Kalnyna sudaro besikeiciantys ploksciakalniai Krasas įdubos arba poljes Kosovo Pole Metohija kalnagubriai Dinara Durmitoras Prokletije upiu sleniai vietomis platus kitur kanjono tipo Taros upes kanjono aukstis siekia daugiau nei 1000 m Palei Adrijos jura nuo Triesto iki Bojanos deltos einantys kalnagubriai yra auksti ir leidziasi į jura Velebitas Kroatijoje Orjenas Juodkalnijoje palikdami siaura pakrantes juosta palei jura Pietryciuose sie kalnai atsiremia į auksciausia kalnyno dalį Prokletijes kalnus siaures Albanijoje cia yra trys aukstesnes nei 2600 m virsunes ir Durmitora Juodkalnijoje Bobotov Kukas 2522 m Toliau į rytus kalnai zemesni ir Bosnijos Vakaru Serbijos Rudiniuose kalnuose Golija 1833 m Vranica 2112 m palaipsniui pereina į Panonijos lyguma Del to kad palei jura esantys kalnai yra status ir uzstoja kelia orams nuo juros patekti toliau į sausuma Vidurzemio juros poveikis apsiriboja tik siaura pakrantes juosta kur pasireiskia daugiausia krituliais cia iskrenta 1500 2000 mm o isskirtiniais atvejais iki 5000 mm krituliu per metus Naudojami gamtiniai istekliai ruda mediena vandens energija hidroelektrinese taciau pagrindine ekonomine veikla yra zemes ukis PavadinimasDianru kalnyno pavadinimas kiles nuo Dinaros kalnagubrio esancio Kroatijos ir Bosnijos pasienyje auksciausia virsune Veliki Troglavas 1913 m Dinaros pavadinimas kiles nuo senoves ilyru genties dindaru Dindari gyvenusiuju rytineje Dinaru kalnyno dalyje GeografijaPadetis Dinaru kalnynas uzima centrine Vakaru Balkanu dalį Jis yra į pietus nuo Panonijos lygumos o vakaruose leidziasi į Adrijos jura kurios pakranteje baigiasi ilga salu grandine Kalnynas prasideda ten kur baigiasi Rytu Alpes ir apima bendra 140 000 175 000 kv km plota priklausomai nuo to kas priskiriama kalnynui Nuo Julijos Alpiu siaureje siaurineje Slovenijos dalyje iki Saro kalnu papedes Albanijoje ir Kopaoniko kalnu Serbijoje kalnyno ilgis yra 645 km Plotis placiausioje vietoje pietuose yra apie 200 250 km siaureje Dinarai yra kai kur maziau nei 50 km plocio Kalnynas yra septyniose valstybese is siaures į pietus Slovenijoje Kroatijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje Serbijoje Juodkalnijoje Kosove ir Albanijoje Siaures rytuose Dinaru kalnynas ribojasi su pietinemis Rytu Alpemis pietryciuose su Albanijos kalnais Tradiciskai riba su Alpemis breziama per Adelsbergo balna arba Socos ir jos intako sleniais Albanijos Alpes Dinaru dalis tarp Albanijos Kosovo ir rytu Juodkalnijos yra auksciausia kalnyno dalis Cia yra auksciausioji Dinaru kalnyno virsune Jezerce 2 694 m Siaureje Dinaru kalnynas palaipsniui leidziasi į Panonijos lyguma rytuose kalnynas baigiasi ties Ibaro upe Siai kalnu sistemai priklauso beveik visos Adrijos juros rytines pakrantes salos nes vakarine kalnyno dalis yra apsemta Adrijos juros po paskutinio ledenmecio Reljefo charakteristika Dinaru kalnynas sudarytas is keleto kalnu grandiniu paprastai orientuotu is siaures vakaru į pietrycius Pietineje masyvo dalyje situacija kiek komplikuotesne siaures vakaru pietryciu kryptis ne visur islaikyta Dalis tu kalnu grandiniu yra aiskiai isreikstos jas viena nuo kitu skiria upiu sleniai arba karstiniai ploksciakalniai Velebitas Biokovas Prenis Durmitoras Tara Zlatiboras Prokletije Orjenas Didzioji dalis kalnyno virsuniu yra santykinai nedidelio aukscio tarp 1000 ir 2000 m Siaures vakaruose Sneznike Notranjski Snezinkas 1795 m ir Gorski Kotare Veliki Risnjakas 1535 m kalnai vidutinio aukscio toliau į pietrycius kalnai auksteja iki Durmitoro ploksciakalnio ir aukstu Prokletijes Siaures Albanijos Alpes kalnu Suskirstymas Kaip ir Alpes Dinaru kalnynas yra skirstomas į atskirus masyvus kalnu grupes ir grandines Skirtingai nuo Alpiu kur upiu ir ledynu sleniai bei perejos leidzia greitai ir aiskiai jas suskirstyti į atskiras dalis Dinaru kalnuose tai yra sudetingiau juolab kad nera daug tam skirtos literaturos taikomos skirtingos tradicijos ir regionu pavadinimai taikomasi prie neretai besikeicianciu politiniu sienu Del to skirstymo pagrindas paprastai yra geomorfologinis kartu naudojami ir tradiciniai kalnu grupiu pavadinimai Skirstymas į tris juostas Dinaru kalnyno suskirstymas į tris juostas Pagal viena is suskirstymo schemu Dinaru kalnynas dalinamas į tris paraleliai einancias kalnu juostas Pastarosios skirstomos į kalnu geografinius regionus o sie į atskirus masyvus Pietvakarine juosta arba Pajurio juosta Si kalnu juosta eina palei Adrijos juros pakrante nuo Italijos ir Slovenijos sienos siaures rytuose iki Albanijos pietvakariuose Skirstoma į keturis regionus Siaures Adrijos kalnai ir salos paprastai yra is klinties Nuo kitu pajurio juostos kalnu jie skiriami lygumos salia Kroatijos miesto Zadaro Kalnus sudaro iki 1025 m aukscio karstinis ploksciakalnis tarp Triesto įlankos Vipavos slenio ir Goriskos regiono kalvu taip pat Uckos ir Cicarijos kalnai abeji priesais Kvarnerį kuriu auksciausias kalnas Veliki Planikas siekia 1272 m aukstį Istrijos ir Kraso kalnai Uckos masyve siekia 1394 m aukstį Vojako kalnas Siaures Adrijos salos iskyla iki 648 m Gorices kalnas Creso saloje Kitos pagrindines salos yra Krkas Obzovos kalnas 568 m Rabas Losinis ir Pagas Skirstymas Siaures Adrijos kalnai Istrijos ir Karsto kalnai A1 Siaures Adrijos salos A2 Dalmatijos kalnai Zemutines Hercegovinos kalnai Zemutines Hercegovinos grupe A10 Centrine juosta arba aukstieji Dinaru kalnai Karstines Slovenijos ir Kroatijos plynaukstes Likos kalnai Velebitas B5 Vakaru Bosnijos kalnai ir Dinarai Aukstutines Hercegovinos kalnai Bosnijos ir Centrines Hercegovinos regionas Povrsi Brda Juodkalnijos kalnu regionas ir Prokletije Siaures rytu juosta Slovenijos Zemutines Krainos ir siaures vakaru Kroatijos regiono kalnai Centrines ir rytu Bosnijos kalnai Stari Vlahas ir Raskos Sandzako kalnai siaures vakaru Serbijos kalnai Dinaru kalnu priekalnesSkirstymas į tris dalis Pagal kitokia suskirstymo schema kalnai dalinami į tris dalis masyvas ir auksciausia virsune Siaures vakaru dalis Sneznikas Veliki Sneznikas 1796 m Javornikai Veliki Javornikas 1268 m Trnovski Gozdas Malis 1495 m Nanosas Plesa 1262 m Ucka Vojakas 1394 m Cicarija Veliki Planikas 1272 m Centrine dalis Dinara Veliki Troglavas 1913 m Velebitas Vaganski Vrhas 1758 m Mala Kapela Selisski Vrhas 1280 m Velika Kapela Bjalolasica 1533 m Pietrytine dalisFlora faunaDinaru kalnyne yra daug endeminiu floros ir faunos rusiu jos saugomos 17 oje nacionaliniu parku Regiono augmenija labai įvairi Galima isskirti tris augmenijos zonos pakrantes kalnu ir zemynine Pakrantes augmenija skurdi auganti ant uolu Tai lemia ne tik klimatas bet ir ilga laika trunkantis nuganymas ganomos avys ir ozkos Kalnu zonai budingos pievos laukymes reciau miskai gausi alpine augmenija tame tarpe alpine liutpede uolaskele katileliai Dinaru kalnynas yra vienas is nedaugelio Europos regionu kur isliko naturalus miskai placialapiai azuolu buku zemesniuosiuose kalnuose iki 1200 1500 m ir egliu keniu aukstesniuose Gyvunija taip pat pasizymi įvairove Gyvunija Dinaru kalnuose apima Vidurzemio juros ir Europos Sibiro regionams budingas rusis tai stirnos vilkai lusys lapes rudieji lokiai Placiai paplite elniai gemzes sernai Sutinkami driezai ir gyvates Karstinese olose yra didele siksnosparniu olu zuvu ir veziagyviu įvairove Tamsiose olose Dinaruose gyvena niekur daugiau nesutinkamas Dinaru kalnyno gyvunijos ir augalijos apsaugai yra įsteigta daug nacionaliniu parku ir kitu saugomu teritoriju tarp ju Thethi nacionalinis parkas ir Valbonos nacionalinis parkas abu Albanijoje Plitvicu ezerai Risniako Paklenicos Siaures Velebito nacionaliniai parkai Krka Kornati nacionalinis parkas Kroatijoje Lovcenas Durmitoras Biogrado kalno Skadaro ezero Lovceno Taros nacionaliniai parkai Juodkalnijoje Unos Kozaros Sutjeskos nacionaliniai parkai Bosnijoje ir Hercegovinoje Skocjano urvai Slovenijoje GeologijaDinaru kalnynas kaip ir Alpes susidare oligocene susidurus Afrikos Arabijos ir Eurazijos plokstems sis procesas tebesitesia iki siol Dabartines Vidurzemio juros vietoje anksciau buvo Tetija vadinamas vandenynas Tetija susidare Juros pradzioje kai Pangejos superkontinentas skilo į du Laurazijos ir Gondvanos superkontinentus Mezozojaus eroje Tetija buvo spaudziama į siaure judancios Gondvanos todel Gondvana ir Tetija pamazu suskilo į mazesnius vienetus kurie sudaro dabartines Vidurzemio juros fizines geografijos pagrinda Del kontinentu suartejimo susidurimo ir kitu tektoniniu ploksciu pasikeitimu Tetijos isvaizda pasikeite Juros periode atsiverus Atlanto vandenynui o kreidos periode toliau nuo Eurazijos tolstant Siaures Amerikai ir priartejus Afrikai velyvajame kreidos periode ir ankstyvajame terciare prasidejo alpine kalnodara Antrasis antsprudis įvyko pliozeno ir pleistoceno metu Saveikaujant Eurazijos ir Afrikos plokstems Tetijos vandenynas stipriai sumazejo Kainozojaus eroje Tetija visiskai uzsivere susidurus Indijos ir Arabijos plokstems su Eurazija Tetijos likuciai yra Vidurzemio Juodoji Kaspijos ir Aralo juros Dinaru kalnynas didziaja dalimi sudarytas is mezozojaus ir kainozojaus nuosediniu uolienu dolomito klinciu ir smiltainio kuriuos suformavo cia kazkada tyvuliavusios juros ir ezerai Dalmatijos pakranteje stuksantys Dinaru kalnai sudaryti is pilksvu klinciu Siuose kalnuose iskrenta nemazai krituliu todel vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas Per ilga laika jose atsiranda plysiu kuriems gilejant bei platejant formuojasi siauros bei ilgos kares Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja pozemines ertmes Jeigu į tokia ertme įgriuva ja dengianti uolienu storyme pavirsiuje susidaro piltuvo pavidalo smegduobe Ji gali buti kilometro plocio ir net 300 metru gylio Daugejant smegduobiu ir joms jungiantis ilgainiui susidaro vonios pavidalo platus duburiai su staciais astriabriauniais slaitais Tokie ploksciadugniai sleniai vadinami ir gali apimti iki 100 km plota Per tokį lauka paprastai teka upes Sraunia vaga jos isteka is kurio nors slaito vingiuoja lauku ir zemiausioje vietoje pradingsta oloje Tokia vieta vadinama Uz daugelio kilometru upes vel gali atsirasti pavirsiuje Del suplautu sanasu polju dirvozemiai gana derlingi taigi ukininkai stengiasi įdirbti kiekviena zemes lopinelį Daugiausia auginami kukuruzai ir kvieciai Kvartero ledynmeciai santykinai mazai geologiskai paveike Balkanus Cia nebuvo didesnio apledejimo ir tik auksciausios Durmitoro Orjenas ir Prenjo virsukalnes turi ledyninius slenius ir morenas iki 600 m altitudes Didesnis apledejimas buvo tik Prekletijeje kurios kalnagubriai eina is rytu į vakarus taigi issiskiria is bendros Dinaru kalnu sistemos Is dalies apsemta vakarine Dinaru kalnyno dalis sudaro daugybe salu Kroatijos pakranteje Is naudinguju iskasenu isgaunamas boksitas rusvosios anglys asbestas baritas gelezies mangano nikelio gyvsidabrio stibio rudos KlimatasDinaru kalnyno klimatas keiciasi nuo subtropinio Vidurzemio juros klimato Adrijos juros pakranteje iki vidutiniu platumu zemyninio siaures rytuose Vasaros siltos vakarineje dalyje sausos rytineje dregnos Ziema pakranteje svelni 2 8ºS lietinga kalnuose salta iki 18ºS snieguota Metinis krituliu kiekis skirtingas nuo 500 mm tarp kalnu esanciose įdubose iki 4000 mm Kotoro įlankoje HidrografijaMoracos upes kanjonas Juodkalnijoje Upes kurios isteka is Dinaru kalnyno priklauso Adrijos juros Krka Neretva Moraca ir Dunojaus Sava Vrbasas Bosna Drina Morava baseinams Dinaru kalnyno upes yra isgrauzusios daugybe regionui budingu kanjonu Didziausias Dinaru kalnyno ir viso Balkanu pusiasalio ezeras Skadaras Tarp daugybes nedideliu karstiniu ezeru zinomiausi Plitvicu ezerai GyventojaiKalnuotame krastovaizdyje issibarste daugybe tvirtoviu griuvesiu kurie liudija Dinaru kalnyna buvo daugybes karu scena Romeniskuoju laikotarpiu Dinarai teike prieglobstį ilyrams kurie priesinosi romenu vykdomam Balkanu uzkariavimui prasidejusiam nuo pakrantes III a pr m e Visa Ilyrija Romos valstybe uzkariavo 168 m pr m e taciau pasipriesinimo zidiniai kalnuose isliko iki 14 m e m Veliau kalnuotas Juodkalnijos vietoves sunkiai sekesi pavergti Osmanu imperijai XX a kalnuose partizaninį kara kariavo Jugoslavijos partizanai Dinaru kalnu regionas islieka mazai apgyvendintas Tik ten kur yra geresni keliai įsikure nedideli miesteliai Didziausi miestai Bosnijos ir Hercegovinos sostine Sarajevas ir Splitas Kroatijoje Pagrindine ukine veikla cia yra miskininkyste ir kalnakasyba Didziausios kalnyno etnines grupes yra albanai bosniai kroatai juodkalnieciai serbai ir slovenai Dinaru kalnu regiono zmones yra auksciausi Europoje o auksciausi pasaulio zmones gyvena Bosnijos ir Hercegovinoje 183 9 cm vidutinis vyru ir 172 72 cm vidutinis moteru ugis ukine veiklaZemes ukiui budingiausia gyvulininkyste daugiausia avininkyste vakarineje kalnyno dalyje ir augalininkyste grudines technines kulturos rytineje Derlinguose upiu sleniuose ypac Neretvos auginamos vaisiu uogu ir darzoviu kulturos Pakrantes slaituose nuo seno veisiamos alyvmedziu giraites PerejosPagrindines Dinaru kalnu perejos Postojnska vrata Slovenija 606 m Kroatija 700 m Serbija 1094 m Knino vartai Kninska vrata Kroatija apie 700 m Vaganis Kroatija Bosnija ir Hercegovina 1137 m Ivano balnas Ivan sedlo Bosnija ir Hercegovina 967 m Kupreska vrata Bosnija ir Hercegovina 1384 m Cemernas Bosnija ir Hercegovina 1329 m Crkvine Juodkalnija 1045 m Cakoras Juodkalnija 1849 mTuneliaiPagrindiniai tuneliai Kroatija Kroatija KroatijaSaltiniaiVikiteka Dinaru kalnynas vaizdine ir garsine medziagaFrancis H Eterovich Croatia Land People Culture University of Toronto Press 1964 page 40 Drago Perko Slovenia at the junction of major european geographical units Archyvuota kopija 2022 01 28 is Wayback Machine projekto Dinaric Alps Peakbagger com About dinaric Alps dinarskogorje com Division of the Dinaric Alps in Dinaric Alps dinarskogorje com Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 136 Olm In Ross Piper Extraordinary Animals An Encyclopedia of Curious and Unusual Animals Greenwood Publishing Group 2007 P 285 ISBN 0313339228 Jacques Blondel James Aronson Jean Yves Bodiou Billes Boeuf 2010 The Mediterranean Region Biological Diversity in Space and Time Oxford University Press Oxford ISBN 978 0 19 955798 1 Cia p 1 Pineau JC Delamarche P Bozinovic S 24 May 2012 Les Alpes Dinariques un peuple de sujets de grande taille Average height of adolescents in the Dinaric Alps Comptes Rendus Biologies 328 9 Stevo Popovic Gabriela Doina Tanase Dusko Bjelica 2015 Body Height and Arm Span in Bosnian and Herzegovinian Adults pdf mjssm me Montennegro Journal of Sports Sci Medicine 4 2015 1 Original scientific paper pp 29 36 Tikrinta 2016 09 04 Countries with the tallest average heights BiH na prvom mjestu liste zemalja s najvisim ljudima u svijetu klix ba Summitpost Dinaric Alps Passes in the Dinaric Alps tikrinta 2019 12 07