Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Francas BoasasGimė 1858 m liepos 9 d Vestfalija VokietijaMirė 1942 m gruodžio 21 d 84 metai Niujorkas JAVTautybė vokieti
Franz Boas
| Francas Boasas | |
|---|---|
| Gimė | 1858 m. liepos 9 d. , Vestfalija, Vokietija |
| Mirė | 1942 m. gruodžio 21 d. (84 metai) Niujorkas, JAV |
| Tautybė | vokietis (žydų kilmės) |
| Veikla | antropologas, kalbininkas |
| Sritis | indėnistika, kultūrinė antropologija |
| Organizacijos | Kolumbijos universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Heidelbergo universitetas |
| Parašas | |
Francas Boasas (Franz Boas; 1858 m. liepos 9 d. – 1942 m. gruodžio 21 d.) – antropologas, kalbininkas, amerikiečių antropologinės mokyklos pradininkas („amerikietiškosios antropologijos tėvas“).
Biografija
Gimė Vokietijoje, Vestfalijoje, bet didžiąją gyvenimo dalį gyveno ir dirbo JAV. Studijavo Heidelbergo, Bonos, Kylio universitetuose. 1883–1884 m. Arktyje tyrė eskimų gyvenimą. Grįžęs į Vokietiją dirbo Berlyno karališkajame etnologijos muziejuje ir Berlyno universitete. Iš pradžių specializavosi kaip fizikas ir geografas, vėliau savo dėmesį nukreipė į neeuropietiškų visuomenių ir kultūrų tyrimus, siekdamas į juos įvesti gamtomokslinio tyrimo griežtumo. Su F. Boaso vardu susijęs Amerikos indėnų materialinės ir dvasinės kultūros, taip pat folkloro ir kalbų tyrimų suklestėjimas.
Idėjos
Francas Boasas antropologiją suprato kaip patį bendriausią – visuminį (holistinį) mokslą apie žmones, pagrįstą kultūros samprata. Jis buvo pradininkas vadinamosios keturių krypčių (subdisciplinų) antropologijos JAV, susidedančios iš kultūrinės, fizinės ir lingvistinės antropologijos bei proistorinės archeologijos. 1900 m. įkūrė Amerikos antropologų asociaciją. Kolumbijos universitete, Niujorke (kur profesoriavo 1896–1936 m.) pradėjo kultūrinio reliatyvizmo tradiciją JAV antropologijoje. Daugiausiai tyrinėjo Šiaurės Amerikos inuitus (eskimus) ir indėnų grupes (ypač kvakiutlius). Įkūrė žurnalą International Journal of American Linguistics (1917 m.), Amerikos kalbininkų draugiją (1928 m.). 1907–1908 antropologų draugijos prezidentas, 1931 m. Amerikos mokslo plėtros asociacijos prezidentas.
Boasas suformulavo kultūrinio reliatyvizmo principą, tai yra, teigė, jog neegzistuoja visoms kultūroms bendrų vertinimo kriterijų ir kiekvieną iš jų reikia pažinti „iš vidaus“. Jis suskirstė antropologiją į keturias pagrindines šakas: fizinę antropologiją, kultūrinę antropologiją, lingvistinę antropologiją ir archeologiją.
Francas Boasas, plačiai vartodamas kultūros arealų sąvoką, kultūros arealus apibrėždavo kaip pagrindinių kultūrinių panašumų provincijas. Pvz., Šiaurės Ameriką jis suskirstė į septynis kultūros arealus. Lygindamas besiribojančių genčių ar tautų kultūrų istorijas jis įrodė daugelio kultūrinių bruožų difuzijos ribas, paruošė kultūrinių arealų žemėlapius, kurie buvo daug detalesni nei vokiečių difuzionistų. Vietoje evoliucionistinių kultūrų raidos modelių siūlė Vienos kultūrinėje-istorinėje mokykloje (ypač V. Šmito) naudotą istorinį-lyginamąjį metodą bei savo paties sukurtą pastarojo variantą – istorinį partikuliarizmą, suderintą su kultūrinio reliatyvizmo principais.
Boaso istorinis partikuliarizmas – analitinis požiūris, laikantis, kad kiekviena visuomenė ar kultūra turi būti suprasta iš jos pačios atskiros (particular) ir savitos dinamikos.
Bibliografija
Pagrindiniai veikalai:
- Centrinės Šiaurės Amerikos dalies eskimai (The Central Eskimo, 1888 m.)
- Antropologija (Anthropology, 1907 m.)
- Pirmykščio žmogaus protas (The Mind of Primitive Man, 1911 m.)
- Kultūra ir rasė (Kultur und Rasse, 1913 m.)
- Primityvusis menas (Primitive Art, 1927 m.)
- Antropologija ir modernusis gyvenimas (Anthropology and Modern Life, 1928 m.)
- Amerikos indėnų kalbų vadovas (Handbook of American Indian Languages, su kt., 3 t. 1911–1938 m.)
- Bendroji antropologija (General Anthropology, 1938 m.)
- Kalba (The Language, 1938 m.)
- Rasė, kalba ir kultūra (Race, Language and Culture, 1940 m.)
- Kvakiutlių etnografija (Kwakiutl Ethnography, 1967 m.)
Šaltiniai
- Algirdas Sabaliauskas. Franz Boas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Franz Boas, Kas yra Franz Boas? Ką reiškia Franz Boas?
Francas BoasasGime 1858 m liepos 9 d Vestfalija VokietijaMire 1942 m gruodzio 21 d 84 metai Niujorkas JAVTautybe vokietis zydu kilmes Veikla antropologas kalbininkasSritis indenistika kulturine antropologijaOrganizacijos Kolumbijos universitetasPareigos profesoriusAlma mater Heidelbergo universitetasParasas Francas Boasas Franz Boas 1858 m liepos 9 d 1942 m gruodzio 21 d antropologas kalbininkas amerikieciu antropologines mokyklos pradininkas amerikietiskosios antropologijos tevas BiografijaGime Vokietijoje Vestfalijoje bet didziaja gyvenimo dalį gyveno ir dirbo JAV Studijavo Heidelbergo Bonos Kylio universitetuose 1883 1884 m Arktyje tyre eskimu gyvenima Grįzes į Vokietija dirbo Berlyno karaliskajame etnologijos muziejuje ir Berlyno universitete Is pradziu specializavosi kaip fizikas ir geografas veliau savo demesį nukreipe į neeuropietisku visuomeniu ir kulturu tyrimus siekdamas į juos įvesti gamtomokslinio tyrimo grieztumo Su F Boaso vardu susijes Amerikos indenu materialines ir dvasines kulturos taip pat folkloro ir kalbu tyrimu suklestejimas IdejosFrancas Boasas antropologija suprato kaip patį bendriausia visuminį holistinį moksla apie zmones pagrįsta kulturos samprata Jis buvo pradininkas vadinamosios keturiu krypciu subdisciplinu antropologijos JAV susidedancios is kulturines fizines ir lingvistines antropologijos bei proistorines archeologijos 1900 m įkure Amerikos antropologu asociacija Kolumbijos universitete Niujorke kur profesoriavo 1896 1936 m pradejo kulturinio reliatyvizmo tradicija JAV antropologijoje Daugiausiai tyrinejo Siaures Amerikos inuitus eskimus ir indenu grupes ypac kvakiutlius Įkure zurnala International Journal of American Linguistics 1917 m Amerikos kalbininku draugija 1928 m 1907 1908 antropologu draugijos prezidentas 1931 m Amerikos mokslo pletros asociacijos prezidentas Boasas suformulavo kulturinio reliatyvizmo principa tai yra teige jog neegzistuoja visoms kulturoms bendru vertinimo kriteriju ir kiekviena is ju reikia pazinti is vidaus Jis suskirste antropologija į keturias pagrindines sakas fizine antropologija kulturine antropologija lingvistine antropologija ir archeologija Francas Boasas placiai vartodamas kulturos arealu savoka kulturos arealus apibrezdavo kaip pagrindiniu kulturiniu panasumu provincijas Pvz Siaures Amerika jis suskirste į septynis kulturos arealus Lygindamas besiribojanciu genciu ar tautu kulturu istorijas jis įrode daugelio kulturiniu bruozu difuzijos ribas paruose kulturiniu arealu zemelapius kurie buvo daug detalesni nei vokieciu difuzionistu Vietoje evoliucionistiniu kulturu raidos modeliu siule Vienos kulturineje istorineje mokykloje ypac V Smito naudota istorinį lyginamajį metoda bei savo paties sukurta pastarojo varianta istorinį partikuliarizma suderinta su kulturinio reliatyvizmo principais Boaso istorinis partikuliarizmas analitinis poziuris laikantis kad kiekviena visuomene ar kultura turi buti suprasta is jos pacios atskiros particular ir savitos dinamikos BibliografijaPagrindiniai veikalai Centrines Siaures Amerikos dalies eskimai The Central Eskimo 1888 m Antropologija Anthropology 1907 m Pirmykscio zmogaus protas The Mind of Primitive Man 1911 m Kultura ir rase Kultur und Rasse 1913 m Primityvusis menas Primitive Art 1927 m Antropologija ir modernusis gyvenimas Anthropology and Modern Life 1928 m Amerikos indenu kalbu vadovas Handbook of American Indian Languages su kt 3 t 1911 1938 m Bendroji antropologija General Anthropology 1938 m Kalba The Language 1938 m Rase kalba ir kultura Race Language and Culture 1940 m Kvakiutliu etnografija Kwakiutl Ethnography 1967 m SaltiniaiAlgirdas Sabaliauskas Franz Boas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 Vytis Ciubrinskas SOCIALINĖS IR KULTuRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS Kaunas VDU 2007 Vikiteka Franz Boas vaizdine ir garsine medziaga