Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Padujos universitetas it Università degli Studi di PadovaPalacco Bo istorinis universiteto pastatasĮkurtas1222 m Tipasva
Padujos universitetas
| Padujos universitetas it. Università degli Studi di Padova | |
| Palacco Bo – istorinis universiteto pastatas | |
| Įkurtas | 1222 m. |
|---|---|
| Tipas | valstybinis |
| Rektorius | Rozario Riccuto (it. Rosario Rizzuto) |
| Studentų | 59 279 (2017 m.) |
| Vieta | Paduja, Italija |
| Svetainė | https://www.unipd.it/ |
Padujos universitetas (it. Università degli Studi di Padova; lot. Universitas Studii Paduani) – aukštoji mokykla šiaurės rytų Italijos mieste Padujoje, vienas garsiausių universitetų šalyje ir pasaulyje.
Įkurtas 1222 m. ir šiuo metu yra tarp seniausių Europos universitetų (Italijoje senesni tik Bolonijoje ir ). Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytas Universiteto botanikos sodas. Ši aukštoji mokykla kartu su , , Graco, Leipcigo, ir Vilniaus universitetais įeina į .
Istorija
Susikūrė kaip „ scholarium“, laisva studentų korporacija. Studentai pagal etninius-geografinius kriterijus buvo suskirstyti į „Nationes“: Cismontanes (italai) ir Ultramontanes (užsieniečiai). Abi grupes valdė 1 arba 2 rektoriai, kasmet renkami studentų. Nuo seno universitete studijuota teisė, ilgą laiką buvęs pagrindiniu dalyku, iki kol įsivyravo laisvieji menai. Tada susikūrė 2 universitetai – Juristų universitetas (Universitas iuristarum) bei Artistų universitetas (Universitas artistarum'), kiekvienas su savo rektoriumi, Statutais ir administracine prievarta.
1592 m. studentai iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susijungė į bendriją Natio Polonica, užvedė registracijos knygą. Bendrijos nariai nusprendė Šv. Antano Paduviečio bazilikoje įkurti atskirą su kripta, kuri 1607 m. buvo pašventinta Šv. Stanislovo vardu.
1678 m. birželio 25 d. pirmoji moteris () įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
Auklėtiniai (pasirinktinai)
- Mikalojus Kopernikas (1473—1543) – lenkų matematikas ir astronomas;
- Pranciškus Skorina (1485 (1490 ?)–1540 (1551 ?)) – LDK spaustuvininkas;
- Jonas Kristupas Naruševičius (? – 1663) – LDK valstybės veikėjas;
- Jonušas Skuminas Tiškevičius (1572–1642) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
- Kristupas Rudamina-Dusetiškis (? – 1655) – LDK valstybės veikėjas;
- Janas Zamoiskis (1542–1605) – didysis karūnos etmonas (studentas, vėliau šio Universiteto rektorius);
- Jonas Karolis Kopecas (apie 1633–1681) – ATR valstybės veikėjas;
- Martynas IV (po 1210–1285) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
- Jonas Alfonsas Liackis (? – 1646) – Žemaitijos generalinis seniūnas;
- Tomas Sapiega (iki 1598–1646) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Jonas Jurgis Radvila (1588–1625) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
- Jonas Stanislovas Sapiega (1589–1635) – Lietuvos didysis maršalka;
- Ostapas Valavičius (apie 1520–1587) – vienas iš Lietuvos Statuto autorių;
- Andrius Povilovičius Sapiega (apie 1560–iki 1621) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Jurgis Jonas Vandalinas Mnišekas (m. 1693) – Voluinės vaivada;
- Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1673–1736) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (apie 1625–1662) – LDK karinis veikėjas;
- Sikstas IV (1414–1484) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
- Kristupas Sapiega (1590–1637) – LDK valstybės veikėjas;
- Kristupas Mykolas Sapiega (1607–1631) – LDK valstybės veikėjas;
- Grigalius XIV (1535–1591) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
- Tomas Kazimieras Sapiega (1621–1654) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Jonas Radvanas (apie XVI a. vid.–1592) – LDK Renesanso epochos poetas;
- Aleksandras Kazimieras Sapiega (1624–1671) – Romos katalikų bažnyčios ir LDK valstybės veikėjas.
Išnašos
- Ispanijoje pristatytas ARQUS Europos universitetų aljansas didins studentų ir darbuotojų mobilumą, skatins tarptautiškumą // naujienos.vu.lt
- Who we are // Arqus European University Alliance Archyvuota kopija 2020-07-07 iš Wayback Machine projekto.
- Dorota Kowalczyk. Pierwsza kaplica w Padwie // Spotkania z Zabytkami, nr. 7(65)/1992, s. 30-31
Literatūra
- Piovan, Francesco; Sitran Rea, Luciana. Studenti, universia, citta nella storia padovana. Atti del Convegno – Padua, 1998
Nuorodos
- Oficiali tinklavietė
- Inžinerijos fakultetas Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Padujos universitetas, Kas yra Padujos universitetas? Ką reiškia Padujos universitetas?
Padujos universitetas it Universita degli Studi di PadovaPalacco Bo istorinis universiteto pastatasĮkurtas1222 m TipasvalstybinisRektoriusRozario Riccuto it Rosario Rizzuto Studentu59 279 2017 m VietaPaduja ItalijaSvetainehttps www unipd it Padujos universitetas it Universita degli Studi di Padova lot Universitas Studii Paduani aukstoji mokykla siaures rytu Italijos mieste Padujoje vienas garsiausiu universitetu salyje ir pasaulyje Įkurtas 1222 m ir siuo metu yra tarp seniausiu Europos universitetu Italijoje senesni tik Bolonijoje ir Į UNESCO Pasaulio paveldo sarasa yra įrasytas Universiteto botanikos sodas Si aukstoji mokykla kartu su Graco Leipcigo ir Vilniaus universitetais įeina į Istorija1595 m įkurtas Anatominis teatras siuo metu yra pats seniausias tarp tokio tipo įstaigu Europoje Susikure kaip scholarium laisva studentu korporacija Studentai pagal etninius geografinius kriterijus buvo suskirstyti į Nationes Cismontanes italai ir Ultramontanes uzsienieciai Abi grupes valde 1 arba 2 rektoriai kasmet renkami studentu Nuo seno universitete studijuota teise ilga laika buves pagrindiniu dalyku iki kol įsivyravo laisvieji menai Tada susikure 2 universitetai Juristu universitetas Universitas iuristarum bei Artistu universitetas Universitas artistarum kiekvienas su savo rektoriumi Statutais ir administracine prievarta 1592 m studentai is Lenkijos karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes susijunge į bendrija Natio Polonica uzvede registracijos knyga Bendrijos nariai nusprende Sv Antano Paduviecio bazilikoje įkurti atskira su kripta kuri 1607 m buvo pasventinta Sv Stanislovo vardu 1678 m birzelio 25 d pirmoji moteris įgijo filosofijos daktaro laipsnį Zymiu profesoriu atvaizdai auditorijojePranciskaus Skorinos atminimo lenta ant Universiteto sienosAukletiniai pasirinktinai Mikalojus Kopernikas 1473 1543 lenku matematikas ir astronomas Pranciskus Skorina 1485 1490 1540 1551 LDK spaustuvininkas Jonas Kristupas Narusevicius 1663 LDK valstybes veikejas Jonusas Skuminas Tiskevicius 1572 1642 ATR valstybes ir karinis veikejas Kristupas Rudamina Dusetiskis 1655 LDK valstybes veikejas Janas Zamoiskis 1542 1605 didysis karunos etmonas studentas veliau sio Universiteto rektorius Jonas Karolis Kopecas apie 1633 1681 ATR valstybes veikejas Martynas IV po 1210 1285 Romos kataliku baznycios popiezius Jonas Alfonsas Liackis 1646 Zemaitijos generalinis seniunas Tomas Sapiega iki 1598 1646 LDK valstybes ir karinis veikejas Jonas Jurgis Radvila 1588 1625 ATR valstybes ir karinis veikejas Jonas Stanislovas Sapiega 1589 1635 Lietuvos didysis marsalka Ostapas Valavicius apie 1520 1587 vienas is Lietuvos Statuto autoriu Andrius Povilovicius Sapiega apie 1560 iki 1621 LDK valstybes ir karinis veikejas Jurgis Jonas Vandalinas Mnisekas m 1693 Voluines vaivada Jurgis Jeronimas Krispinas Kirsensteinas apie 1673 1736 LDK valstybes ir karinis veikejas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis apie 1625 1662 LDK karinis veikejas Sikstas IV 1414 1484 Romos kataliku baznycios popiezius Kristupas Sapiega 1590 1637 LDK valstybes veikejas Kristupas Mykolas Sapiega 1607 1631 LDK valstybes veikejas Grigalius XIV 1535 1591 Romos kataliku baznycios popiezius Tomas Kazimieras Sapiega 1621 1654 LDK valstybes ir karinis veikejas Jonas Radvanas apie XVI a vid 1592 LDK Renesanso epochos poetas Aleksandras Kazimieras Sapiega 1624 1671 Romos kataliku baznycios ir LDK valstybes veikejas IsnasosIspanijoje pristatytas ARQUS Europos universitetu aljansas didins studentu ir darbuotoju mobiluma skatins tarptautiskuma naujienos vu lt Who we are Arqus European University Alliance Archyvuota kopija 2020 07 07 is Wayback Machine projekto Dorota Kowalczyk Pierwsza kaplica w Padwie Spotkania z Zabytkami nr 7 65 1992 s 30 31LiteraturaPiovan Francesco Sitran Rea Luciana Studenti universia citta nella storia padovana Atti del Convegno Padua 1998Vikiteka Padujos universitetas vaizdine ir garsine medziagaNuorodosOficiali tinklaviete Inzinerijos fakultetas Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto