Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Armėnijos geografijaŽemynas Europa AzijaRegionas Pietų KaukazasPlotas 29 743 km 94 8 žemės 5 2 vandensPakrantė 0 kmSieno
Armėnijos geografija
| Armėnijos geografija | |
| Žemynas | Europa Azija |
| Regionas | Pietų Kaukazas |
| Plotas | 29 743 km² 94,8 % žemės 5,2 % vandens |
| Pakrantė | 0 km |
| Sienos | Azerbaidžanas 566 km Azerbaidžano Nachičevanės eksklavas 221 km Gruzija 219 km Iranas 44 km Turkija 311 km |
| Aukščiausias taškas | Aragacas 4 090 m |
| Žemiausias taškas | Debedo slėnis 375 m |
| Ilgiausia upė | Araksas |
| Didžiausias ežeras | Sevanas 1243 km² |
Armėnija yra žemyninė valstybė Užkaukazėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Gruzija ir Azerbaidžanu, o pietuose ir vakaruose – su Iranu ir Turkija.
Armėnijos reljefas susideda iš kalnų ir lygumų. Šalyje yra greitai tekančių upių ir sąlyginai nedaug, bet tankių miškų. Armėnijos klimatas – žemyninis: karštos vasaros ir šaltos žiemos. Žemės paviršius ties Aragaco kalnu pakyla iki 4090 m virš jūros lygio.
Geografinė padėtis
Armėnija yra pietinėje Užkaukazės dalyje – regione į pietvakarius nuo Rusijos, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Šiuolaikinė Armėnija užima dalį istorinės Armėnijos, kurios senieji centrai buvo Arako upės slėnyje ir regione aplink Vano ežerą Turkijoje. Armėnija šiaurėje ribojasi su Gruzija, rytuose – Azerbaidžanu, pietvakariuose – nuo Azerbaidžano atsiskyrusiu Kalnų Karabachu, pietuose – Iranu, vakaruose – Turkija.
Topografija ir hidrografija
Mažojo Kaukazo kalnynas driekiasi per šiaurinę Armėniją, eina į pietryčius tarp Sevano ežero ir Azerbaidžano, tada maždaug ties Armėnijos ir Azerbaidžano sieną pasiekia Iraną. Toks kalnų išsidėstymas apsunkina kelionę iš šiaurės į pietus. Geologinis aktyvumas toliau tęsiasi niokojančių žemės drebėjimų, užklumpančių Armėniją, forma. 1988 m. gruodžio mėn. antras pagal dydį respublikos miestas Leninakanas (dabar Giumri) buvo smarkiai sugriautas dėl galingo žemės drebėjimo, kurio metu žuvo daugiau nei 25 000 žmonių.
Maždaug pusė Armėnijos ploto – maždaug 29 743 km² yra bent 2000 m pakilusi nuo jūros lygio; ir tik 3% šalies teritorijos yra žemiau 650 m virš jūros lygio. Žemiausi taškai yra Arakso ir Debedo slėniuose tolimoje šiaurėje. Aukštingumas tose vietose siekia 380 ir 430 m. Aukštingumas Mažajame Kaukaze svyruoja tarp 2640 ir 3280 m. Į pietvakarius nuo šio kalnyno yra Armėnijos plokščiakalnis, kuris baigiasi pietvarkariuose prie Arakso upės, esančios Turkijos pasienyje. Plokščiakalnyje yra tarpinių kalnų masyvų bei užgesusių ugnikalnių. Aukščiausias jų – 4090 m aukščio Aragacas, aukščiausia Armėnijos viršūnė. Dauguma gyventojų gyvena vakarinėje ir šiaurės vakarinėje valstybės dalyse, kur yra du pagrindiniai miestai – Jerevanas ir Giumri.
Debedo ir Akstafos slėniai sudaro pagrindines perėjas per kalnus į Armėniją iš šiaurės. Sevanas, 72,5 km pločio plačiausioje vietoje ir 376 km ilgio, yra didžiausias Armėnijos ežeras. Jis yra 1900 m vird jūros lygio ir užima 1279,18 km² plotą. Kiti svarbiausi ežerai yra Arpis, 7,5 km²; Sevas, 2 km², Akna, 0,8 km².
Reljefas labiausiai nelygus labiausiai į pietryčius nutolusiose teritorijose, kur teka Bargušato upė, o labiausiai lygus – Arakso upės slėnyje iki pietvakarinių teritorijų. Didžiąją Armėnijos dalį skalauja Araksas arba jo intakas Hrazdanas, tekantis iš Sevano ežero. Araksas sudaro didžiąją dalį Armėnijos sienos su Turkija ir Iranu, o Zangezūro kalnagūbriu eina siena tarp Armėnijos pietinės Siuniko srities ir gretimos Azerbaidžano Nachičevanės autonominės respublikos.
Klimatas
Temperatūra Armėnijoje paprastai priklauso nuo aukštingumo. Kalnai blokuoja švelnų Viduržemio ir Juodosios jūros klimatą, suteikdami sąlygas didelei sezoninei orų kaitai su šaltomis snieguotomis žiemomis ir šiltomis ar karštomis vasaromis. Armėnijos plokščiakalnyje vidutinė žiemos temperatūra yra nuo 0 °C iki –15 °C, o vidutinė vasaros temperatūra yra tarp 15 °C ir 30 °C. Vidutinis kritulių kiekis svyruoja tarp 250 mm per metus žemutiniame Arakso slėnyje iki 800 mm/m. aukščiausiose vietovėse. Nepaisant atšiaurios žiemos daugelyje vietų (Širako srityje šaltis siekia –40 °C ir žemiau), dėl plokščiakalnio vulkaninio dirvožemio derlingumo Armėnija yra viena seniausių žemdirbystės vietų pasaulyje.
Plotas ir sienos
Plotas: iš viso: 29 743 km²
- pasaulyje: 143
sausuma: 28,203 km² vandenys: 1 540 km²
Sausumos sienos: iš viso: 1570 km, sienos su Azerbaidžanu (įskaitant Kalnų Karabachą) 566 km, Azerbaidžano Nachičevanės eksklavu 221 km, Gruzija 219 km, Iranu 44 km, Turkija 311 km.
Pakrantė: 0 km (žemyninė valstybė)
Aukščio ekstremumai: žemiausias taškas: 375 m, aukščiausias taškas: Aragacas 4090 m
Labiausiai nutolę Armėnijos taškai: Šiaurės: Tavušo sritis (41°17′ š. pl. 45°0′ r. ilg. / 41.283°š. pl. 45.000°r. ilg.) Pietų: Siuniko sritis (38°49′ š. pl. 46°10′ r. ilg. / 38.817°š. pl. 46.167°r. ilg.) Vakarų: Širako sritis (41°5′ š. pl. 43°27′ r. ilg. / 41.083°š. pl. 43.450°r. ilg.) Rytų: Siuniko sritis (39°13′ š. pl. 46°37′ r. ilg. / 39.217°š. pl. 46.617°r. ilg.)
Ištekliai ir žemės panaudojimas
Gamtiniai ištekliai: aukso, vario, molibdeno, cinko, boksito atsargos.
Žemės naudojimas: ariama žemė: 4 456 km² , 15,8 proc. daugiametės kultūros: 1,9 proc. daugiametės ganyklos: 4,2 proc. miškai (2018 m.): 11,2% kita: 31,2% (2011 m.)
Drėkinama žemė: 2,084 km² (2018 m.)
Išnašos
- „ENVIRONMENTAL STATISTICS OF ARMENIA FOR 2018 AND TIME-SERIES OF INDICATORS FOR 2014-2018“ (PDF).
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - „Geography“
- Yerevan, Armenia
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Armėnijos geografija, Kas yra Armėnijos geografija? Ką reiškia Armėnijos geografija?
Armenijos geografijaZemynas Europa AzijaRegionas Pietu KaukazasPlotas 29 743 km 94 8 zemes 5 2 vandensPakrante 0 kmSienos Azerbaidzanas 566 km Azerbaidzano Nachicevanes eksklavas 221 km Gruzija 219 km Iranas 44 km Turkija 311 kmAuksciausias taskas Aragacas 4 090 mZemiausias taskas Debedo slenis 375 mIlgiausia upe AraksasDidziausias ezeras Sevanas 1243 km Armenija yra zemynine valstybe Uzkaukazeje Siaureje ir rytuose ribojasi su Gruzija ir Azerbaidzanu o pietuose ir vakaruose su Iranu ir Turkija Armenijos reljefas susideda is kalnu ir lygumu Salyje yra greitai tekanciu upiu ir salyginai nedaug bet tankiu misku Armenijos klimatas zemyninis karstos vasaros ir saltos ziemos Zemes pavirsius ties Aragaco kalnu pakyla iki 4090 m virs juros lygio Geografine padetisArmenijos topografijaArmenijos reljefasArmenija pagal Koppen klimato zonasArmenijos vaizdas is palydovo Armenija yra pietineje Uzkaukazes dalyje regione į pietvakarius nuo Rusijos tarp Juodosios ir Kaspijos juru Siuolaikine Armenija uzima dalį istorines Armenijos kurios senieji centrai buvo Arako upes slenyje ir regione aplink Vano ezera Turkijoje Armenija siaureje ribojasi su Gruzija rytuose Azerbaidzanu pietvakariuose nuo Azerbaidzano atsiskyrusiu Kalnu Karabachu pietuose Iranu vakaruose Turkija Topografija ir hidrografijaMazojo Kaukazo kalnynas driekiasi per siaurine Armenija eina į pietrycius tarp Sevano ezero ir Azerbaidzano tada mazdaug ties Armenijos ir Azerbaidzano siena pasiekia Irana Toks kalnu issidestymas apsunkina kelione is siaures į pietus Geologinis aktyvumas toliau tesiasi niokojanciu zemes drebejimu uzklumpanciu Armenija forma 1988 m gruodzio men antras pagal dydį respublikos miestas Leninakanas dabar Giumri buvo smarkiai sugriautas del galingo zemes drebejimo kurio metu zuvo daugiau nei 25 000 zmoniu Mazdaug puse Armenijos ploto mazdaug 29 743 km yra bent 2000 m pakilusi nuo juros lygio ir tik 3 salies teritorijos yra zemiau 650 m virs juros lygio Zemiausi taskai yra Arakso ir Debedo sleniuose tolimoje siaureje Aukstingumas tose vietose siekia 380 ir 430 m Aukstingumas Mazajame Kaukaze svyruoja tarp 2640 ir 3280 m Į pietvakarius nuo sio kalnyno yra Armenijos ploksciakalnis kuris baigiasi pietvarkariuose prie Arakso upes esancios Turkijos pasienyje Ploksciakalnyje yra tarpiniu kalnu masyvu bei uzgesusiu ugnikalniu Auksciausias ju 4090 m aukscio Aragacas auksciausia Armenijos virsune Dauguma gyventoju gyvena vakarineje ir siaures vakarineje valstybes dalyse kur yra du pagrindiniai miestai Jerevanas ir Giumri Debedo ir Akstafos sleniai sudaro pagrindines perejas per kalnus į Armenija is siaures Sevanas 72 5 km plocio placiausioje vietoje ir 376 km ilgio yra didziausias Armenijos ezeras Jis yra 1900 m vird juros lygio ir uzima 1279 18 km plota Kiti svarbiausi ezerai yra Arpis 7 5 km Sevas 2 km Akna 0 8 km Reljefas labiausiai nelygus labiausiai į pietrycius nutolusiose teritorijose kur teka Bargusato upe o labiausiai lygus Arakso upes slenyje iki pietvakariniu teritoriju Didziaja Armenijos dalį skalauja Araksas arba jo intakas Hrazdanas tekantis is Sevano ezero Araksas sudaro didziaja dalį Armenijos sienos su Turkija ir Iranu o Zangezuro kalnagubriu eina siena tarp Armenijos pietines Siuniko srities ir gretimos Azerbaidzano Nachicevanes autonomines respublikos KlimatasTemperatura Armenijoje paprastai priklauso nuo aukstingumo Kalnai blokuoja svelnu Vidurzemio ir Juodosios juros klimata suteikdami salygas didelei sezoninei oru kaitai su saltomis snieguotomis ziemomis ir siltomis ar karstomis vasaromis Armenijos ploksciakalnyje vidutine ziemos temperatura yra nuo 0 C iki 15 C o vidutine vasaros temperatura yra tarp 15 C ir 30 C Vidutinis krituliu kiekis svyruoja tarp 250 mm per metus zemutiniame Arakso slenyje iki 800 mm m auksciausiose vietovese Nepaisant atsiaurios ziemos daugelyje vietu Sirako srityje saltis siekia 40 C ir zemiau del ploksciakalnio vulkaninio dirvozemio derlingumo Armenija yra viena seniausiu zemdirbystes vietu pasaulyje Plotas ir sienosPlotas is viso 29 743 km pasaulyje 143 sausuma 28 203 km vandenys 1 540 km Sausumos sienos is viso 1570 km sienos su Azerbaidzanu įskaitant Kalnu Karabacha 566 km Azerbaidzano Nachicevanes eksklavu 221 km Gruzija 219 km Iranu 44 km Turkija 311 km Pakrante 0 km zemynine valstybe Aukscio ekstremumai zemiausias taskas 375 m auksciausias taskas Aragacas 4090 m Labiausiai nutole Armenijos taskai Siaures Tavuso sritis 41 17 s pl 45 0 r ilg 41 283 s pl 45 000 r ilg 41 283 45 000 Pietu Siuniko sritis 38 49 s pl 46 10 r ilg 38 817 s pl 46 167 r ilg 38 817 46 167 Vakaru Sirako sritis 41 5 s pl 43 27 r ilg 41 083 s pl 43 450 r ilg 41 083 43 450 Rytu Siuniko sritis 39 13 s pl 46 37 r ilg 39 217 s pl 46 617 r ilg 39 217 46 617 Istekliai ir zemes panaudojimasGamtiniai istekliai aukso vario molibdeno cinko boksito atsargos Zemes naudojimas ariama zeme 4 456 km 15 8 proc daugiametes kulturos 1 9 proc daugiametes ganyklos 4 2 proc miskai 2018 m 11 2 kita 31 2 2011 m Drekinama zeme 2 084 km 2018 m Isnasos ENVIRONMENTAL STATISTICS OF ARMENIA FOR 2018 AND TIME SERIES OF INDICATORS FOR 2014 2018 PDF a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura url status link Geography Yerevan Armenia