Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Smėlžemiai Arenosols įvairiose išskyrus aliuvines sąnašas giliose daugiau kaip 1 m smėlingose dirvodarinėse uolienose su

Smėlžemiai

  • Pagrindinis puslapis
  • Smėlžemiai
Smėlžemiai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Smėlžemiai (Arenosols) – įvairiose (išskyrus aliuvines sąnašas) giliose (daugiau kaip 1 m) smėlingose dirvodarinėse uolienose susidariusių dirvožemių sistematinė grupė, priskiriama lengviesiems dirvožemiams. Smėlžemių pagrindą sudaro smėlis. Šie dirvožemiai labai laidūs drėgmei, nestruktūringi, stokoja maisto medžiagų. Dažnai būna kartu su kitais nederlingais dirvožemiais – druskožemiais, jauražemiais, kalciažemiais, kalkžemiais, pradžiažemiais.

Smėlžiamiai paplitę įvairaus klimato srityse – tiek sausringose, tiek drėgnose vietose, susidarę tiek jaunose kopose, paplūdimių kopagūbriuose, tiek ant senovinių plokščiakalnių. Tai vienas labiausiai paplitusių dirvožemių pasaulyje, užimantis ~1300 mln. ha plotą (~10 % sausumos). Gausiausiai paplitę Afrikos dykumose – Kalaharyje, Centrinės Afrikos plynaukštėje, Sahelyje, atskirose Sacharos vietose, taip pat smėlžemių gausu vidurio ir vakarų Australijoje, vakarų Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose. Taip pat mažesniais plotais sudaro paplūdimių smėlio juostas. Be to, smėlžemiai tęsiasi litoralėje, ežerų dugne. Lietuvoje smėlžemių yra Dzūkijoje, Kuršių nerijoje, Baltijos jūros pakrantėje (iš viso užima apie 11,9 % dirvožemio dangos).

Žemdirbystei smėlžiamiai mažai tinkami, ypač, aridinėse srityse, kur kritulių kiekis neviršija 300 mm per metus. Tokiose vietose naudojami ganymui. Drėkinamuose smėlžemiuose gerai auga smulkūs javai, ankštiniai, melioniniai augalai, pašarinės žolės, tačiau dėl šių dirvožemių laidumo juos drėkinti nepraktiška. Sausringų vietų smėlžiamiai būna be augalijos arba su krūmokšniais, retomis savanomis. Drėgnose ir pusiau drėgnose vidutinio klimato srityse smėlžiamiai dažniausiai apaugę miškais. Gali būti išdirbami naudojant sėjomainą, pasižymi tuo, kad pavasarį greičiau įšyla. Drėgnose atogrąžose ant smėlžemių vietomis auga miškai. Juos iškirtus, visos organinės medžiagos tuojau pasišalina, ir dirvožemis virsta nevertinga dykra. Norint nuolat vystyti žemdirbystę, reikia smarkiai įtręšti, o tai ekonomiškai nenaudinga. Pakrančių smėlžemiuose auginami daugiamiečiai kultūriniai augalai – kokospalmės, anakardžiai, taip pat šakniavaisiai, tokie kaip kasava.

Šaltiniai

  1. Algirdas Juozas Motuzas. smėlžemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. World reference base for soil resources 2014, FAO.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 02 Rug, 2025 / 21:16

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smėlžemiai, Kas yra Smėlžemiai? Ką reiškia Smėlžemiai?

Smelzemiai Arenosols įvairiose isskyrus aliuvines sanasas giliose daugiau kaip 1 m smelingose dirvodarinese uolienose susidariusiu dirvozemiu sistematine grupe priskiriama lengviesiems dirvozemiams Smelzemiu pagrinda sudaro smelis Sie dirvozemiai labai laidus dregmei nestrukturingi stokoja maisto medziagu Daznai buna kartu su kitais nederlingais dirvozemiais druskozemiais jaurazemiais kalciazemiais kalkzemiais pradziazemiais Smelzemio profilis Smelziamiai paplite įvairaus klimato srityse tiek sausringose tiek dregnose vietose susidare tiek jaunose kopose papludimiu kopagubriuose tiek ant senoviniu ploksciakalniu Tai vienas labiausiai paplitusiu dirvozemiu pasaulyje uzimantis 1300 mln ha plota 10 sausumos Gausiausiai paplite Afrikos dykumose Kalaharyje Centrines Afrikos plynauksteje Sahelyje atskirose Sacharos vietose taip pat smelzemiu gausu vidurio ir vakaru Australijoje vakaru Kinijoje Artimuosiuose Rytuose Taip pat mazesniais plotais sudaro papludimiu smelio juostas Be to smelzemiai tesiasi litoraleje ezeru dugne Lietuvoje smelzemiu yra Dzukijoje Kursiu nerijoje Baltijos juros pakranteje is viso uzima apie 11 9 dirvozemio dangos Smelzemiu paplitimas Zemdirbystei smelziamiai mazai tinkami ypac aridinese srityse kur krituliu kiekis nevirsija 300 mm per metus Tokiose vietose naudojami ganymui Drekinamuose smelzemiuose gerai auga smulkus javai ankstiniai melioniniai augalai pasarines zoles taciau del siu dirvozemiu laidumo juos drekinti nepraktiska Sausringu vietu smelziamiai buna be augalijos arba su krumoksniais retomis savanomis Dregnose ir pusiau dregnose vidutinio klimato srityse smelziamiai dazniausiai apauge miskais Gali buti isdirbami naudojant sejomaina pasizymi tuo kad pavasarį greiciau įsyla Dregnose atograzose ant smelzemiu vietomis auga miskai Juos iskirtus visos organines medziagos tuojau pasisalina ir dirvozemis virsta nevertinga dykra Norint nuolat vystyti zemdirbyste reikia smarkiai įtresti o tai ekonomiskai nenaudinga Pakranciu smelzemiuose auginami daugiamieciai kulturiniai augalai kokospalmes anakardziai taip pat sakniavaisiai tokie kaip kasava SaltiniaiAlgirdas Juozas Motuzas smelzemiai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 World reference base for soil resources 2014 FAO

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 01, 2025

    Henri Cartier-Bresson

  • Liepa 31, 2025

    Henny Eman

  • Liepa 30, 2025

    Hendryk Malevski

  • Liepa 31, 2025

    Hemigrammus

  • Rugpjūtis 02, 2025

    Helmut Lotti

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje