Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Henri Cartier BressonGimė 1908 m rugpjūčio 22 d Šantlup an Bri PrancūzijaMirė 2004 m rugpjūčio 3 d 95 metai Monžiustinas
Henri Cartier Bresson
| Henri Cartier-Bresson | |
|---|---|
| Gimė | 1908 m. rugpjūčio 22 d. Šantlup an Bri, Prancūzija |
| Mirė | 2004 m. rugpjūčio 3 d. (95 metai) Monžiustinas, Prancūzija |
| Sutuoktinis (-ė) | Ratna Mohini (vedė 1937; išsiskyrė 1967) Martine Franck (vedė 1937; išsiskyrė 1967) |
| Vaikai | Mélanie |
| Veikla | fotografas, tapytojas |
| Alma mater | Lycée Condorcet |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Henri Cartier-Bresson (1908 m. rugpjūčio 22 d. Prancūzijoje, netoli Paryžiaus – 2004 m. rugpjūčio 3 d.) – XX a. fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu, „lemiamo momento“ fotografas.
Biografija
Vaikystė
Henri Cartier Bresson buvo vyriausias iš vaikų, kurių Bresonų šeima turėjo penkis. Tėvas buvo turtingas tekstilės pramonininkas ir tikėjosi, kad sūnūs kada nors perims šeimos verslą, tačiau Henri buvo savavalis ir bodėjosi šia mintimi.
Būdamas penkerių metų pirmą kartą, pastūmėtas dėdės Luiso, talentingo dailininko, susidomėjo aliejine tapyba. Dėdė ėmėsi mokyti Henrį tapybos meno, tačiau šios pamokos buvo trumpos, nes dėdė žuvo Pirmame pasauliniame kare.
Ankstyvieji metai
Būdamas devyniolikos metų, 1927 m., įstojo į dailės akademiją, kurios savininkas buvo dailininkas ir skulptorius Andrė Lotė (André Lhote). Mokydamasis studijavo ir literatūrą, skaitė tokių autorių knygas, kaip Dostojevskis, Šopenhaueris, Nyčė, Froidas, Hegelis, Engelsas ir Marksas. Apsilankęs su kitais studentais Luvro muziejuje, susižavėjo moderniąja daile, Renesanso dailininkų šedevrais.
Lote Bresson buvo vadinamas fotografijos mokytoju be fotoaparato. Jo taisyklių kupinas požiūris į meną, tikslus teorinis paruošimas H. Cartier-Bresson vėliau padėjo išspręsti meninės formos ir kompozicijos problemas. 1920 metais Europoje radosi vis daugiau fotografinio realizmo mokyklų, kurių kiekviena turėjo skirtingą požiūrį apie tolimesnę fotografijos kryptį. Besimokydamas Lotes akademijoje, H. Cartier-Bresson ėmė bendrauti su siurrealistinio judėjimo atstovais. Jį traukė polinkis į pasąmoningumą ir darbo atlikimas neatidėliojant. Peter Galassi teigia:
H. Cartier-Bresson artistiškai brendo audringoje kultūrinėje ir politinėje aplinkoje. Jam buvo žinomos minėtos idėjos ir teorijos, bet jis nerado būdo joms išreikšti drobėje. Buvo nusivylęs savo eksperimentų rezultatais ir dėl to sunaikino didžiąją dalį savo ankstyvųjų tapybos darbų.
Nuo 1928 iki 1929 metų H. Cartier-Bresson lankė Kembridžo universitetą, kur studijavo anglų literatūrą ir meną. Taip jis tapo dvikalbis. 1930 metais atliko privalomąją karinę tarnybą . Buvo paskirtas į Le Buržė, netoli Paryžiaus.
1931 metais palikęs armiją H. Cartier-Bresson išvyko ieškoti nuotykių į Dramblio Kaulo Krantą (Ivory Coast), Prancūzijos koloniją Afrikoje. Gyveno iš pajamų už nušautus paukščius ir žvėris, kuriuos parduodavo vietiniuose kaimuose. Medžioklės metodus jis vėliau panaudojo fotografijos technikoje. Dramblio Kaulo Krante jis užsikrėtė karštlige, nuo kurios vos nenumirė. H. Cartier-Bresson į Afriką vežėsi nešiojamą fotoaparatą, tačiau išliko tik septynios nuotraukos.
Nuo tapybos prie fotografijos
Cartier-Bresson įkvėpė vengrų fotožurnalisto 1930 metais padaryta trijų nuogų Afrikos berniukų, bėgančių į Tanganikos ežero bangas, nuotrauka. Ji užfiksavo judesio laisvę, grakštumą, spontaniškumą ir džiaugsmą, jog esi gyvas.
Būtent šita nuotrauka paskatino H. Cartier-Bresson tapybą iškeisti į fotografiją. Jis aiškino, jog staiga suprato, kad gali užfiksuoti amžinybę akimirksniu. Marselyje gavo „Leicą“ su 50 mm objektyvu, kuri jį lydėjo daugelį metų. Mažas fotoaparatas leido būti anonimišku minioje ar intymioje akimirkoje ir tai buvo esminis momentas įveikiant formalų ir nenatūralų žmonių elgesį, kurie pastebėdavo, jog yra fotografuojami. Anonimiškumą H. Cartier-Bresson patobulino blizgias „Leicos“ dalis nudažydamas baltai. Atsivėrė naujos fotografijos galimybės – gebėjimas fiksuoti pasaulį tikroje judesio ir transformacijos būsenoje.
H. Cartier-Bresson nenustygdamas fotografavo Berlyne, Briuselyje, Varšuvoje, Prahoje, Budapešte ir Madride. Jo fotografijos pirmą kartą eksponuotos Julien Levy galerijoje Niujorke 1932 metais, vėliau „Ataneo“ klube Madride. 1934 metais Meksike jis surengė parodą kartu su . Pradžioje H. Cartier-Bressonas gimtąją Prancūziją fotografavo nedaug.
1934 m. H. Cartier-Bressonas susipažino su jaunu Lenkijos intelektualu, fotografu Davidu Šyminu (vėliau jis savo sunkiai ištariamą pavardę pasikeitė į ). Jo dėka H. Cartier-Bressonas susipažino su vengrų fotografu vardu Endré Friedmann (šis vėliau taip pat pasikeitė vardą ir pavardę į Robert Capa). Jie trise 1930-aisiais dalinosi studija ir Capa tapo H. Cartier-Bressono patarėju.
Branda
H. Cartier-Bressonas 1935 metais keliavo į JAV, nes buvo kviečiamas pademonstruoti savo darbus Niujorke Julieno Levy galerijoje. Kartu buvo eksponuojami ir kolegų fotografų ir Manuel Alvarez Bravo darbai. Carmel Snow iš žurnalo „“ davė jam mados užduotį, kurią jis įgyvendino sunkiai, nes net nenutuokė kaip vadovauti ir bendrauti su modeliais. Nepaisant to C. Snow buvo pirmoji Amerikos redaktorė išspausdinusi H. Cartier-Bressono darbus žurnale.
Grįžęs į Prancūziją, H. Cartier-Bressonas įsidarbino pas filmų režisierių . Vaidino dviejuose jo režisuotuose filmuose: „Partie de campagne“ (1936 m.) ir „La Regle du jeu“ (1939 m.). J. Renoir vertė H. Cartier-Bresson vaidinti, kad šis suprastų, ką reiškia būti kitoje kameros pusėje. H. Cartier-Bressonas taip pat padėjo J. Renoir kurti filmą Komunistų partijai apie 200 šeimų, pabėgusių iš Prancūzijos, tarp kurių buvo ir jo paties šeima. Per Ispanijos pilietinį karą H. Cartier-Bresson kartu su Herbert Kline režisavo antifašistinį filmą, kad paremtų Respubliką medicininėmis paslaugomis.
H. Cartier-Bressono pirmos fotožurnalistinės nuotraukos buvo išspausdintos 1937 metais, kai jis prancūzų savaitraščiui „“ nušvietė karaliaus Jurgis VI karūnaciją. Jis susikoncentravo ties naująjį monarchą dievininančiais gerbėjais Londono gatvėse ir nefotografavo paties karaliaus. Nuotraukas pasirašė tik „Cartier“, nesiryždamas naudoti pilno šeimos vardo.
1937 m. H. Cartier-Bressonas vedė javiečių šokėją Ratną Mohini. 1937–1939 metais H. Cartier-Bressonas dirbo fotografu prancūzų komunistų vakariniame laikraštyje „“, bet nebuvo partijos narys.
1939 metų rugsėjį, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, H. Cartier-Bressonas įstojo į Prancūzijos armiją kaip kapralas filmų ir fotografijų padalinyje. 1940 birželį per mūšį prie St. Dié jis buvo sugautas vokiečių kareivių ir 35 mėnesius turėjo praleisti karo kalinių stovyklose atlikdamas priverstinius darbus naciams. Du kartus bandė pabėgti, trečią kartą pavyko. Su padirbtais dokumentais grįžo į Prancūziją. Dirbo pogrindyje, padėdamas kitiems pabėgėliams ir slapta su kitais fotografais stengėsi nušviesti okupaciją ir Prancūzijos išsilaisvinimą. 1943 metais išsikasė savo numylėtą „Leicos“ fotoapartą, kurį buvo palaidojęs fermoje ten, kur buvo suimtas. Karo pabaigoje Amerikos karo informacijos tarnybos (American Office of War Information) buvo paprašytas sukurti dokumentiką „Le Retour“ apie grįžtančius prancūzų kalinius ir perkeltuosius asmenis (vadinamuosius dipukus). Filmas debiutavo 1947 metais kartu su pirmąja knyga „The Photographs of Henri Cartier-Bresson“. Tekstus knygai parašė Lincoln Kirstein ir Beaumont Newhall.
„Magnum Photos“ sukūrimas
1947 metų pavasarį H. Cartier-Bresson kartu su Robert Capa, David Seymour ir įkūrė „“. R. Capos proto vaisius – „Magnum Photos“ – buvo kooperacinė nuotraukų agentūra, kurios savininkai buvo jos nariai. Komanda padalijo fotografijų užduotis nariams. G. Rodger, kuris po Antrojo pasaulinio karo ramiai gyveno Londone, turėjo nušviesti Afriką ir vidurio rytus. D. Seymour, mokėjęs daugiausia Europos kalbų, turėjo dirbti Europoje. H. Cartier-Bresson buvo paskirtas į Indiją ir Kiniją. William Vandivert, palikęs „“, turėjo dirbti Amerikoje, o R. Capa bet kur, kur tik atsirastų užduotis. Maria Eisner vadovavo Paryžiaus ofisui, o Rita Vandivert, Vandiverto žmona, Niujorko ofisui ir tapo „Magnum Photos“ prezidente.
„Magnum Photos“ misija buvo „pajusti pulsą“ laiko ir žmonių, gyvenančių visur. Tikslas buvo naudoti fotografiją humaniškumui ugdyti ir aprūpinti įspūdingomis fotografijomis.
„Lemiamas momentas“
Tarptautinį pripažinimą H. Cartier-Bresson pelnė reportažas iš Gandhi laidotuvių Indijoje 1948 metais ir paskutinė stadija Kinijos pilietinio karo (1949 m.). Taip pat užfiksavo kaip dabartinė Indonezija išsivadavo iš olandų kolonijų.
1952 metais Amerikoje išleista H. Cartier-Bressono knyga „Lemiamas momentas“ (pranc. La sauvette, angl. Decisive Moment), kurią sudarė 126 fotografijos iš Rytų ir Vakarų. Pagrindinė jo pratarmės mintis, XVII a. kardinolo tekstas: „Il n’y a rien dans ce monde qui n’ait un moment decisif“ („Šaime pasaulyje nėra nieko, kas neturėtų lemiamo momento“). Cartier-Bressonas tai pritaikė savo fotografavimo stiliui.
Tiek prancūzišką, tiek anglišką pavadinimus knygai davė leidėjai. 1957 metais H. Cartier-Bresson „Washington Post“ sakė:
Pirmoji H. Cartier-Bressono paroda Prancūzijoje įvyko 1955 metais Luvre, Marsan paviljone.
Vėlyvieji gyvenimo metai
H. Carier-Bresson fotografija leido jam aplankyti daugybę pasaulio vietų – Kiniją, Meksiką, Kanadą, JAV, Indiją, Japoniją, Sovietų Sąjungą. Jis tapo pirmuoju Vakarų fotografu, kuriam buvo leista „laisvai“ fotografuoti pokario Sovietų Sąjungą.
1968 metais jis vėl pasidavė aistrai piešti ir tapyti. 1966 m. H. Cartier-Bresson pasitraukė iš „Magnum“ (nors vis dar tiekė nuotraukas), kad galėtų susikoncentruoti ties portretais ir peizažais.
1967 m. išsiskyrė su pirmąja žmona, o 1970 metais vedė fotografę , trisdešimčia metų jaunesnę už save. 1972 m. gegužę pora susilaukė dukters Mélanie.
H. Cartier-Bresson iš fotografijos pasitraukė 1970 m. pradžioje ir iki 1975 m. nefotografavo, išskyrus retkarčiais daromus privačius portretus. Jis teigė, kad tuo metu savo fotoapartą laikė namų seife ir retai jį išsitraukdavo.
Pirmą piešinių parodą H. Cartier-Bresson surengė „Carlton“ galerijoje, Niujorke, 1975 metais.
„Henri Cartier-Bresson fondas“ buvo įkurtas H. Cartier-Bresson, jo žmonos ir dukters, kad būtų išsaugomas ir dalijamas jo palikimas.
Mirtis ir palikimas
H. Cartier-Bresson mirė (Aukštutinio Provanso Alpės, Prancūzija) 2004 metų rugpjūčio 3 dieną, eidamas 95 metus. Mirties priežastis nebuvo paskelbta.
H. Cartier-Bresson daugiau nei tris dešimtmečius praleido atlikdamas užduotis „Life“ ir kitiems žurnalams. Jis keliavo be apribojimų, liudydamas didžius XX amžiaus perversmus – Ispanijos pilietinį karą, Paryžiaus išlaisvinimą 1944 metais, studentų maištą Paryžiuje 1968 metais, Kinijos komunistų kritimą, Mahatmos Gandžio nužudymą, Berlyno sieną, Egipto dykumas. Jis stabtelėjo, kad įamžintų portretuose Alberą , Picasso, , Henri Matisse, E. ir A. . Dauguma jo nuotraukų yra paprastas kasdienis gyvenimas, tariamai nesvarbūs momentai užfiksuoti ir po to išnykę.
H. Cartier-Bresson buvo vienas iš tų fotografų, kuris nemėgo būti fotografuojamas ir labiau už viską saugojo savo privatumą. Kai atsiėmė jam suteiktą garbės laipsnį Oksfordo universitete 1975 metais, jis laikė lapą popieriaus sau virš veido, kad išvengtų būti fotografuojamas.
2000 metais duodamas interviu H. Cartier-Bresson pabrėžė, kad jis ne nekentė būti fotografuojamas, bet nesmagiai jautėsi, kad yra fotografuojamas tik dėl to, kad jis žinomas.
Technika
H. Cartier-Bresson išimtinai naudojo „Leica“ 35 mm eksponometro fotoaparatą, aprūpintą su 50 mm ir kartais plataus kampo objektyvu peizažams.
Jis dažnai apsukdavo juoda juosta chromuotą kameros kūną, kad šis būtų mažiau pastebimas. Su greitomis baltomis ir juodomis fotografinėmis juostomis ir aštriais objektyvais, jis galėjo fotografuoti beveik slapta. Niekada nefotografuodavo su blykste, nes tokią praktiką laikė „nemandagia.. kaip ėjimas į koncertą su pistoletu rankoje“.. Nuotraukų komponavimas jam vyko vaizdo ieškiklyje, o ne tamsiajame kambarėlyje. Tai jis įrodė beveik visas nuotraukas atspausdindamas pilno dydžio, be jokio apkarpymo ar kitokių manipuliacijų.
H. Cartier-Bresson dirbdavo su nespalvota fotografija, buvo keli nesėkmingi bandymai fotografuoti spalvotai. Nemėgdavo pats ryškinti ir daryti nuotraukų.
H. Cartier-Bresson laikomas vienu kukliausių ir nepretenzingiausiu pasaulio menininku. Jis nemėgo viešumo ir parodė nepaprastą drovumą nuo tų dienų, kai teko slėptis nuo nacių Antrojo pasaulinio karo metais. Nors jis padarė daug žymių žmonių portretų, jo paties veidas buvo mažai žinomas pasauliui (tai greičiausiai leido jam ramiai dirbti gatvėse). Savo nuotraukų nelaikė „menu“, sakydamas, jog tai tiktai jo vidinė reakcija į tai, kas tuo metu vyko.
Išnašos
- Stanislovas Žvirgždas. Cartier-Bresson Henri (Anri Kartjė-Bresonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 724 psl.
- Galassi, Henri Cartier-Bresson, The Early Work.
- Montier, 1996, p. 12.
- “The Acknowledged Master of the Moment". http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/articles/A39981-2004Aug4.html.
- Kimmelman, Michael, (August 4, 2004), „Henri Cartier-Bresson, Artist Who Used Lens, Dies at 95“, New York Times
- Charlie Rose interview, (July 6, 2000) Google Video of Cartier-Bresson on Charlie Rose, July 6, 2000
- Frank Van Riper, "Talking photography: viewpoints on the art, craft and business, " Published by Allworth Communications, Inc., 2002, ISBN 1-58115-208-6, 9781581152081
- Frank Van Riper, "Talking photography: viewpoints on the art, craft and business, " Published by Allworth Communications, Inc., 2002, ISBN 1-58115-208-6, 9781581152081
Šaltiniai
- Assouline, P. (2005). Henri Cartier-Bresson: A Biography. London: Thames & Hudson.
- Montier, J. (1996). Portrait: First Sketch. Henri Cartier-Bresson and the Artless Art (p. 12). New York: Bulfinch Press.
Nuorodos
- Henri Cartier-Bresson 45 fotografijos Archyvuota kopija 2009-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- Henri Cartier-Bresson fondas Archyvuota kopija 2006-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- Jo portfolio „Magnum Photos“
- Magnum Photos
- Henri Cartier-Bresson biografija
- Tête à Tête: Henri Cartier-Bresson portretai Natiocionalinėje portretų galerijoje Vašingtone
- Tête à Tête: Specialus Washington Post siužetas apie Henri Cartier-Bresson parodą Archyvuota kopija 2015-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- Henri Cartier-Bresson Metropolitan Museum of Art, Niujorkas
- Cartier-Bresson įtaka fotožurnalistikai Archyvuota kopija 2005-11-07 iš Wayback Machine projekto.
- Nuorodų sąrašas HCB ArtCyclopedia
- Video interviu su Charlie Rose, Liepos 6, 2000 Archyvuota kopija 2012-09-15 iš Wayback Machine projekto.
- H. Cartier-Bresson portfolio Photography-now]]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henri Cartier Bresson, Kas yra Henri Cartier Bresson? Ką reiškia Henri Cartier Bresson?
Henri Cartier BressonGime 1908 m rugpjucio 22 d Santlup an Bri PrancuzijaMire 2004 m rugpjucio 3 d 95 metai Monziustinas PrancuzijaSutuoktinis e Ratna Mohini vede 1937 issiskyre 1967 Martine Franck vede 1937 issiskyre 1967 Vaikai MelanieVeikla fotografas tapytojasAlma mater Lycee CondorcetZymus apdovanojimaiGrand Prix National de la Photographie 1981 m Hasselblad apdovanojimas 1982 m Henri Cartier Bresson 1908 m rugpjucio 22 d Prancuzijoje netoli Paryziaus 2004 m rugpjucio 3 d XX a fotomenininkas dar vadinamas fotozurnalistikos tevu lemiamo momento fotografas BiografijaVaikyste Henri Cartier Bresson buvo vyriausias is vaiku kuriu Bresonu seima turejo penkis Tevas buvo turtingas tekstiles pramonininkas ir tikejosi kad sunus kada nors perims seimos versla taciau Henri buvo savavalis ir bodejosi sia mintimi Budamas penkeriu metu pirma karta pastumetas dedes Luiso talentingo dailininko susidomejo aliejine tapyba Dede emesi mokyti Henrį tapybos meno taciau sios pamokos buvo trumpos nes dede zuvo Pirmame pasauliniame kare Ankstyvieji metai Budamas devyniolikos metu 1927 m įstojo į dailes akademija kurios savininkas buvo dailininkas ir skulptorius Andre Lote Andre Lhote Mokydamasis studijavo ir literatura skaite tokiu autoriu knygas kaip Dostojevskis Sopenhaueris Nyce Froidas Hegelis Engelsas ir Marksas Apsilankes su kitais studentais Luvro muziejuje susizavejo moderniaja daile Renesanso dailininku sedevrais Lote Bresson buvo vadinamas fotografijos mokytoju be fotoaparato Jo taisykliu kupinas poziuris į mena tikslus teorinis paruosimas H Cartier Bresson veliau padejo isspresti menines formos ir kompozicijos problemas 1920 metais Europoje radosi vis daugiau fotografinio realizmo mokyklu kuriu kiekviena turejo skirtinga poziurį apie tolimesne fotografijos kryptį Besimokydamas Lotes akademijoje H Cartier Bresson eme bendrauti su siurrealistinio judejimo atstovais Jį trauke polinkis į pasamoninguma ir darbo atlikimas neatideliojant Peter Galassi teigia Siurrealistu poziuris į fotografija yra toks pat kaip ir Bretonas traktavo gatve su nepasotinamu apetitu tam kas paprasta ir keista Siurrealistai suvoke kad grynam fotografiniam faktui butina kokybe kurios buvo neįtraukusios ankstesnes fotografinio realizmo teorijos Jie mate jog paprasta fotografija ypac tokia is kurios israutos praktines funkcijos talpina gausybe nenumatytu nenuspejamu prasmiu H Cartier Bresson artistiskai brendo audringoje kulturineje ir politineje aplinkoje Jam buvo zinomos minetos idejos ir teorijos bet jis nerado budo joms isreiksti drobeje Buvo nusivyles savo eksperimentu rezultatais ir del to sunaikino didziaja dalį savo ankstyvuju tapybos darbu Nuo 1928 iki 1929 metu H Cartier Bresson lanke Kembridzo universiteta kur studijavo anglu literatura ir mena Taip jis tapo dvikalbis 1930 metais atliko privalomaja karine tarnyba Buvo paskirtas į Le Burze netoli Paryziaus 1931 metais palikes armija H Cartier Bresson isvyko ieskoti nuotykiu į Dramblio Kaulo Kranta Ivory Coast Prancuzijos kolonija Afrikoje Gyveno is pajamu uz nusautus paukscius ir zveris kuriuos parduodavo vietiniuose kaimuose Medziokles metodus jis veliau panaudojo fotografijos technikoje Dramblio Kaulo Krante jis uzsikrete karstlige nuo kurios vos nenumire H Cartier Bresson į Afrika vezesi nesiojama fotoaparata taciau isliko tik septynios nuotraukos Nuo tapybos prie fotografijos Henri Cartier Bresson Leica fotoaparatas Cartier Bresson įkvepe vengru fotozurnalisto 1930 metais padaryta triju nuogu Afrikos berniuku beganciu į Tanganikos ezero bangas nuotrauka Ji uzfiksavo judesio laisve grakstuma spontaniskuma ir dziaugsma jog esi gyvas Butent sita nuotrauka paskatino H Cartier Bresson tapyba iskeisti į fotografija Jis aiskino jog staiga suprato kad gali uzfiksuoti amzinybe akimirksniu Marselyje gavo Leica su 50 mm objektyvu kuri jį lydejo daugelį metu Mazas fotoaparatas leido buti anonimisku minioje ar intymioje akimirkoje ir tai buvo esminis momentas įveikiant formalu ir nenaturalu zmoniu elgesį kurie pastebedavo jog yra fotografuojami Anonimiskuma H Cartier Bresson patobulino blizgias Leicos dalis nudazydamas baltai Atsivere naujos fotografijos galimybes gebejimas fiksuoti pasaulį tikroje judesio ir transformacijos busenoje H Cartier Bresson nenustygdamas fotografavo Berlyne Briuselyje Varsuvoje Prahoje Budapeste ir Madride Jo fotografijos pirma karta eksponuotos Julien Levy galerijoje Niujorke 1932 metais veliau Ataneo klube Madride 1934 metais Meksike jis surenge paroda kartu su Pradzioje H Cartier Bressonas gimtaja Prancuzija fotografavo nedaug 1934 m H Cartier Bressonas susipazino su jaunu Lenkijos intelektualu fotografu Davidu Syminu veliau jis savo sunkiai istariama pavarde pasikeite į Jo deka H Cartier Bressonas susipazino su vengru fotografu vardu Endre Friedmann sis veliau taip pat pasikeite varda ir pavarde į Robert Capa Jie trise 1930 aisiais dalinosi studija ir Capa tapo H Cartier Bressono patareju Branda H Cartier Bressonas 1935 metais keliavo į JAV nes buvo kvieciamas pademonstruoti savo darbus Niujorke Julieno Levy galerijoje Kartu buvo eksponuojami ir kolegu fotografu ir Manuel Alvarez Bravo darbai Carmel Snow is zurnalo dave jam mados uzduotį kuria jis įgyvendino sunkiai nes net nenutuoke kaip vadovauti ir bendrauti su modeliais Nepaisant to C Snow buvo pirmoji Amerikos redaktore isspausdinusi H Cartier Bressono darbus zurnale Grįzes į Prancuzija H Cartier Bressonas įsidarbino pas filmu rezisieriu Vaidino dviejuose jo rezisuotuose filmuose Partie de campagne 1936 m ir La Regle du jeu 1939 m J Renoir verte H Cartier Bresson vaidinti kad sis suprastu ka reiskia buti kitoje kameros puseje H Cartier Bressonas taip pat padejo J Renoir kurti filma Komunistu partijai apie 200 seimu pabegusiu is Prancuzijos tarp kuriu buvo ir jo paties seima Per Ispanijos pilietinį kara H Cartier Bresson kartu su Herbert Kline rezisavo antifasistinį filma kad paremtu Respublika medicininemis paslaugomis H Cartier Bressono pirmos fotozurnalistines nuotraukos buvo isspausdintos 1937 metais kai jis prancuzu savaitrasciui nusviete karaliaus Jurgis VI karunacija Jis susikoncentravo ties naujajį monarcha dievininanciais gerbejais Londono gatvese ir nefotografavo paties karaliaus Nuotraukas pasirase tik Cartier nesiryzdamas naudoti pilno seimos vardo 1937 m H Cartier Bressonas vede javieciu sokeja Ratna Mohini 1937 1939 metais H Cartier Bressonas dirbo fotografu prancuzu komunistu vakariniame laikrastyje bet nebuvo partijos narys 1939 metu rugsejį prasidejus Antrajam pasauliniam karui H Cartier Bressonas įstojo į Prancuzijos armija kaip kapralas filmu ir fotografiju padalinyje 1940 birzelį per musį prie St Die jis buvo sugautas vokieciu kareiviu ir 35 menesius turejo praleisti karo kaliniu stovyklose atlikdamas priverstinius darbus naciams Du kartus bande pabegti trecia karta pavyko Su padirbtais dokumentais grįzo į Prancuzija Dirbo pogrindyje padedamas kitiems pabegeliams ir slapta su kitais fotografais stengesi nusviesti okupacija ir Prancuzijos issilaisvinima 1943 metais issikase savo numyleta Leicos fotoaparta kurį buvo palaidojes fermoje ten kur buvo suimtas Karo pabaigoje Amerikos karo informacijos tarnybos American Office of War Information buvo paprasytas sukurti dokumentika Le Retour apie grįztancius prancuzu kalinius ir perkeltuosius asmenis vadinamuosius dipukus Filmas debiutavo 1947 metais kartu su pirmaja knyga The Photographs of Henri Cartier Bresson Tekstus knygai parase Lincoln Kirstein ir Beaumont Newhall Magnum Photos sukurimas 1947 metu pavasarį H Cartier Bresson kartu su Robert Capa David Seymour ir įkure R Capos proto vaisius Magnum Photos buvo kooperacine nuotrauku agentura kurios savininkai buvo jos nariai Komanda padalijo fotografiju uzduotis nariams G Rodger kuris po Antrojo pasaulinio karo ramiai gyveno Londone turejo nusviesti Afrika ir vidurio rytus D Seymour mokejes daugiausia Europos kalbu turejo dirbti Europoje H Cartier Bresson buvo paskirtas į Indija ir Kinija William Vandivert palikes turejo dirbti Amerikoje o R Capa bet kur kur tik atsirastu uzduotis Maria Eisner vadovavo Paryziaus ofisui o Rita Vandivert Vandiverto zmona Niujorko ofisui ir tapo Magnum Photos prezidente Magnum Photos misija buvo pajusti pulsa laiko ir zmoniu gyvenanciu visur Tikslas buvo naudoti fotografija humaniskumui ugdyti ir aprupinti įspudingomis fotografijomis Lemiamas momentas Tarptautinį pripazinima H Cartier Bresson pelne reportazas is Gandhi laidotuviu Indijoje 1948 metais ir paskutine stadija Kinijos pilietinio karo 1949 m Taip pat uzfiksavo kaip dabartine Indonezija issivadavo is olandu koloniju 1952 metais Amerikoje isleista H Cartier Bressono knyga Lemiamas momentas pranc La sauvette angl Decisive Moment kuria sudare 126 fotografijos is Rytu ir Vakaru Pagrindine jo pratarmes mintis XVII a kardinolo tekstas Il n y a rien dans ce monde qui n ait un moment decisif Saime pasaulyje nera nieko kas neturetu lemiamo momento Cartier Bressonas tai pritaike savo fotografavimo stiliui Tiek prancuziska tiek angliska pavadinimus knygai dave leidejai 1957 metais H Cartier Bresson Washington Post sake Fotografija ne tokia kaip tapyba Yra kuriama sekundes dalelimi kai tu fotografuoji Tavo akis privalo matyti kompozicija ar israiska kuria pats gyvenimas tau siulo ir turi intuityviai jausti kada nuspausti kameros uzrakta Tai yra momentas kada fotografas yra kurybiskas Oop Akimirka Jei ja praleidai ji dingo amziams Pirmoji H Cartier Bressono paroda Prancuzijoje įvyko 1955 metais Luvre Marsan paviljone Velyvieji gyvenimo metai H Carier Bresson fotografija leido jam aplankyti daugybe pasaulio vietu Kinija Meksika Kanada JAV Indija Japonija Sovietu Sajunga Jis tapo pirmuoju Vakaru fotografu kuriam buvo leista laisvai fotografuoti pokario Sovietu Sajunga 1968 metais jis vel pasidave aistrai piesti ir tapyti 1966 m H Cartier Bresson pasitrauke is Magnum nors vis dar tieke nuotraukas kad galetu susikoncentruoti ties portretais ir peizazais 1967 m issiskyre su pirmaja zmona o 1970 metais vede fotografe trisdesimcia metu jaunesne uz save 1972 m geguze pora susilauke dukters Melanie H Cartier Bresson is fotografijos pasitrauke 1970 m pradzioje ir iki 1975 m nefotografavo isskyrus retkarciais daromus privacius portretus Jis teige kad tuo metu savo fotoaparta laike namu seife ir retai jį issitraukdavo Pirma piesiniu paroda H Cartier Bresson surenge Carlton galerijoje Niujorke 1975 metais Henri Cartier Bresson fondas buvo įkurtas H Cartier Bresson jo zmonos ir dukters kad butu issaugomas ir dalijamas jo palikimas Mirtis ir palikimas H Cartier Bresson mire Aukstutinio Provanso Alpes Prancuzija 2004 metu rugpjucio 3 diena eidamas 95 metus Mirties priezastis nebuvo paskelbta H Cartier Bresson daugiau nei tris desimtmecius praleido atlikdamas uzduotis Life ir kitiems zurnalams Jis keliavo be apribojimu liudydamas didzius XX amziaus perversmus Ispanijos pilietinį kara Paryziaus islaisvinima 1944 metais studentu maista Paryziuje 1968 metais Kinijos komunistu kritima Mahatmos Gandzio nuzudyma Berlyno siena Egipto dykumas Jis stabtelejo kad įamzintu portretuose Albera Picasso Henri Matisse E ir A Dauguma jo nuotrauku yra paprastas kasdienis gyvenimas tariamai nesvarbus momentai uzfiksuoti ir po to isnyke H Cartier Bresson buvo vienas is tu fotografu kuris nemego buti fotografuojamas ir labiau uz viska saugojo savo privatuma Kai atsieme jam suteikta garbes laipsnį Oksfordo universitete 1975 metais jis laike lapa popieriaus sau virs veido kad isvengtu buti fotografuojamas 2000 metais duodamas interviu H Cartier Bresson pabreze kad jis ne nekente buti fotografuojamas bet nesmagiai jautesi kad yra fotografuojamas tik del to kad jis zinomas TechnikaH Cartier Bresson isimtinai naudojo Leica 35 mm eksponometro fotoaparata aprupinta su 50 mm ir kartais plataus kampo objektyvu peizazams Jis daznai apsukdavo juoda juosta chromuota kameros kuna kad sis butu maziau pastebimas Su greitomis baltomis ir juodomis fotografinemis juostomis ir astriais objektyvais jis galejo fotografuoti beveik slapta Niekada nefotografuodavo su blykste nes tokia praktika laike nemandagia kaip ejimas į koncerta su pistoletu rankoje Nuotrauku komponavimas jam vyko vaizdo ieskiklyje o ne tamsiajame kambarelyje Tai jis įrode beveik visas nuotraukas atspausdindamas pilno dydzio be jokio apkarpymo ar kitokiu manipuliaciju H Cartier Bresson dirbdavo su nespalvota fotografija buvo keli nesekmingi bandymai fotografuoti spalvotai Nemegdavo pats ryskinti ir daryti nuotrauku H Cartier Bresson laikomas vienu kukliausiu ir nepretenzingiausiu pasaulio menininku Jis nemego viesumo ir parode nepaprasta drovuma nuo tu dienu kai teko sleptis nuo naciu Antrojo pasaulinio karo metais Nors jis padare daug zymiu zmoniu portretu jo paties veidas buvo mazai zinomas pasauliui tai greiciausiai leido jam ramiai dirbti gatvese Savo nuotrauku nelaike menu sakydamas jog tai tiktai jo vidine reakcija į tai kas tuo metu vyko IsnasosStanislovas Zvirgzdas Cartier Bresson Henri Anri Kartje Bresonas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 724 psl Galassi Henri Cartier Bresson The Early Work Montier 1996 p 12 The Acknowledged Master of the Moment http www washingtonpost com wp dyn articles A39981 2004Aug4 html Kimmelman Michael August 4 2004 Henri Cartier Bresson Artist Who Used Lens Dies at 95 New York Times Charlie Rose interview July 6 2000 Google Video of Cartier Bresson on Charlie Rose July 6 2000 Frank Van Riper Talking photography viewpoints on the art craft and business Published by Allworth Communications Inc 2002 ISBN 1 58115 208 6 9781581152081 Frank Van Riper Talking photography viewpoints on the art craft and business Published by Allworth Communications Inc 2002 ISBN 1 58115 208 6 9781581152081SaltiniaiAssouline P 2005 Henri Cartier Bresson A Biography London Thames amp Hudson Montier J 1996 Portrait First Sketch Henri Cartier Bresson and the Artless Art p 12 New York Bulfinch Press NuorodosVikiteka Henri Cartier Bresson vaizdine ir garsine medziagaHenri Cartier Bresson 45 fotografijos Archyvuota kopija 2009 03 11 is Wayback Machine projekto Henri Cartier Bresson fondas Archyvuota kopija 2006 07 14 is Wayback Machine projekto Jo portfolio Magnum Photos Magnum Photos Henri Cartier Bresson biografija Tete a Tete Henri Cartier Bresson portretai Natiocionalineje portretu galerijoje Vasingtone Tete a Tete Specialus Washington Post siuzetas apie Henri Cartier Bresson paroda Archyvuota kopija 2015 02 10 is Wayback Machine projekto Henri Cartier Bresson Metropolitan Museum of Art Niujorkas Cartier Bresson įtaka fotozurnalistikai Archyvuota kopija 2005 11 07 is Wayback Machine projekto Nuorodu sarasas HCB ArtCyclopedia Video interviu su Charlie Rose Liepos 6 2000 Archyvuota kopija 2012 09 15 is Wayback Machine projekto H Cartier Bresson portfolio Photography now