Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Birutė Verkelytė FedaravičienėGimė 1915 m balandžio 4 d ŠvenčionysMirė 2017 m spalio 26 d 102 metai VilniusPalaidotas a
Birutė Verkelytė Fedaravičienė
| Birutė Verkelytė-Fedaravičienė | |
|---|---|
| Gimė | 1915 m. balandžio 4 d. Švenčionys |
| Mirė | 2017 m. spalio 26 d. (102 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvas | Pranas Verkelis |
| Motina | Antanina Kisieliūtė-Verkelienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Petras Fedaravičius |
| Vaikai | Aušra Fedaravičiutė (g. 1941), Dalia Fedaravičiutė (g. 1943), Vytautas Fedaravičius (g. 1949) |
| Veikla | švietėja, diplomatė, visuomenės veikėja |
| Organizacijos | |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius | |
Marija Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915 m. kovo 4 d. Švenčionys – 2017 m. spalio 26 d. Vilnius) – lietuvių visuomenės veikėja, diplomatė, švietėja.
Biografija
Birutė Verkelytė gimė Prano Verkelio ir Antaninos Kisieliūtės-Verkelienės šeimoje. Jos senelis Pranas Verkelis buvo garsus knygnešys. Birutės vaikystė ir jaunystė prabėgo lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Tėvas Pranas Verkelis už agitaciją tarnavusius lietuvius sugrąžinti į Lietuvą, 1918 m. Sankt Peterburge buvo sušaudytas. 1918–1924 metais mergaitė gyveno pas savo senelius, motinos tėvus Aleksandrą ir Marijoną Kisielius, Palūšės miestelyje Kaltanėnų vlsč. Švenčionių apskr.). 1921–1924 metais Birutė Verkelytė lankė „Ryto“ švietimo draugijos įkurtą Palūšės lietuvišką mokyklą.
1924 metais grįžo pas mamą Antaniną Kisielytę-Verkelienę, kuri nuo 1923 metų organizavo lietuvių našlaičių labdarybės išlaikomas amatų mokyklas ir joms vadovavo. Baigusi „Žiburėlio“ mokyklos trečiąją klasę (1924–1925), įstojo į lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Mokyklos vadovai buvo mokytojai Mykolas Biržiška, vėliau Marcelinas Šikšnys. Mokydamasi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo „Folkloro“ ir „Atžalos“ draugijų nare, lankė dramos būrelį, kuris vėliau tapo „Vaidilos“ teatru, „Mildos“ meno kuopą, įstojo į Lietuvos skautų organizaciją.
1933 m. įstojo į Vilniaus Stepono Batoro universitetą į agronomijos specialybę, 1935 metais universitetą paliko. 1935–1939 metais B. Verkelytė studijavo , studijuodama lankė lietuvišką chorą „Varpas“. 1935 m. kartu su Šv. Kazimiero draugijos aktyviste Zuzana Stašiene Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose suorganizavo Vilniaus krašto lietuvių liaudies meno parodą; 1936 metais B. Verkelytė Šv. Mikalojaus bažnyčios patalpose šeštadieniais ir sekmadieniais organizuodavo Vilniaus krašto merginų vakarones, lankė už lietuvybės puoselėjimą Vilniaus krašte kalinčius lietuvius.
1939 m. vasarą, lenkų okupuotame Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos Generalinis konsulatas. Jam vadovavo Antanas Trimakas. 1939 m. rugsėjo 1 d. hitlerinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, į konsulatą gausiai kreipėsi lenkų ir žydų pabėgėliai. B. Verkelytė buvo pakviesta diplomatiniam darbui į Vilniaus konsulatą. Ji dirbo ir sekretorės, ir mašininkės, ir scenografės darbus. 1939 m. rugsėjo 17 d. Lenkijos rytinę dalį užpuolė stalinistinė Sovietų Sąjunga. Lietuvoje buvo internuota apie 15 000 Lenkijos kariškių. 1939 m. lapkričio mėn. Lietuvos Generalinis konsulatas Vilniuje sustabdė savo veiklą.
1945 m. po karo, TSRS okupavus Lietuvą, Birutė Verkelytės-Fedaravičienės vyras Petras Fedaravičius buvo NKVD suimtas už pasipriešinimą okupantams ir nuteistas 6 metams kalėjimo. Birutė Verkelytė-Fedaravičienė įsidarbino atkurtoje Raudonojo Kryžiaus draugijoje sekretore ir finansų tvarkytoja. 1948 m. B. Fedaravičienė tapo Kauno universiteto bibliotekininke, vėliau Kauno politechnikos instituto bibliotekininke; 1958 m. jai buvo pavesta organizuoti biblioteką naujai steigiamame Mokslų akademijos Statybos ir architektūros institute. 1960–1971 m. dirbo Kauno kultūros instituto bibliotekoje vedėja.
1957 metais ji ėmėsi globoti lietuvišką mokyklą Gervėčiuose, užmezgė ryšius su to krašto lietuvybės puoselėtojais gervėtiškiu Juliumi Valeika, pelesiške Marija Kruopiene, kitais to krašto šviesuoliais.
1973–1996 metais B. Fedaravičienė dirbo Valstybiniame M. K. Čiurlionio muziejuje, parašė knygą „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys“. Leidinys „M. K. Čiurlionis. Paveikslai. Eskizai. Mintys“ knygynuose pasirodė 1997 metais. Išleisti du knygos (albumo) variantai – populiarusis (216 p.) bei akademinis (280 p.) su paveikslų katalogu ir rodyklėmis devyniomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, italų, ispanų ir japonų.
B. Fedaravičienė, buvo viena „Knygnešių“, „Vilnijos“ draugijos steigėjų, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos skautų sąjungą.
Apdovanojimai
1995 m. Už nuopelnus Lietuvai apdovanota LDK Gedimino ordino I laipsnio medaliu.
2003 m. Minint Lietuvos žydų genocido dieną už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žmones Birutė Fedaravičienė ir jos vyras Petras Fedaravičius (po mirties) apdovanoti „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“.
2010 m. Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos dvidešimtmečio proga Birutė Fedaravičienė apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“.
2010 m. Už reikšmingas pilietines iniciatyvas aktyvinant Lietuvos visuomenę Birutė Fedaravičienė apdovanota medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
2014 m. Už nuopelnus lietuvių Tautai ir Valstybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymu, žydų gelbėtoja Birutė Fedaravičienė yra pripažinta Neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyve ir išduotas Laisvės kovų dalyvio pažymėjimas.
2015 m. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ilgametė aktyvi Lietuvos valstybingumo Nepriklausomybės siekio ir Pietryčių Lietuvos regiono puoselėtoja Birutė Fedaravičienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Bibliografija
- Su Lietuva širdy. Birutės Verkelytės-Fedaravičienės gyvenimas ir veikla. Parengė Jonas Rinkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2015. – _ p.
- Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Istoriją kuria žmonės… II dalis. – Kaunas: VšĮ Leidybos idėjų centras, 2015. – 1124–1125 p.
- Verkelytė-Fedaravičienė Birutė. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: paveikslai, eskizai, mintys, Fodio, 1997.
Išnašos
- Lietuvos šimtmečio istorijos liudininkė Archyvuota kopija 2024-01-28 iš Wayback Machine projekto.. XXI amžius. Nuoroda tikrinta 2024-01-28.
- Mirė žydų gelbėtoja ir lietuvybės puoselėtoja Birutė Verkelytė-Fedaravičienė. Alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-28.
- 11.18. In memoriam Lietuvybės puoselėtoja Birutė Verkelytė-Fedaravičienė. Lietuvos Aidas. Nuoroda tikrinta 2024-01-28.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Birutė Verkelytė Fedaravičienė, Kas yra Birutė Verkelytė Fedaravičienė? Ką reiškia Birutė Verkelytė Fedaravičienė?
Birute Verkelyte FedaravicieneGime 1915 m balandzio 4 d SvencionysMire 2017 m spalio 26 d 102 metai VilniusPalaidotas a Petrasiunu kapinesTautybe lietuveTevas Pranas VerkelisMotina Antanina Kisieliute VerkelieneSutuoktinis e Petras FedaraviciusVaikai Ausra Fedaraviciute g 1941 Dalia Fedaraviciute g 1943 Vytautas Fedaravicius g 1949 Veikla svieteja diplomate visuomenes veikejaOrganizacijosIssilavinimas aukstasisAlma mater Vilniaus universitetasZymus apdovanojimaiLietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryzius Marija Birute Verkelyte Fedaraviciene 1915 m kovo 4 d Svencionys 2017 m spalio 26 d Vilnius lietuviu visuomenes veikeja diplomate svieteja BiografijaBirute Verkelyte gime Prano Verkelio ir Antaninos Kisieliutes Verkelienes seimoje Jos senelis Pranas Verkelis buvo garsus knygnesys Birutes vaikyste ir jaunyste prabego lenku okupuotame Vilniaus kraste Tevas Pranas Verkelis uz agitacija tarnavusius lietuvius sugrazinti į Lietuva 1918 m Sankt Peterburge buvo susaudytas 1918 1924 metais mergaite gyveno pas savo senelius motinos tevus Aleksandra ir Marijona Kisielius Paluses miestelyje Kaltanenu vlsc Svencioniu apskr 1921 1924 metais Birute Verkelyte lanke Ryto svietimo draugijos įkurta Paluses lietuviska mokykla 1924 metais grįzo pas mama Antanina Kisielyte Verkeliene kuri nuo 1923 metu organizavo lietuviu naslaiciu labdarybes islaikomas amatu mokyklas ir joms vadovavo Baigusi Ziburelio mokyklos treciaja klase 1924 1925 įstojo į lietuviskos Vytauto Didziojo gimnazijos pirmaja klase Mokyklos vadovai buvo mokytojai Mykolas Birziska veliau Marcelinas Siksnys Mokydamasi Vytauto Didziojo gimnazijoje buvo Folkloro ir Atzalos draugiju nare lanke dramos burelį kuris veliau tapo Vaidilos teatru Mildos meno kuopa įstojo į Lietuvos skautu organizacija Vilniaus lietuviu studentu sajungos studenciu sekcijos nares Birute Verkelyte pirmoje eileje ketvirta is kaires 1935 m Vilnius 1933 m įstojo į Vilniaus Stepono Batoro universiteta į agronomijos specialybe 1935 metais universiteta paliko 1935 1939 metais B Verkelyte studijavo studijuodama lanke lietuviska chora Varpas 1935 m kartu su Sv Kazimiero draugijos aktyviste Zuzana Stasiene Vytauto Didziojo gimnazijos patalpose suorganizavo Vilniaus krasto lietuviu liaudies meno paroda 1936 metais B Verkelyte Sv Mikalojaus baznycios patalpose sestadieniais ir sekmadieniais organizuodavo Vilniaus krasto merginu vakarones lanke uz lietuvybes puoselejima Vilniaus kraste kalincius lietuvius 1939 m vasara lenku okupuotame Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos Generalinis konsulatas Jam vadovavo Antanas Trimakas 1939 m rugsejo 1 d hitlerinei Vokietijai uzpuolus Lenkija į konsulata gausiai kreipesi lenku ir zydu pabegeliai B Verkelyte buvo pakviesta diplomatiniam darbui į Vilniaus konsulata Ji dirbo ir sekretores ir masininkes ir scenografes darbus 1939 m rugsejo 17 d Lenkijos rytine dalį uzpuole stalinistine Sovietu Sajunga Lietuvoje buvo internuota apie 15 000 Lenkijos kariskiu 1939 m lapkricio men Lietuvos Generalinis konsulatas Vilniuje sustabde savo veikla 1945 m po karo TSRS okupavus Lietuva Birute Verkelytes Fedaravicienes vyras Petras Fedaravicius buvo NKVD suimtas uz pasipriesinima okupantams ir nuteistas 6 metams kalejimo Birute Verkelyte Fedaraviciene įsidarbino atkurtoje Raudonojo Kryziaus draugijoje sekretore ir finansu tvarkytoja 1948 m B Fedaraviciene tapo Kauno universiteto bibliotekininke veliau Kauno politechnikos instituto bibliotekininke 1958 m jai buvo pavesta organizuoti biblioteka naujai steigiamame Mokslu akademijos Statybos ir architekturos institute 1960 1971 m dirbo Kauno kulturos instituto bibliotekoje vedeja 1957 metais ji emesi globoti lietuviska mokykla Gerveciuose uzmezge rysius su to krasto lietuvybes puoseletojais gervetiskiu Juliumi Valeika pelesiske Marija Kruopiene kitais to krasto sviesuoliais 1973 1996 metais B Fedaraviciene dirbo Valstybiniame M K Ciurlionio muziejuje parase knyga M K Ciurlionis Paveikslai Eskizai Mintys Leidinys M K Ciurlionis Paveikslai Eskizai Mintys knygynuose pasirode 1997 metais Isleisti du knygos albumo variantai populiarusis 216 p bei akademinis 280 p su paveikslu katalogu ir rodyklemis devyniomis kalbomis lietuviu anglu vokieciu prancuzu lenku italu ispanu ir japonu B Fedaraviciene buvo viena Knygnesiu Vilnijos draugijos steigeju aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos skautu sajunga Apdovanojimai1995 m Uz nuopelnus Lietuvai apdovanota LDK Gedimino ordino I laipsnio medaliu 2003 m Minint Lietuvos zydu genocido diena uz drasa sumanuma ir ryzta gelbstint zmones Birute Fedaraviciene ir jos vyras Petras Fedaravicius po mirties apdovanoti Zuvanciuju gelbejimo kryziumi 2010 m Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Uzsienio reikalu ministerijos dvidesimtmecio proga Birute Fedaraviciene apdovanota medaliu Uz nuopelnus Lietuvos diplomatineje tarnyboje 2010 m Uz reiksmingas pilietines iniciatyvas aktyvinant Lietuvos visuomene Birute Fedaraviciene apdovanota medaliu Uz nuopelnus Vilniui ir Tautai 2014 m Uz nuopelnus lietuviu Tautai ir Valstybei vadovaujantis Lietuvos Respublikos pasipriesinimo 1940 1990 m okupacijoms dalyviu teisinio statuso įstatymu zydu gelbetoja Birute Fedaraviciene yra pripazinta Neginkluoto pasipriesinimo rezistencijos dalyve ir isduotas Laisves kovu dalyvio pazymejimas 2015 m Uz nuopelnus Lietuvos Respublikai ir uz Lietuvos vardo garsinima pasaulyje ilgamete aktyvi Lietuvos valstybingumo Nepriklausomybes siekio ir Pietryciu Lietuvos regiono puoseletoja Birute Fedaraviciene apdovanota Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryziumi BibliografijaSu Lietuva sirdy Birutes Verkelytes Fedaravicienes gyvenimas ir veikla Parenge Jonas Rinkevicius Vilnius Homo liber 2015 p Asmenybes 1990 2015 m Lietuvos pasiekimai Istorija kuria zmones II dalis Kaunas VsĮ Leidybos ideju centras 2015 1124 1125 p Verkelyte Fedaraviciene Birute Mikalojus Konstantinas Ciurlionis paveikslai eskizai mintys Fodio 1997 IsnasosLietuvos simtmecio istorijos liudininke Archyvuota kopija 2024 01 28 is Wayback Machine projekto XXI amzius Nuoroda tikrinta 2024 01 28 Mire zydu gelbetoja ir lietuvybes puoseletoja Birute Verkelyte Fedaraviciene Alkas lt Nuoroda tikrinta 2024 01 28 11 18 In memoriam Lietuvybes puoseletoja Birute Verkelyte Fedaraviciene Lietuvos Aidas Nuoroda tikrinta 2024 01 28