Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liepojos lietuviai tautinė mažuma Liepojos mieste Latvijoje Liepoja 1875 m IstorijaLietuviai Liepojoje pradėjo kurtis XI
Liepojos lietuviai
Liepojos lietuviai – tautinė mažuma Liepojos mieste Latvijoje.
Istorija
Lietuviai Liepojoje pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje plečiantis miestui, t. p. per Liepoją vyko pagrindinė lietuvių emigracija į JAV. 1890 m. lietuviai moksleiviai sudarė Liepojos gimnazijos moksleivių daugumą. Gimnazijoje buvo dėstoma vokiečių kalba, be to, nereikėjo lankyti stačiatikių pamaldų. Čia mokėsi Jonas Biliūnas, Balys Dvarionas, Antanas Smetona, Stanislovas Narutavičius, Aleksandras Stulginskis, Kazimieras Venclauskis, Antanas Vienuolis ir kiti. Liepojos komercijos mokyklos direktoriumi dirbo Vincas Čepinskis.1905 m. įkurta Liepojos lietuvių šelpimosi draugija, vėliau pervadinta Liepojos lietuvių pašalpos draugija, kuri rūpinosi lietuvių kultūra ir švietimu, nuo 1906 m. rengė dramos ir muzikos vakarus, 1907 m. įsteigė lietuvių pradžios mokyklą. 1909 m. įkurta , 1911 m. – Lietuvių draugija, veikusi iki 1922 m., 1923 m. pertvarkyta į Kultūros plėtojimo draugiją. Dailininkas Kajetonas Sklėrius Liepojoje 1912 m. surengė kūrinių parodą.
1882–1885 m. Liepojoje gyveno knygnešys Jurgis Bielinis. XIX a. pabaigoje Liepojoje gyvenę lenkų ir lietuvių socialdemokratai turëjo savo hektografą, nelegalią literatūros slëptuvę. Miesto socialdemokratų būryje buvo ir J. Ambrazaitis, S. Grinkevičius, V. Mišeika. Jie palaikė ryšius su latvių „Naujosios srovės“ nariais. 1897–1898 m. Liepojos gimnazijoje veikė slaptas lietuvių moksleivių socialdemokratų bûrelis, kurį suorganizavo Jonas Biliūnas. Nuo 1903 m. Liepojos socialdemokratų spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški atsišaukimai.
Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių Liepojoje mažėjo – dalis jų sulatvėjo, dalis išsikėlė į Lietuvos Respubliką. 1919 m. rugsėjo mėn. Lietuvos ir Latvijos valstybėms užmezgus diplomatinius santykius Liepojoje 1924–1938 m. veikė Lietuvos Respublikos konsulatas, Liepojos lietuvių pašalpos draugija, Šv. Zitos draugija. Skyrius Liepojoje turėjo Rygos lietuvių katalikų jaunimo „Šviesos“, Rygos lietuvių jaunimo „Rūtos“ draugijos. 1933–1938 m. veikė lietuvių pradinė mokykla. Po 1927 m. Tauragės pučo į Liepoją atvyko plečkaitininkų grupė, jie savo 17 narių sekciją sudarė prie Latvijos socialdemokratų partijos.
TSRS 1940 m. okupavus Latviją Liepojos lietuvių draugijos ir mokyklos buvo uždarytos. XX a. šeštame – septintame dešimtmetyje, norėdami būti arčiau Lietuvos, Liepojoje apsigyveno buvusių lietuvių politinių kalinių ir tremtinių, negavusių Lietuvos tarybinės valdžios institucijų leidimo grįžti į Tėvynę.
1989 m. įkurta Liepojos lietuvių kultūros draugija „Rūta“, jos pastangomis įkurtas Liepojos lietuvių vaikų darželis, veikęs 1990–1997 m., lietuviškos I–IX klasės Liepojos latvių 8-ojoje vidurinėje mokykloje, veikusios 1990–2002 m., biblioteka. Veikia lietuvių folkloro ansamblis „Senoliai“, vaikų folkloro ansamblis, choras. Latvijos lietuvių bendruomenės iniciatyva Liepojoje įsteigta lituanistinė (sekmadieninė) mokykla (veikė 1989 m., 1998–2002 m.).
Demografija
| Demografinė raida tarp 1881 m. ir 2002 m. | |||||||||
| 1881 m. | 1897 m.sur. | 1911 m. | 1920 m. | 1940 m. | 1989 m.sur. | 2000 m. | 2002 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 528 | 3 587 | 17 660 | 3 777 | 2 000 | 2 663 | 2 381 | 2 646 | ||
| |||||||||
Liepojoje gimė lietuvių rašytojas Aleksandras Bauža, kompozitoriai Balys Dvarionas ir Eleonora Dvarionaitė, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas Leonas Bistras,
Šaltiniai
- Elena Jurevičienė. Lietuviai Liepojoje. Žemaičių žemė, 2009, Nr.3 Archyvuota kopija 2015-05-29 iš Wayback Machine projekto.
- Ramunė Lenkimaitė. Liepoja. Žemaičių žemė, 2009, Nr.3 Archyvuota kopija 2015-06-22 iš Wayback Machine projekto.
- Liepojos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 140 psl.
Nuorodos
- Elena Jurevičienė. Lietuviai Liepojoje Archyvuota kopija 2015-05-29 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liepojos lietuviai, Kas yra Liepojos lietuviai? Ką reiškia Liepojos lietuviai?
Liepojos lietuviai tautine mazuma Liepojos mieste Latvijoje Liepoja 1875 m IstorijaLietuviai Liepojoje pradejo kurtis XIX a pabaigoje pleciantis miestui t p per Liepoja vyko pagrindine lietuviu emigracija į JAV 1890 m lietuviai moksleiviai sudare Liepojos gimnazijos moksleiviu dauguma Gimnazijoje buvo destoma vokieciu kalba be to nereikejo lankyti staciatikiu pamaldu Cia mokesi Jonas Biliunas Balys Dvarionas Antanas Smetona Stanislovas Narutavicius Aleksandras Stulginskis Kazimieras Venclauskis Antanas Vienuolis ir kiti Liepojos komercijos mokyklos direktoriumi dirbo Vincas Cepinskis 1905 m įkurta Liepojos lietuviu selpimosi draugija veliau pervadinta Liepojos lietuviu pasalpos draugija kuri rupinosi lietuviu kultura ir svietimu nuo 1906 m renge dramos ir muzikos vakarus 1907 m įsteige lietuviu pradzios mokykla 1909 m įkurta 1911 m Lietuviu draugija veikusi iki 1922 m 1923 m pertvarkyta į Kulturos pletojimo draugija Dailininkas Kajetonas Sklerius Liepojoje 1912 m surenge kuriniu paroda 1882 1885 m Liepojoje gyveno knygnesys Jurgis Bielinis XIX a pabaigoje Liepojoje gyvene lenku ir lietuviu socialdemokratai turejo savo hektografa nelegalia literaturos sleptuve Miesto socialdemokratu buryje buvo ir J Ambrazaitis S Grinkevicius V Miseika Jie palaike rysius su latviu Naujosios sroves nariais 1897 1898 m Liepojos gimnazijoje veike slaptas lietuviu moksleiviu socialdemokratu burelis kurį suorganizavo Jonas Biliunas Nuo 1903 m Liepojos socialdemokratu spaustuveje buvo spausdinami lietuviski atsisaukimai Po Pirmojo pasaulinio karo lietuviu Liepojoje mazejo dalis ju sulatvejo dalis issikele į Lietuvos Respublika 1919 m rugsejo men Lietuvos ir Latvijos valstybems uzmezgus diplomatinius santykius Liepojoje 1924 1938 m veike Lietuvos Respublikos konsulatas Liepojos lietuviu pasalpos draugija Sv Zitos draugija Skyrius Liepojoje turejo Rygos lietuviu kataliku jaunimo Sviesos Rygos lietuviu jaunimo Rutos draugijos 1933 1938 m veike lietuviu pradine mokykla Po 1927 m Taurages puco į Liepoja atvyko pleckaitininku grupe jie savo 17 nariu sekcija sudare prie Latvijos socialdemokratu partijos TSRS 1940 m okupavus Latvija Liepojos lietuviu draugijos ir mokyklos buvo uzdarytos XX a sestame septintame desimtmetyje noredami buti arciau Lietuvos Liepojoje apsigyveno buvusiu lietuviu politiniu kaliniu ir tremtiniu negavusiu Lietuvos tarybines valdzios instituciju leidimo grįzti į Tevyne 1989 m įkurta Liepojos lietuviu kulturos draugija Ruta jos pastangomis įkurtas Liepojos lietuviu vaiku darzelis veikes 1990 1997 m lietuviskos I IX klases Liepojos latviu 8 ojoje vidurineje mokykloje veikusios 1990 2002 m biblioteka Veikia lietuviu folkloro ansamblis Senoliai vaiku folkloro ansamblis choras Latvijos lietuviu bendruomenes iniciatyva Liepojoje įsteigta lituanistine sekmadienine mokykla veike 1989 m 1998 2002 m DemografijaDemografine raida tarp 1881 m ir 2002 m 1881 m 1897 m sur 1911 m 1920 m 1940 m 1989 m sur 2000 m 2002 m 528 3 587 17 660 3 777 2 000 2 663 2 381 2 646Demografines raidos histograma Liepojoje gime lietuviu rasytojas Aleksandras Bauza kompozitoriai Balys Dvarionas ir Eleonora Dvarionaite Lietuvos valstybes ir karinis veikejas Leonas Bistras SaltiniaiElena Jureviciene Lietuviai Liepojoje Zemaiciu zeme 2009 Nr 3 Archyvuota kopija 2015 05 29 is Wayback Machine projekto Ramune Lenkimaite Liepoja Zemaiciu zeme 2009 Nr 3 Archyvuota kopija 2015 06 22 is Wayback Machine projekto Liepojos lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 140 psl NuorodosElena Jureviciene Lietuviai Liepojoje Archyvuota kopija 2015 05 29 is Wayback Machine projekto