Socializacija socialinės patirties perėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese individo tapi
Socializacija

Socializacija – socialinės patirties perėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese,individo tapimas visuomeniniu žmogumi, socialine būtybe. Kiti socializacijos apibrėžimai:
- Sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, tampant socialine būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais.
- Žmonių socialinės patirties ir socialinių nuostatų kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų kaitą.
Socializacija vyksta tiek stichiškai (dėl mėgdžiojimo instinkto bei suvokiant aplinkinių pritarimą ar nepritarimą), tiek kryptingai (, mokymas, reklama, propaganda).
Pagal funkcionalistinę perspektyvą socializacija yra esminė visuomenės integracijai. Pagal S. Freud psichologinę perspektyvą, socializacija yra veikla, nukreipta prieš natūralius polinkius ir stimulus. Psichologiniai socializacijos mechanizmai yra pozityvūs (imitacija, identifikacija) bei negatyvūs (gėda ir kaltė), kurie uždraudžia tam tikrą elgesį arba jį slopina.
Socializuotas („išmokęs kultūros”) žmogus turi geresnes galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Kaip pavyzdys galėtų būti emigrantas, nuvykęs į JAV ir išmokęs ne tik anglų kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes (tarp jų ir mokėjimą žaist krepšinį) ir besilaikantis pagrindinių elgesio normų. Tačiau tai nėra paprastas informacijos užrašymas centrinėje nervų sistemoje kaip kompiuteryje, bet asmenybės raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi) sąlygojamas (susitapatinimų su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas.
Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė „istorija“. Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip pasekmė tų sąveikų, kurios vyksta mokykloje tarp individo ir praktinės veiklos bei tarp individų (pvz., mokinio - mokytojo; mokinio - mokinio) ir jų grupių. Šių sąveikų socialinis ir kultūrinis turinys nulemia socializacijos . Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam tikras socialinis mechanizmas, kuris sąlygoja individo , vaidmenį ir savimonę.
Pagal kai kuriuos apibrėžimus socializacija suprantam tik kaip „vaiko mokymosi gyventi visuomenėje procesas“. Ši sąvoka taip pat taikoma ir suaugusiesiems, kai jis mokosi elgesio, laukiamo iš jų naujame darbe, institucijoje ar amžiaus grupėje.
Socializacijos pagrindai
Biologinis pagrindas
Dalį socialinio elgesio modelio mes gauname iš savo tėvų ir protėvių per . Socialinę elgseną taip pat veikia tam tikri hormoniniai pokyčiai, susiję su paros, metų laiko ir amžiaus ciklais. Genais ir hormonais grindžiama individo svarbiausių biologinių procesų raida () sąlygoja žmonių socialinę veiklą (nuo agresijos iki altruizmo);
Kultūrinis pagrindas
- Kalba leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras.
- – socialinės veiklos paskatos – formuoja bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus.
- Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai – reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo, kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių.
Socializaciją veikiančios jėgos
Socializacija nebūna vienakryptis, linijinis procesas. Kiekvieno individo socializaciją veikia daugybė kitų individų ar jų grupių. Svarbiausios grupės įvardijamos kaip socializacijos agentai. Prie svarbiausių socializacijos agentų priskiriama šeima, įvairiausios mokymo įstaigos, religinės, laisvalaikio leidimo organizacijos. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką socializacijos procesams įgyja žiniasklaida.
Labai dažnai socializacijos agentai kryptingai formuoja socializuojamojo asmens elgseną, tikėdamiesi tiesioginės naudos. Taip elgiasi daugelis komercinių bei visuomeninių organizacijų. Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose. Be to, daugelis mokymo įstaigų vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka kurios organizacijų nariai perskirstomi . Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) sporto organizacijų veiklos tikslus – turėti tam tikrą narių, pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų normų, skaičių.
Labai dažnai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individų nenoru socializuotis, pasireiškiančiu nepaklusnumu, įžūliu elgesiu, užmačių ardymų. Galima tik stebėtis, kad daugeliu atvejų, žiūrint iš socializacijos proceso užmanytojų taško, socializacija pavyksta. Pavyzdžiui, vaikai ir jaunuoliai dažniausiai sėkmingai susitapatina su savo lyties, tautybės, gimtosios kultūros elgesio standartais. Tačiau daug sunkiau juos priversti mokytis, lankyti dailės ar muzikos mokyklas, laikytis taisyklių.
Taip pat skaitykite
Išnašos
- Valerija Vaitkevičiūtė Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2001
- Broom, Bonjean, Broom, 1988
- Smelser, 1988
- Šlapkauskas, 1997
- P. Berger, 1963
- E. O. Wilson „Genes, Mind and Culture“, 1981
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Socializacija, Kas yra Socializacija? Ką reiškia Socializacija?
Socializacija socialines patirties peremimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese individo tapimas visuomeniniu zmogumi socialine butybe Kiti socializacijos apibrezimai Sudetingas visa gyvenima besitesiantis procesas tampant socialine butybe kuri gali prisitaikyti prie nauju situaciju įvairiais savo gyvenimo periodais Zmoniu socialines patirties ir socialiniu nuostatu kaupimo procesas atitinkantis socialiniu vaidmenu kaita Socializacija vyksta tiek stichiskai del megdziojimo instinkto bei suvokiant aplinkiniu pritarima ar nepritarima tiek kryptingai mokymas reklama propaganda Pagal funkcionalistine perspektyva socializacija yra esmine visuomenes integracijai Pagal S Freud psichologine perspektyva socializacija yra veikla nukreipta pries naturalius polinkius ir stimulus Psichologiniai socializacijos mechanizmai yra pozityvus imitacija identifikacija bei negatyvus geda ir kalte kurie uzdraudzia tam tikra elgesį arba jį slopina Socializuotas ismokes kulturos zmogus turi geresnes galimybes įgyti aukstesnį socialinį statusa Kaip pavyzdys galetu buti emigrantas nuvykes į JAV ir ismokes ne tik anglu kalbos bet ir peremes svarbiausias amerikietiskas vertybes tarp ju ir mokejima zaist krepsinį ir besilaikantis pagrindiniu elgesio normu Taciau tai nera paprastas informacijos uzrasymas centrineje nervu sistemoje kaip kompiuteryje bet asmenybes raidos pazinimo emociju reguliavimo socialinio mokymosi salygojamas susitapatinimu su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir saves vertinimo procesas Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmenine istorija Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip pasekme tu saveiku kurios vyksta mokykloje tarp individo ir praktines veiklos bei tarp individu pvz mokinio mokytojo mokinio mokinio ir ju grupiu Siu saveiku socialinis ir kulturinis turinys nulemia socializacijos Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam tikras socialinis mechanizmas kuris salygoja individo vaidmenį ir savimone Pagal kai kuriuos apibrezimus socializacija suprantam tik kaip vaiko mokymosi gyventi visuomeneje procesas Si savoka taip pat taikoma ir suaugusiesiems kai jis mokosi elgesio laukiamo is ju naujame darbe institucijoje ar amziaus grupeje Socializacijos pagrindaiBiologinis pagrindas Dalį socialinio elgesio modelio mes gauname is savo tevu ir proteviu per Socialine elgsena taip pat veikia tam tikri hormoniniai pokyciai susije su paros metu laiko ir amziaus ciklais Genais ir hormonais grindziama individo svarbiausiu biologiniu procesu raida salygoja zmoniu socialine veikla nuo agresijos iki altruizmo Kulturinis pagrindas Kalba leidzia perimti kulturos pavelda ir suvokti kitas kulturas socialines veiklos paskatos formuoja bendriausius tam tikros socialines grupes nariu veiklos principus Normos lukesciai ir elgesio standartai reguliuoja zmoniu tarpusavio saveikas nurodo kokia veikla bus skatinama o uz ka galima susilaukti bausmiu Socializacija veikiancios jegosSocializacija nebuna vienakryptis linijinis procesas Kiekvieno individo socializacija veikia daugybe kitu individu ar ju grupiu Svarbiausios grupes įvardijamos kaip socializacijos agentai Prie svarbiausiu socializacijos agentu priskiriama seima įvairiausios mokymo įstaigos religines laisvalaikio leidimo organizacijos Pastaruoju metu vis didesne įtaka socializacijos procesams įgyja ziniasklaida Labai daznai socializacijos agentai kryptingai formuoja socializuojamojo asmens elgsena tikedamiesi tiesiogines naudos Taip elgiasi daugelis komerciniu bei visuomeniniu organizaciju Formalios ir neformalios mokymo įstaigos religines organizacijos verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose Be to daugelis mokymo įstaigu vykdo socializacijos proceso etapine kontrole deka kurios organizaciju nariai perskirstomi Ta patį galima pasakyti ar apie visu tipu pelno siekianciu ir nesiekianciu sporto organizaciju veiklos tikslus tureti tam tikra nariu pripazįstanciu organizacijos veiklos vertybes ir besilaikanciu formaliu ir neformalu normu skaiciu Labai daznai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individu nenoru socializuotis pasireiskianciu nepaklusnumu įzuliu elgesiu uzmaciu ardymu Galima tik stebetis kad daugeliu atveju ziurint is socializacijos proceso uzmanytoju tasko socializacija pavyksta Pavyzdziui vaikai ir jaunuoliai dazniausiai sekmingai susitapatina su savo lyties tautybes gimtosios kulturos elgesio standartais Taciau daug sunkiau juos priversti mokytis lankyti dailes ar muzikos mokyklas laikytis taisykliu Taip pat skaitykiteInkulturacija AkulturacijaIsnasosValerija Vaitkeviciute Tarptautiniu zodziu zodynas Vilnius 2001 Broom Bonjean Broom 1988 Smelser 1988 Slapkauskas 1997 P Berger 1963 E O Wilson Genes Mind and Culture 1981