Jonas ZdaniusGimė 1913 m lapkričio 1 d JurbarkasMirė 1975 m spalio 23 d 61 metai Hot Springs JAVVaikai Almis ZdaniusVeik
Jonas Zdanius

Jonas Zdanius | |
---|---|
Gimė | 1913 m. lapkričio 1 d. Jurbarkas |
Mirė | 1975 m. spalio 23 d. (61 metai) Hot Springs, JAV |
Vaikai | Almis Zdanius |
Veikla | smuikininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas |
Jonas Zdanius (1913 m. lapkričio 1 d. Jurbarke – 1975 m. spalio 23 d. Hot Springs, palaidotas Čikagoje, JAV) – Lietuvos smuikininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas.
Biografija
Apsigyvenęs Kaune, muziką pradėjo studijuoti Elenos Laumenskienės liaudies konservatorijoje, o vėliau – Kauno konservatorijoje pas Vladą Motiekaitį mokėsi smuikuoti ir kitų muzikos disciplinų.
Buvo Kauno geležinkelininkų ugniagesių draugijos orkestro kapelmeisteris, o Utenoje vadovavo Šaulių rinktinės chorui. Dirbo policijos orkestro dirigento pavaduotoju ir orkestro padalinio – pramoginio ansamblio dirigentu. Griežė Kauno radiofono simfoniniame orkestre, buvo J. Petronio muzikos leidyklos bendradarbis.
1944 m. atsidūręs Vokietijoje, vadovavo DiUingeno ir Memmingeno stovyklų lietuvių chorams, mokytojavo gimnazijoje. 1949 m. emigravęs į Australiją, apsigyveno Adelaidėje. 1953 m. čia suorganizavo mišrųjį vokalinį oktetą, rengė koncertus, dainavo per Australijos valstybinį radiją.
Išlaikęs konkursinius egzaminus, buvo priimtas į Valstybinio radiofono muzikos skyrių. Propagavo Juozo Gruodžio, Stasio Šimkaus, Vlado Jakubėno, Aleksandro Kačanausko kūrinius, pritaikytus kameriniam orkestrui ir chorui. Užrašė apie 100 lietuvių liaudies dainų, iš kurių 25 pritaikė balsui ir fortepijonui, aranžavo australų kompozitorių kūrinius.
1955 m. persikėlė gyventi į JAV, įsikūrė Evanstone, netoli Čikagos. Aktyviai įsijungė į kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Buvo 1961 m. 2-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės Čikagoje vykdomojo komiteto narys muzikos reikalams ir vyr. dirigentas, taip pat 1963 m. 2-osios JAV ir Kanados tautinių šokių šventės Čikagoje muzikos vadovas, simfoninio orkestro instrumentatorius ir dirigentas (šokių akompaniamento). Talkino statant lietuviškas operas.
1957–1964 m. žurnalo „Muzikos žinios“ redkolegijos narys, Tautinių šokių instituto narys, Amerikos lietuvių Menininkų klubo valdybos atstovas muzikos reikalams, muzikos leidinių komisijos narys, LB antrojo Kultūros kongreso simfoninės muzikos koncerto surengimo komisijos narys. Ypač daug prisidėjo prie natų graviravimo ir jų spausdinimo. 1955–1964 m. Evanstone, dirbo Summy-Birchard Co leidykloje, o 1964 m. įkūrė savo autografijos įmonę – graviravo ir leido muzikos kūrinius.
Už gerą natų leidybą buvo apdovanotas medaliais. Buvo K. V. Banaičio operos „Jūratė ir Kastytis“ klavyro išleidimo komiteto narys, redagavo leidinius „Lietuviškos muzikos fortepijonui rinktinė“ ir „Dainos chorams“. Daug rašė žurnale „Muzikos žinios“ (nuo 1966 m. – vėl redkolegijos narys), rengė skyrelį „Garsų pasaulis“, sekdamas muzikos sąjūdį visuose kontinentuose. 1970 m. apsigyvenęs Hot Springs ruošė menines ir kultūrines programas lietuviško radijo valandėlėms.
1975 m. lietuvių populiariosios muzikos konkurse už anglų valsą „Gintarėlis“ gavo antrąją premiją. Jo sūnus Almis Zdanius taip pat muzikas-kompozitorius ir atlikėjas.
Kūryba
J. Zdanius žinomas ir kaip kompozitorius. Sukūrė nemaža įvairių instrumentinių bei vokalinių kūrinių. Tai kūriniai orkestrams ir chorams, harmonizuotos liaudies dainos, pjesės smuikui ir fortepijonui. Išleido savo dainų rinkinį „Liaudies dainos“ mokykloms, dvi dainos įdėtos į rinkinį „Dainos chorams“. Minėtinos jo dainos chorui „Laisvųjų daina“, „Su mokslu į rytojų“ (buvo Kristijono Donelaičio mokyklos himnas), giesmė „De profundis“. Dainos „Siūbau, lingau paukštelis“ ir „Su mokslu į rytojų“ skambėjo 1961, 1971 ir 1978 m. JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Orkestrui sukūrė „Nemuno pasakas“, „Bėkit, bareliai“, maršą „Intermezzo“.
Šaltiniai
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Zdanius, Kas yra Jonas Zdanius? Ką reiškia Jonas Zdanius?
Jonas ZdaniusGime 1913 m lapkricio 1 d JurbarkasMire 1975 m spalio 23 d 61 metai Hot Springs JAVVaikai Almis ZdaniusVeikla smuikininkas choro ir orkestro dirigentas kompozitorius kulturos veikejas Jonas Zdanius 1913 m lapkricio 1 d Jurbarke 1975 m spalio 23 d Hot Springs palaidotas Cikagoje JAV Lietuvos smuikininkas choro ir orkestro dirigentas kompozitorius kulturos veikejas BiografijaApsigyvenes Kaune muzika pradejo studijuoti Elenos Laumenskienes liaudies konservatorijoje o veliau Kauno konservatorijoje pas Vlada Motiekaitį mokesi smuikuoti ir kitu muzikos disciplinu Buvo Kauno gelezinkelininku ugniagesiu draugijos orkestro kapelmeisteris o Utenoje vadovavo Sauliu rinktines chorui Dirbo policijos orkestro dirigento pavaduotoju ir orkestro padalinio pramoginio ansamblio dirigentu Grieze Kauno radiofono simfoniniame orkestre buvo J Petronio muzikos leidyklos bendradarbis 1944 m atsidures Vokietijoje vadovavo DiUingeno ir Memmingeno stovyklu lietuviu chorams mokytojavo gimnazijoje 1949 m emigraves į Australija apsigyveno Adelaideje 1953 m cia suorganizavo misrujį vokalinį okteta renge koncertus dainavo per Australijos valstybinį radija Islaikes konkursinius egzaminus buvo priimtas į Valstybinio radiofono muzikos skyriu Propagavo Juozo Gruodzio Stasio Simkaus Vlado Jakubeno Aleksandro Kacanausko kurinius pritaikytus kameriniam orkestrui ir chorui Uzrase apie 100 lietuviu liaudies dainu is kuriu 25 pritaike balsui ir fortepijonui aranzavo australu kompozitoriu kurinius 1955 m persikele gyventi į JAV įsikure Evanstone netoli Cikagos Aktyviai įsijunge į kulturinį ir muzikinį gyvenima Buvo 1961 m 2 osios JAV ir Kanados lietuviu dainu sventes Cikagoje vykdomojo komiteto narys muzikos reikalams ir vyr dirigentas taip pat 1963 m 2 osios JAV ir Kanados tautiniu sokiu sventes Cikagoje muzikos vadovas simfoninio orkestro instrumentatorius ir dirigentas sokiu akompaniamento Talkino statant lietuviskas operas 1957 1964 m zurnalo Muzikos zinios redkolegijos narys Tautiniu sokiu instituto narys Amerikos lietuviu Menininku klubo valdybos atstovas muzikos reikalams muzikos leidiniu komisijos narys LB antrojo Kulturos kongreso simfonines muzikos koncerto surengimo komisijos narys Ypac daug prisidejo prie natu graviravimo ir ju spausdinimo 1955 1964 m Evanstone dirbo Summy Birchard Co leidykloje o 1964 m įkure savo autografijos įmone graviravo ir leido muzikos kurinius Uz gera natu leidyba buvo apdovanotas medaliais Buvo K V Banaicio operos Jurate ir Kastytis klavyro isleidimo komiteto narys redagavo leidinius Lietuviskos muzikos fortepijonui rinktine ir Dainos chorams Daug rase zurnale Muzikos zinios nuo 1966 m vel redkolegijos narys renge skyrelį Garsu pasaulis sekdamas muzikos sajudį visuose kontinentuose 1970 m apsigyvenes Hot Springs ruose menines ir kulturines programas lietuvisko radijo valandelems 1975 m lietuviu populiariosios muzikos konkurse uz anglu valsa Gintarelis gavo antraja premija Jo sunus Almis Zdanius taip pat muzikas kompozitorius ir atlikejas KurybaJ Zdanius zinomas ir kaip kompozitorius Sukure nemaza įvairiu instrumentiniu bei vokaliniu kuriniu Tai kuriniai orkestrams ir chorams harmonizuotos liaudies dainos pjeses smuikui ir fortepijonui Isleido savo dainu rinkinį Liaudies dainos mokykloms dvi dainos įdetos į rinkinį Dainos chorams Minetinos jo dainos chorui Laisvuju daina Su mokslu į rytoju buvo Kristijono Donelaicio mokyklos himnas giesme De profundis Dainos Siubau lingau paukstelis ir Su mokslu į rytoju skambejo 1961 1971 ir 1978 m JAV ir Kanados lietuviu dainu sventese Cikagoje ir Toronte Orkestrui sukure Nemuno pasakas Bekit bareliai marsa Intermezzo SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999