Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Belgrado Baro geležinkelisBelgrado Baro geležinkelio traukinysInformacijaStatusasveikiantisŠalisSerbija JuodkalnijaPirma
Belgrado–Baro geležinkelis
| Belgrado–Baro geležinkelis | |
| Belgrado–Baro geležinkelio traukinys | |
| Informacija | |
|---|---|
| Statusas | veikiantis |
| Šalis | Serbija Juodkalnija |
| Pirmas reisas | 1976 m. |
| Operatorius | Serbian Railways ŽICG |
| Maršrutas | |
| Pradžia | Belgradas |
| Pabaiga | Baras |
| Ilgis | 476,59 km |
| Techniniai duomenys | |
| Vėžė | 1435 mm vėžė |
Belgrado–Baro geležinkelis (serb. Пруга Београд–Ба) – 476,59 km ilgio elektrifikuotas geležinkelis, jungiantis Serbijos sostinę Belgradą su pagrindiniu Juodkalnijos jūrų uostu Baru. Geležinkelį per 25 metus pastatė Jugoslavijos valstybiniai geležinkeliai, o dabar jį eksploatuoja jį perėmusios bendrovės „Železnice Srbije“, „Željeznice Republike Srpske“ ir „Željeznička Infrastruktura Crne Gore“. Linija atidaryta 1976 m.
Kalnų geležinkelis kerta tris kalnų grandines Dinarų kalnuose, jo aukščiausias taškas yra 1032 m aukštyje. Į pietus nuo jo didžiausias maršruto nuolydis yra 25 ‰, į šiaurę nuo jo – 17 ‰. Geležinkeliui sudėtingoje vietovėje įrengti prireikė iškasti 254 tunelius ir pastatyti 243 tiltus. Maršrutas laikomas vienu sudėtingiausių traukinių maršrutų Europoje.
Serbijos sostinės susisiekimas su Adrijos jūros pakrante buvo vienas didžiausių geležinkelių projektų Europoje XX amžiaus antroje pusėje. Tuo metu jis buvo laikomas svarbiausiu geležinkelio statybos projektu po Antrojo pasaulinio karo ir brangiausiu Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos infrastruktūros projektu. Šiuo metu tai yra trumpiausia Serbijos jungtis su Viduržemio jūros uostu ir vienintelė Juodkalnijos tarptautinio keleivinio transporto jungtis. Albanija taip pat nuo 1986 m. buvo prijungta prie Europos geležinkelių tinklo per atšaką Podgorica–Škodra. Nuo linijos atidarymo iki 2018 m. Belgrado pagrindinė stotis buvo traukinių į Juodkalniją pradžios taškas; nuo 2021 m. visi traukiniai išvyksta iš Belgrado centrinės stoties.
9 km ilgio geležinkelio atkarpa juda Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje, kur sustoja Štrpci stotelėje.
Istorija
Geležinkelio pastatymo projektas pradėtas 1952 m. kaip nacionalinis Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos projektas.
Geležinkelis buvo pastatytas šiais etapais:
- Resnikas – Vreočis 1958 m.
- Podgorica – Baras 1959 m.
- Vreoci – Valevas 1968 m.
- Valevas – Užicė 1972 m.
- Užicė – Podgorica 1976 m.
Statybos darbai buvo baigti 1975 m. lapkričio 27 d., sujungus geležinkelio bėgius į pietus nuo Kolašino. Geležinkelis buvo atidarytas 1976 m. gegužės 28 d. Elektrifikavimas buvo baigtas 1977 m. pabaigoje.
Dešimtajame XX a. dešimtmetyje Belgrado–Baro geležinkelio techninė priežiūra nukentėjo dėl nuolatinio nepakankamo finansavimo, dėl kurio geležinkelio kokybė pablogėjo ir jis tapo nesaugus. Tai baigėsi 2006 m. Biočės nelaime, kai nuo bėgių nuriedėjo keleivinis traukinys ir žuvo 47 keleiviai. Dėl to geležinkelį stengiamasi nuolat prižiūrėti.
Per savo bombardavimo kampaniją 1999 m. NATO pajėgos kelis kartus atakavo serbišką geležinkelio dalį, smarkiai apgadindama geležinkelio dalis. Be to, nedidelę atkarpą, kuri eina per Bosniją ir Hercegoviną, susprogdino NATO taikdarių () sausumos pajėgos. Visa ši žala vėliau buvo atitaisyta.
2016 m. Serbija pradėjo nuodugnią savo linijos dalies rekonstrukciją, kad atkurtų pirminį maksimalų 120 kilometrų per valandą greitį. Pirmoji atkarpa tarp Belgrado ir Valjevo (27 % Serbijos linijos dalies) buvo baigta 2017 m. ir jos projektinis greitis siekė iki 120 km/h, tačiau Serbijos geležinkelių infrastruktūra vėliau nurodė, kad traukiniai pasiekdavo tik 100 km/h greitį, todėl nėra aišku, koks iš tikrųjų yra maksimalus greitis.
Šaltiniai
- Reimar Holzinger (1972), S. 60.
- Branislav Šuica: Beograd-Bar, eine neue Strecke der Jugoslawischen Eisenbahnen. In: Eisenbahn-Jahrbuch. Transpress VEB-Verlag für Verkehrswesen, Berlin 1976, S. 61.
- Olaf Ihlau: Vom Aschenputtel zum Hätschelkind. In: Montenegro. = Merian. Jg. 30, 6, Hoffmann & Campe, Hamburg 1977, S. 113.
- Reimar Holzinger: Die Eisenbahn Beograd-Bar – Europas bedeutendster Eisenbahnbau nach 1945. In: Eisenbahntechnik. 3/1972, (I) S. 59–61, (II) S. 97–101, Bohrmann, Wien, ISSN 0013-2829.
- Danijel Kežić: Pruga Beograd–Bar 1952–1976 istorija finansiranja najvećeg infrastrukturnog projekta u socijalističkoj jugoslaviji. In: Istraživanja. Nr. 22, 2011, S. 455–477. Archyvuota kopija (Date missing) iš scindeks-clanci.ceon.rs (Error: unknown archive URL)
- „14. April – oštećena pruga Beograd–Bar, gađan "Krušik"“.
- „Kako je minirana pruga Beograd - Bar“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2021-05-06.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Belgrado–Baro geležinkelis, Kas yra Belgrado–Baro geležinkelis? Ką reiškia Belgrado–Baro geležinkelis?
Belgrado Baro gelezinkelisBelgrado Baro gelezinkelio traukinysInformacijaStatusasveikiantisSalisSerbija JuodkalnijaPirmas reisas1976 m OperatoriusSerbian Railways ZICGMarsrutasPradziaBelgradasPabaigaBarasIlgis476 59 kmTechniniai duomenysVeze1435 mm veze Belgrado Baro gelezinkelis serb Pruga Beograd Ba 476 59 km ilgio elektrifikuotas gelezinkelis jungiantis Serbijos sostine Belgrada su pagrindiniu Juodkalnijos juru uostu Baru Gelezinkelį per 25 metus pastate Jugoslavijos valstybiniai gelezinkeliai o dabar jį eksploatuoja jį peremusios bendroves Zeleznice Srbije Zeljeznice Republike Srpske ir Zeljeznicka Infrastruktura Crne Gore Linija atidaryta 1976 m Kalnu gelezinkelis kerta tris kalnu grandines Dinaru kalnuose jo auksciausias taskas yra 1032 m aukstyje Į pietus nuo jo didziausias marsruto nuolydis yra 25 į siaure nuo jo 17 Gelezinkeliui sudetingoje vietoveje įrengti prireike iskasti 254 tunelius ir pastatyti 243 tiltus Marsrutas laikomas vienu sudetingiausiu traukiniu marsrutu Europoje Serbijos sostines susisiekimas su Adrijos juros pakrante buvo vienas didziausiu gelezinkeliu projektu Europoje XX amziaus antroje puseje Tuo metu jis buvo laikomas svarbiausiu gelezinkelio statybos projektu po Antrojo pasaulinio karo ir brangiausiu Jugoslavijos Socialistines Federacines Respublikos infrastrukturos projektu Siuo metu tai yra trumpiausia Serbijos jungtis su Vidurzemio juros uostu ir vienintele Juodkalnijos tarptautinio keleivinio transporto jungtis Albanija taip pat nuo 1986 m buvo prijungta prie Europos gelezinkeliu tinklo per atsaka Podgorica Skodra Nuo linijos atidarymo iki 2018 m Belgrado pagrindine stotis buvo traukiniu į Juodkalnija pradzios taskas nuo 2021 m visi traukiniai isvyksta is Belgrado centrines stoties 9 km ilgio gelezinkelio atkarpa juda Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje kur sustoja Strpci stoteleje IstorijaGelezinkelio pastatymo projektas pradetas 1952 m kaip nacionalinis Jugoslavijos Socialistines Federacines Respublikos projektas Gelezinkelis buvo pastatytas siais etapais Resnikas Vreocis 1958 m Podgorica Baras 1959 m Vreoci Valevas 1968 m Valevas Uzice 1972 m Uzice Podgorica 1976 m Statybos darbai buvo baigti 1975 m lapkricio 27 d sujungus gelezinkelio begius į pietus nuo Kolasino Gelezinkelis buvo atidarytas 1976 m geguzes 28 d Elektrifikavimas buvo baigtas 1977 m pabaigoje Desimtajame XX a desimtmetyje Belgrado Baro gelezinkelio technine prieziura nukentejo del nuolatinio nepakankamo finansavimo del kurio gelezinkelio kokybe pablogejo ir jis tapo nesaugus Tai baigesi 2006 m Bioces nelaime kai nuo begiu nuriedejo keleivinis traukinys ir zuvo 47 keleiviai Del to gelezinkelį stengiamasi nuolat priziureti Per savo bombardavimo kampanija 1999 m NATO pajegos kelis kartus atakavo serbiska gelezinkelio dalį smarkiai apgadindama gelezinkelio dalis Be to nedidele atkarpa kuri eina per Bosnija ir Hercegovina susprogdino NATO taikdariu sausumos pajegos Visa si zala veliau buvo atitaisyta 2016 m Serbija pradejo nuodugnia savo linijos dalies rekonstrukcija kad atkurtu pirminį maksimalu 120 kilometru per valanda greitį Pirmoji atkarpa tarp Belgrado ir Valjevo 27 Serbijos linijos dalies buvo baigta 2017 m ir jos projektinis greitis sieke iki 120 km h taciau Serbijos gelezinkeliu infrastruktura veliau nurode kad traukiniai pasiekdavo tik 100 km h greitį todel nera aisku koks is tikruju yra maksimalus greitis SaltiniaiReimar Holzinger 1972 S 60 Branislav Suica Beograd Bar eine neue Strecke der Jugoslawischen Eisenbahnen In Eisenbahn Jahrbuch Transpress VEB Verlag fur Verkehrswesen Berlin 1976 S 61 Olaf Ihlau Vom Aschenputtel zum Hatschelkind In Montenegro Merian Jg 30 6 Hoffmann amp Campe Hamburg 1977 S 113 Reimar Holzinger Die Eisenbahn Beograd Bar Europas bedeutendster Eisenbahnbau nach 1945 In Eisenbahntechnik 3 1972 I S 59 61 II S 97 101 Bohrmann Wien ISSN 0013 2829 Danijel Kezic Pruga Beograd Bar 1952 1976 istorija finansiranja najveceg infrastrukturnog projekta u socijalistickoj jugoslaviji In Istrazivanja Nr 22 2011 S 455 477 Archyvuota kopija Date missing is scindeks clanci ceon rs Error unknown archive URL 14 April ostecena pruga Beograd Bar gađan Krusik Kako je minirana pruga Beograd Bar Suarchyvuotas originalas 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2021 05 06