Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
48 40 36 š pl 6 11 58 r ilg 48 67667 š pl 6 19944 r ilg 48 67667 6 19944 Išorinis vaizdas Švč Dievo Motinos bažnyčia pra
Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčia
48°40′36″ š. pl. 6°11′58″ r. ilg. / 48.67667°š. pl. 6.19944°r. ilg.
Švč. Dievo Motinos bažnyčia (pranc. Église Notre-Dame-de-Bonsecours) – baroko stiliaus Romos katalikų bažnyčia Nansi, Prancūzijoje. Valstybės saugomas istorijos paminklas.
Istorija
1477 m. sausio 5 d. šioje vietoje Lotaringijos kunigaikštis su sąjungininkais nugalėjo Burgundijos kunigaikštį Karolį Drąsųjį. 1484 m. vienam vienuoliui buvo suteiktas leidimas mūšio vietoje pastatyti Švč. Mergelės Marijos koplyčią kaip padėką už pasiektą pergalę.
(OM) nuo 1609 m. globojo koplyčią, kuri po Trisdešimtmečio karo sukelto maro ir bado išsivystė į žinomą piligrimystės vietą. 1629 m. koplyčia buvo rekonstruota, o vėliau dar kelis kartus didinta.
1737 m. Lotaringijos hercogu tapo buvęs Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Leščinskis. Jo nurodymu koplyčia buvo nugriauta ir toje vietoje suplanuota pastatyti katalikų bažnyčią. Matyt, nebesitikėdamas grįžti į tėvynę, Stanislovas Leščinskis numatė šventovę paversti giminės panteonu, todėl negailėjo lėšų ir pastangų ją statant ir puošiant. Projektui paruošti ir statybų priežiūrai buvo pasamdytas architektas Emanuelis Erė. 1738 m. rugpjūčio 14 d. vyskupas von Tulis padėjo kertinį akmenį, 1741 m. statybos buvo baigtos, o 1766 m. naujojoje bažnyčioje amžiams atgulė jos fundatorius Stanislovas Leščinskis (vėliau lenkų emigrantai palaikus atvežė į tėvynę, 1830 m. jie buvo nugabentas į Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią Sankt Peterburge, o 1926 m. buvo perlaidoti Krokuvos Vavelio katedroje). Per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją maldos namai buvo nusiaubti, puošnūs antkapiai perkelti į muziejų, karstai išvartyti. Tačiau įsikišusi kariuomenė vandalizmą sustabdė, bet pirminis interjeras su antkapiais ir mauzoliejais galutinai buvo atstatytas tik 1806 m..
XIX a. pr. bažnyčia tapo filijine, 1841 m. – senelių namų koplyčia. 1844 m. ji vėl paskelbta parapine, 1862 m. benediktinų vienuolyno abatas Morelis pastatą kapitaliai restauravo. Popiežius Pijus IX padovanojo bažnyčiai diademą su Lotaringijos kryžiumi, kurį laikė du angelai, simbolizuojantys Prancūziją ir Lotaringiją.
Architektūra
Išilginėse pastato sienose įmontuoti aukšti arkiniai langai, virš kurių įstatyti mažesni tokios pat formos langeliai. Viršutinių ir apatinių langų juostas skiria karnizas. Virš rokoko stiliaus fasado iškilusi dviejų tarpsnių varpinė, šonuose stovi puošnios vazos. Pagrindiniame fasade išsiskiria keturios pusapvalės kolonos, į vidų patenkama per arkinį portalą su aukštu langu virš jo. Įėjimo dešinėje ir kairėje pusėse yra didelės su figūromis.
Nava yra apie 18 metrų aukščio, sienos gausiai dekoruotos skulptūromis, freskomis ir paveikslais. skulptūras kūrė Lui ir Nikola Mansjo, skliautus 1742 m. nutapė dailininkas Žozefas Žilis.
Tarp kitų rokoko stiliaus Prancūzijos bažnyčių interjeras išsiskiri tuo, jog navos kolonas puošia šventųjų, itin garbintų Abiejų Tautų Respublikoje, polichrominės figūros. Kairėje yra Švč. Mergelė Marija, Jonas Nepomukas (vaizduojamas kaip tolimas Lenkijos karaliaus giminaitis), Pranciškus Ksaveras ir Arkangelas Mykolas; dešinėje pusėje stovi , Antanas Paduvietis, ir Juozapas Nazarietis (visų kūrinių autoriai yra nežinomi). Itin vertinga yra 1505 m. sukurta kita Švč. Mergelės Marijos statula, priskiriama hercogo dvaro skulptoriaus Mansui Goveno kūrybai.
Bažnyčioje palaidoti:
- Stanislovas Leščinskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lotaringijos ir ;
- Stanislovo Leščinskio žmona Kotryna Opalinska;
- Marijos Leščinskos, jų dukters, širdis;
- Pranciškus Maksimilianas Osolinskis – Abiejų Tautų Respublikos Seimo maršalka ir Karūnos didysis iždininkas.
- Stanislovo Leščinskio antkapinis paminklas su Lenkijos–Lietuvos herbu
- Katerinos Opalinskos antkapinis paminklas su tuo pačiu herbu
- Marijos Leščinskos širdies kapavietė (kūnas ilsisi Paryžiaus Sen Deni vienuolyno bazilikoje)
- Pranciškaus Maksimiliano Osolinskio kapavietė
Išnašos
- Eglise Notre-Dame-de-Bonsecours // Base Mérimée
- Notre-Dame-de-Bonsecours // www.nancy-tourisme.fr
- Notre-Dame-de-Bonsecours // www.nancy-tourisme.fr
Literatūra
- Nicolas Morel. Pélerinage de Notre-Dame de Bon-Secours: notice historique et descriptive – Nancy: Vagner, 1846
- Léon Jérôme. L’Église et le pèlerinage de Notre-Dame de Bon-Secours à Nancy – Nancy, 1934
- Gérard Voreaux, Jean-Charles Taillandier. Joseph Gilles, dit Provençal (1679–1749), Peintre lorrain du XVIIIe siècle, notable de Vandoeuvre – Ville de Vandoeuvre-lès-Nancy, 2007 ISBN 978-2-9529107-0-5
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčia, Kas yra Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčia? Ką reiškia Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčia?
48 40 36 s pl 6 11 58 r ilg 48 67667 s pl 6 19944 r ilg 48 67667 6 19944 Isorinis vaizdas Svc Dievo Motinos baznycia pranc Eglise Notre Dame de Bonsecours baroko stiliaus Romos kataliku baznycia Nansi Prancuzijoje Valstybes saugomas istorijos paminklas Istorija1477 m sausio 5 d sioje vietoje Lotaringijos kunigaikstis su sajungininkais nugalejo Burgundijos kunigaikstį Karolį Drasujį 1484 m vienam vienuoliui buvo suteiktas leidimas musio vietoje pastatyti Svc Mergeles Marijos koplycia kaip padeka uz pasiekta pergale OM nuo 1609 m globojo koplycia kuri po Trisdesimtmecio karo sukelto maro ir bado issivyste į zinoma piligrimystes vieta 1629 m koplycia buvo rekonstruota o veliau dar kelis kartus didinta Renesansine Svc Mergeles Marijos statula 1505 m Mansui Govenas 1737 m Lotaringijos hercogu tapo buves Abieju Tautu Respublikos valdovas Stanislovas Lescinskis Jo nurodymu koplycia buvo nugriauta ir toje vietoje suplanuota pastatyti kataliku baznycia Matyt nebesitikedamas grįzti į tevyne Stanislovas Lescinskis numate sventove paversti gimines panteonu todel negailejo lesu ir pastangu ja statant ir puosiant Projektui paruosti ir statybu prieziurai buvo pasamdytas architektas Emanuelis Ere 1738 m rugpjucio 14 d vyskupas von Tulis padejo kertinį akmenį 1741 m statybos buvo baigtos o 1766 m naujojoje baznycioje amziams atgule jos fundatorius Stanislovas Lescinskis veliau lenku emigrantai palaikus atveze į tevyne 1830 m jie buvo nugabentas į Sv Kotrynos Aleksandrietes baznycia Sankt Peterburge o 1926 m buvo perlaidoti Krokuvos Vavelio katedroje Per Didziaja Prancuzijos revoliucija maldos namai buvo nusiaubti puosnus antkapiai perkelti į muzieju karstai isvartyti Taciau įsikisusi kariuomene vandalizma sustabde bet pirminis interjeras su antkapiais ir mauzoliejais galutinai buvo atstatytas tik 1806 m XIX a pr baznycia tapo filijine 1841 m seneliu namu koplycia 1844 m ji vel paskelbta parapine 1862 m benediktinu vienuolyno abatas Morelis pastata kapitaliai restauravo Popiezius Pijus IX padovanojo baznyciai diadema su Lotaringijos kryziumi kurį laike du angelai simbolizuojantys Prancuzija ir Lotaringija ArchitekturaInterjeras Isilginese pastato sienose įmontuoti auksti arkiniai langai virs kuriu įstatyti mazesni tokios pat formos langeliai Virsutiniu ir apatiniu langu juostas skiria karnizas Virs rokoko stiliaus fasado iskilusi dvieju tarpsniu varpine sonuose stovi puosnios vazos Pagrindiniame fasade issiskiria keturios pusapvales kolonos į vidu patenkama per arkinį portala su aukstu langu virs jo Įejimo desineje ir kaireje pusese yra dideles su figuromis Nava yra apie 18 metru aukscio sienos gausiai dekoruotos skulpturomis freskomis ir paveikslais skulpturas kure Lui ir Nikola Mansjo skliautus 1742 m nutape dailininkas Zozefas Zilis Tarp kitu rokoko stiliaus Prancuzijos baznyciu interjeras issiskiri tuo jog navos kolonas puosia sventuju itin garbintu Abieju Tautu Respublikoje polichromines figuros Kaireje yra Svc Mergele Marija Jonas Nepomukas vaizduojamas kaip tolimas Lenkijos karaliaus giminaitis Pranciskus Ksaveras ir Arkangelas Mykolas desineje puseje stovi Antanas Paduvietis ir Juozapas Nazarietis visu kuriniu autoriai yra nezinomi Itin vertinga yra 1505 m sukurta kita Svc Mergeles Marijos statula priskiriama hercogo dvaro skulptoriaus Mansui Goveno kurybai Baznycioje palaidoti Stanislovas Lescinskis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis veliau Lotaringijos ir Stanislovo Lescinskio zmona Kotryna Opalinska Marijos Lescinskos ju dukters sirdis Pranciskus Maksimilianas Osolinskis Abieju Tautu Respublikos Seimo marsalka ir Karunos didysis izdininkas Stanislovo Lescinskio antkapinis paminklas su Lenkijos Lietuvos herbu Katerinos Opalinskos antkapinis paminklas su tuo paciu herbu Marijos Lescinskos sirdies kapaviete kunas ilsisi Paryziaus Sen Deni vienuolyno bazilikoje Pranciskaus Maksimiliano Osolinskio kapavieteIsnasosVikiteka Nansi Svc Dievo Motinos baznycia vaizdine ir garsine medziagaEglise Notre Dame de Bonsecours Base Merimee Notre Dame de Bonsecours www nancy tourisme fr Notre Dame de Bonsecours www nancy tourisme frLiteraturaNicolas Morel Pelerinage de Notre Dame de Bon Secours notice historique et descriptive Nancy Vagner 1846 Leon Jerome L Eglise et le pelerinage de Notre Dame de Bon Secours a Nancy Nancy 1934 Gerard Voreaux Jean Charles Taillandier Joseph Gilles dit Provencal 1679 1749 Peintre lorrain du XVIIIe siecle notable de Vandoeuvre Ville de Vandoeuvre les Nancy 2007 ISBN 978 2 9529107 0 5