Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liejininkystė liejinių gamyba metalo apdirbimo pramonės šaka LiejyklaLiejimo formosMetalo liejimas į formąLieta pašto dė
Liejininkystė
Liejininkystė – liejinių gamyba; metalo apdirbimo pramonės šaka.
Technologija
Liejimu gaminama bet kokio dydžio ir bet kokios konfigūracijos detalės ir ruošiniai. Lietos detalės staklių pramonėje sudaro apie 80%, tekstilės įrenginių pramonėje apie 70%, automobilių ir traktorių gamyboje apie 55%. Svarbiausieji liejinių gamybos technologiniai procesai:
- liejimo formų gaminimas,
- metalo ir jo pilstymas į formas,
- liejinių išėmimas iš formų,
- valymas ir terminis apdirbimas.
Daugiausia naudojamos vienkartinės liejimo formos, pagamintos iš smėlio ir molio (formavimas). Skystas metalas, išlydytas , konverteryje ar kitame lydymo agregate, pilamas į formas ir, kai sukietėja, liejinys išstumiamas. Nuo jo atskiriama liečių sistema, nuvalomi mišinio likučiai, pašalinamos prielajos ir, jei reikia, liejinys atkaitinamas, . Liejant masiškai ir didelėmis serijomis daugelis technologinių procesų automatizuota. Kompleksiškai mechanizuotos liejyklos turi automatinių liejinių gamybos linijų.
Istorija
Senovės Kinijoje, Indijoje, Babilonijoje, Egipte, Graikijoje buvo liejami ginklai, meno, religinės paskirties, namų apyvokos dirbiniai. XIII a. – XIV a. lietais meno dirbiniais garsėjo Bizantija, Venecija, Genuja, Florencija, XV a. – XVII a. ir Italija. XVIII a. pradėta masinė liejinių gamyba. XIX a. – XX a. liejininkystės procesai buvo tobulinami, įrenginiai automatizuojami naudojant kompiuterinę ir mikroprocesorinę techniką.
Liejininkystė Lietuvoje
Lietuvoje vario ir žalvario liejinius pradėta gaminti – XVI a. pr. m. e. Narkūnų piliakalnyje, Utenos rajono savivaldybės teritorijoje aptikta iš II – I tūkstantmečio pr. m. e. samtelių, tiglių, liejimo formų ir lydymo krosnelių liekanų. XIII a. – XIV a. pradėtos lieti sidabrinės lietuviškos grivinos. XV a. Vilniuje buvo didelė patrankų liejykla, vėliau jų atsirado Valkininkuose, Kaune.
XIX a. antroje pusėje pastatyta daugiau liejyklų; jose buvo liejama iš aukštakrosnių ketaus, įvežamo daugiausia iš Vokietijos. 1913 m. veikė 12 didesnių liejyklų, jose buvo liejamos žemės ūkio mašinų dalys, santechnikos ir buitiniai gaminiai. Po Pirmojo pasaulinio karo liejinių gamyba labai sumažėjo. Per Antrąjį pasaulinį karą daug liejyklų buvo sugriauta. Po karo senosios liejyklos atstatytos ir išplėstos, pastatyta naujų; tarp jų didžiausia Lietuvos liejykla „“ (1962 m.; nuo 1993 m. akcinė bendrovė „Kauno ketaus liejykla“). Devinto dešimtmečio pradžioje Lietuvoje veikė 25 ketaus, 4 plieno ir 21 spalvotųjų metalų liejykla; technologiniai procesai jose mechanizuoti ir automatizuoti.
Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus plėtoti rinkos ekonomiką kito gamybos įmonių struktūra, gamybos technologija, kartu kito liejininkystės produkcija ir jos rinka, liejinių gamyba smuko. Liejyklų veiklai koordinuoti 1995 m. įkurta Lietuvos liejyklų asociacija. Pamažu pradėjo atsigauti liejinių gamyba. XXI a. pradžioje Lietuvoje stambesnės liejyklos veikė šiose įmonėse – „Kauno ketaus liejykla“, „Panevėžio ketus“ (įkurtas 1962 m.; nuo 1994 m. akcinė bendrovė), „Darbų kolonija“ (įkurta 1962 m. Marijampolėje) ir „Vienybė“ (įkurta 1960 m. Ukmergėje; nuo 1993 m. akcinė bendrovė).
Liejininkystės mašinų ir technologijos specialybės inžinierius nuo 1961 m. rengia Kauno politechnikos institutas (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas). Liejininkystės moksliniai tyrimai atliekami KTU Metalų technologijos katedroje (nuo 2006 m. Gamybos technologijų katedra, vadovas S. Bočkus).
Pirmąjį liejininkystės vadovėlį lietuvių kalba „Metalų technologija. Liejininkystės pagrindai“ (1933 m.) parašė Vytautas Mošinskis. Liejininkystės pradmenų Lietuvoje pateikiama knygoje „Lietuviška geležis“ (Kaunas, 2003 m.).
Šaltiniai
- Liejininkystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 134 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liejininkystė, Kas yra Liejininkystė? Ką reiškia Liejininkystė?
Liejininkyste liejiniu gamyba metalo apdirbimo pramones saka LiejyklaLiejimo formosMetalo liejimas į formaLieta pasto dezute IselburgeTechnologijaLiejimu gaminama bet kokio dydzio ir bet kokios konfiguracijos detales ir ruosiniai Lietos detales stakliu pramoneje sudaro apie 80 tekstiles įrenginiu pramoneje apie 70 automobiliu ir traktoriu gamyboje apie 55 Svarbiausieji liejiniu gamybos technologiniai procesai liejimo formu gaminimas metalo ir jo pilstymas į formas liejiniu isemimas is formu valymas ir terminis apdirbimas Daugiausia naudojamos vienkartines liejimo formos pagamintos is smelio ir molio formavimas Skystas metalas islydytas konverteryje ar kitame lydymo agregate pilamas į formas ir kai sukieteja liejinys isstumiamas Nuo jo atskiriama lieciu sistema nuvalomi misinio likuciai pasalinamos prielajos ir jei reikia liejinys atkaitinamas Liejant masiskai ir didelemis serijomis daugelis technologiniu procesu automatizuota Kompleksiskai mechanizuotos liejyklos turi automatiniu liejiniu gamybos liniju IstorijaSenoves Kinijoje Indijoje Babilonijoje Egipte Graikijoje buvo liejami ginklai meno religines paskirties namu apyvokos dirbiniai XIII a XIV a lietais meno dirbiniais garsejo Bizantija Venecija Genuja Florencija XV a XVII a ir Italija XVIII a pradeta masine liejiniu gamyba XIX a XX a liejininkystes procesai buvo tobulinami įrenginiai automatizuojami naudojant kompiuterine ir mikroprocesorine technika Liejininkyste LietuvojeLietuvoje vario ir zalvario liejinius pradeta gaminti XVI a pr m e Narkunu piliakalnyje Utenos rajono savivaldybes teritorijoje aptikta is II I tukstantmecio pr m e samteliu tigliu liejimo formu ir lydymo krosneliu liekanu XIII a XIV a pradetos lieti sidabrines lietuviskos grivinos XV a Vilniuje buvo didele patranku liejykla veliau ju atsirado Valkininkuose Kaune XIX a antroje puseje pastatyta daugiau liejyklu jose buvo liejama is aukstakrosniu ketaus įvezamo daugiausia is Vokietijos 1913 m veike 12 didesniu liejyklu jose buvo liejamos zemes ukio masinu dalys santechnikos ir buitiniai gaminiai Po Pirmojo pasaulinio karo liejiniu gamyba labai sumazejo Per Antrajį pasaulinį kara daug liejyklu buvo sugriauta Po karo senosios liejyklos atstatytos ir isplestos pastatyta nauju tarp ju didziausia Lietuvos liejykla 1962 m nuo 1993 m akcine bendrove Kauno ketaus liejykla Devinto desimtmecio pradzioje Lietuvoje veike 25 ketaus 4 plieno ir 21 spalvotuju metalu liejykla technologiniai procesai jose mechanizuoti ir automatizuoti Atkurus nepriklausomybe ir pradejus pletoti rinkos ekonomika kito gamybos įmoniu struktura gamybos technologija kartu kito liejininkystes produkcija ir jos rinka liejiniu gamyba smuko Liejyklu veiklai koordinuoti 1995 m įkurta Lietuvos liejyklu asociacija Pamazu pradejo atsigauti liejiniu gamyba XXI a pradzioje Lietuvoje stambesnes liejyklos veike siose įmonese Kauno ketaus liejykla Panevezio ketus įkurtas 1962 m nuo 1994 m akcine bendrove Darbu kolonija įkurta 1962 m Marijampoleje ir Vienybe įkurta 1960 m Ukmergeje nuo 1993 m akcine bendrove Liejininkystes masinu ir technologijos specialybes inzinierius nuo 1961 m rengia Kauno politechnikos institutas nuo 1990 m Kauno technologijos universitetas Liejininkystes moksliniai tyrimai atliekami KTU Metalu technologijos katedroje nuo 2006 m Gamybos technologiju katedra vadovas S Bockus Pirmajį liejininkystes vadovelį lietuviu kalba Metalu technologija Liejininkystes pagrindai 1933 m parase Vytautas Mosinskis Liejininkystes pradmenu Lietuvoje pateikiama knygoje Lietuviska gelezis Kaunas 2003 m SaltiniaiLiejininkyste Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 134 psl Vikiteka Liejininkyste vaizdine ir garsine medziaga