Johanas Gotlybas Gerlachas

Johanas Gotlybas Gerlachas (vok. Johann Gottlieb Gerlach; 1796 m. balandžio 14 d. Ragainėje, Vokietijos imperija – 1865 m. gruodžio 20 d. Klaipėdoje, Vokietijos imperija) – vokiečių medienos pirklys Klaipėdoje.

Biografija

Gimė ir augo kaip vyriausias sūnus Ragainės pirklio Gotlybo Gerlacho ir Eleonoros Dorotejos (mergaut. Dytc) šeimoje. Jaunystėje J.G.Gerlachas persikėlė į Klaipėdą ir ten mokėsi verslininkauti. 1822 m. kovo 25 d. oficialiai tapo Klaipėdos miestiečiu ir tą pačią dieną įkūrė savo vardo įmonę, kuri turėjo užsiimti medienos apdirbimu ir eksportu.

Jau per pirmus dvylika veiklos metų J.G.Gerlacho firma, supirkdama Nemunu atplukdytus rąstus iš Lietuvos ir, juos supjovusi lentjūvėse, per Baltijos jūrą išgabendama laivais į užsienį, pasiekė įspūdingų ekonominių rezultatų. Tai buvo pavojų kupinas verslas: rąstų sieliai pavasarį pasiekdavo Nemuno žemupį ir tenai deltos upėse buvo sandėliuojami; vėliau, buksiruojant garlaiviais, juos transportuodavo į uostamiesčio lentpjūves. Laivavedžiams ypač daug rūpesčių sukeldavo toli į Kuršių marias išsikišęs aštrus Ventės ragas ir mariose žvejojančios kuršvaltės bei prekybiniai laivai; taip pat povandeninės srovės ir vėjai. J.G.Erlacho įmonė sielius į Klaipėdą partraukdavo nuosavu garlaiviu „Einigkeit“.

XIX a. antroje pusėje veiklūs klaipėdiečiai medienos pirkliai nusprendė iškasti Vilhelmo kanalą – saugų vandens kelią rąstams gabenti. Prie kanalo vėliau buvo įrengta geležinkelio stotelė ir apvali mediena Klaipėdos uostą pasiekdavo bėgiais. Medžius iš Rusijos imperijos gabeno ir sausuma, todėl pirklių rūpesčiu buvo nutiesti vieškeliai Palangos link bei Pėžaičių kryptimi (pastarajame kaime veikė muitinė) su geležiniu tiltu per Mingę. Negana to, medienos verslo atstovų iniciatyva buvo pastatytas Nidos švyturys, o uostamiestį su Rusne sujungė telegrafo linija. Prie visų šių projektų jau pirminiame etape betarpiškai prisidėjo ir J.G.Gerlacho įmonė. 1834 m. jos vadovas Johanas Gotlybas Gerlachas buvo išrinktas į miesto pirklių organizacijos valdybą, o 1860 m. jam suteiktas karališkojo komercijos patarėjo titulas.

Pirmojoje santuokoje su Ana Šarlote Dorotėja Rauš palikuonių nesusilaukė. 1829 m. Verdainėje jis vedė Šarlotę Vilhelminą Funk. Santuokoje gimė vienuolika vaikų, iš jų septyni pragyveno savo tėvą. Sūnus Eduardas Gotlybas, kuris turėjo ateityje perimti firmos vadovavimą, 1860 m. netikėtai mirė. Sutinkamai su testamentu, J.G.Gerlacho įmonei ėmė vadovauti kiti du sūnūs: Heinrichas Augustas ir nuo 1870 m. Vilhelmas Hermanas, o 1885 m. į valdymą įsijungė ir Eduardo sūnus Eduardas Frydrichas.

Įmonė sėkmingai veikė iki Antrojo pasaulinio karo, kai 1942 m. nacistinės Vokietijos karinis jūrų laivynas nusavino jos teritoriją Smeltėje ir įkurė tenai povandeninių laivų jūreivių mokyklą.

Išnašos

1. Johann Gottlieb Gerlach (biografiniai duomenys)

Šaltiniai

• J.G.Gerlach Memel (1822-1922) // Memeler Dampfboot, 1997 Mai, Nr.5, S. 72 Archyvuota kopija 2018-09-08 iš Wayback Machine projekto.