Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ivaras Kroigeris šved Ivar KreugerGimė 1880 m kovo 2 d Kalmaras ŠvedijaMirė 1932 m kovo 12 d 52 metai Paryžius Prancūzij
Ivar Kreuger
| Ivaras Kroigeris šved. Ivar Kreuger | |
|---|---|
| Gimė | 1880 m. kovo 2 d. Kalmaras, Švedija |
| Mirė | 1932 m. kovo 12 d. (52 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Tautybė | švedas |
| Tėvas | Ernst Kreuger (1852–1946) |
| Motina | Jenny Forssman (1856–1949) |
| Veikla | verslininkas, pramonininkas |
| Vikiteka | Ivar Kreuger |
| Parašas | |
Ivaras Kroigeris (Ivar Kreuger; 1880 m. kovo 2 d. Kalmare, Švedija – 1932 m. kovo 12 d. Paryžiuje) – švedų inžinierius, finansininkas, pramonininkas ir verslininkas. 1908 m. jis įsteigė statybų bendrovę „Kreuger & Toll Byggnads“ AB. Atkakliomis investicijomis ir novatoriškomis finansinėmis priemonės jis pastatė tarptautinę degtukų pramonės imperiją. Tarpukariu jam priklausė degtukų pramonės monopolijos Europoje, Centrinėje bei Pietų Amerikose, o galiausiai apie du trečdalius ar tris ketvirtadalius pasaulinės degtukų gamybos verslo, dėl ko jis vėliau buvo pramintas „Degtukų karaliumi“. Kroigerio finansinė imperija žlugo užklupus Didžiajai ekonominei krizei; 1932 m. kovą jis rastas negyvas savo buto kambaryje Paryžiuje. Policija nusprendė, kad jis nusižudė, bet po kelių dešimtmečių jo brolis Torstenas pareiškė, jog jo brolis buvo nužudytas, kas lėmė kontroversiškos literatūros šiuo klausimu atsiradimą.
Biografija
Užaugo verslininko šeimoje. 1900 m. būdamas vos 20 metų, geriausiais pažymiais baigė statybos inžinerijos studijas ir iškeliavo į Afriką bei Indiją. Vėliau dirbo Meksikoje, JAV tyrinėjo statybų rinką, susipažino su naujausiomis statybų technologijomis.
1929 m. įkūrė bendrovę „Svenska Cellulosa Aktiebolaget“. 1903 m. vadovavo didžiausio (tuo metu) viešbučio statyboms Johanesburge. 1907 m. sugrįžo į Švediją ir įsteigė (kartu su ) statybų bendrovę „Kreuger & Toll“, sėkmingai užsiiminėjo verslu. 1912 m. jo vadovaujama bendrovė Stokholme pastatė naują meriją (rotušę) bei olimpinį stadioną.
Pramonės imperijos kūrimas
1913 m., prieš pat Pirmojo pasaulinio karo pradžią, iš tėvo paveldėjo degtukų fabriką, tęsė jo veiklą. Kreuger sumaniai pasinaudojo politine ir ekonomine suirute, kovojant su pagrindiniu konkurentu bei perimant bendrovę „Svenska Tändstickers AB“. 1917 m. „Svenska Tändstickers AB“ pradėjo tarptautinę plėtrą. Europos valstybėms Kreugeris siūlė kreditus, mainais prašydamas monopolio degtukų pramonėje. Daug vyriausybių sutiko su verslininko keltomis sąlygomis.
Finansinių sandorių, politinės situacijos sąlygų, jos išnaudojimo, kūrybingumo, dempingo politikos dėka pavyko nurungti daugelį tarptautinių konkurentų. Vienu metu net 3/4 degtukų, parduodamų visame pasaulyje, buvo pagaminti Kreugerio bendrovių valdomuose fabrikuose. Kreuger savo laiku buvo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, jo valdomų miškų teritorija buvo tokio dydžio kaip Belgija. Pagrindinis koncerno biuras buvo „Match Palace“ (Degtukų rūmai, Stockholmas), atstovybės buvo Europos sostinėse (Berlynas, Paryžius, Roma). J.M.Keinsas Kreugerį vadino to meto didžiausios kūrybinės galios versle žmogumi.
1927 m. Kreugeris Prancūzijai suteikė (tuo metu didžiulę) 75 mln. dol. paskolą. 1928 m. siūlė Tarybų Sąjungai daugiau nei 1 mlrd. paskolą žemomis palūkanomis, tačiau Stalinas atmetė pasiūlymą. Didžiulius veiklos mastus greitai pastebėjo pasaulio žiniasklaida. 1929 m. žurnalas „Time“ skyrė vieną pagrindinių straipsnių verslininko veiklai. Verslininkas taip pat rėmė ir nacionalsocializmo (NSDAP) veiklą.
Pasaulyje artinosi Didžioji ekonominė krizė, kreditų grąžinimo sąlygos buvo sudėtingos. 1929 m. dramatiški įvykiai Niujorko vertybinių popierių biržoje paveikė Kreugerio verslo strategiją. 1929 m. keletą savaičių po „juodojo penktadienio“ Kreugerio koncernas Veimaro Respublikai suteikė 125 mln. dol. paskolą, kurią ši turėjo grąžinti po 50 metų, mokėdama 6 % palūkanas. 1930 m. Kreugeris įgijo telekomunikacijų bendrovės „Ericsson“ akcijų kontrolinį paketą.
Greta ekonominės galios augo ir politinė įtaka. 1930 m. Kreugeris, pasiūlęs tuo metu finansinėje krizėje esančiai Vokietijos imperijai ilgalaikę 500 mln. paskolą, mainais gavo degtukų gamybos bei platinimo Vokietijoje monopolį; paskolą Vokietija baigė mokėti tik 1983 m. sausio 15 d. Iki to laiko Vokietija tegalėjo pirkti degtukus ir negalėjo pati gaminti.
Kreugerio suteiktų paskolų suma, įvertinus ekonominius pasikeitimus, šiandieniais vertinimais siektų 40 mlrd. JAV dolerių. Tam tikru metu Kreugeris gaudavo net iki 30 procentų palūkanų („Kreuger & Toll“ privilegijuotos akcijos teikė iki 50 % dividendų), o didžiausi pasaulio bankai jo kreditingumą vertino aukščiausiais balais. Spaudoje buvo vadinamas „Pasaulio gelbėtoju“. Tačiau netrukus ekonominės krizės simptomai pasireiškė ir Kreugerio verslo imperijoje, kurią išlaikyti jam pavyko neteisėtais būdais, teikė garantijas, kurių negalėjo užtikrinti, užsiėmė šešėliniu verslu. Didžiuliai pinigų srautai keliavo iš vienos bendrovės į kitą, didelius dividendus pradėjo mokėti ne iš pelno, bet ir įmonių lėšų.
1930 m. su Ivaro Kreugero degtukų trestu STAB 6 mln. JAV dolerių vertės sutartį buvo pasirašiusi Lietuvos vyriausybė. Tai buvo sandėris dėl monopolinių teisių į degtukų gamybą ir didmeninę prekybą Lietuvoje pardavimo. Visa švedų kontroliuojama gamyba buvo sukoncentruota Vilijampolės (Kaunas) degtukų fabrike „Liepsna“.
Po mirties
1932 m. kovo 12 d. Kreugeris buvo rastas negyvas savo bute Paryžiuje. Dieną prieš tai ginklų parduotuvėje Paryžiuje buvo pastebėtas vyras, ieškojęs pistoleto bei amunicijos; paklausus pavardės, registruojant klientus specialiame žurnale, atsakymas buvo „Ivar Kreuger“. Iki šiol verslininko mirties aplinkybės nėra aiškios, nenustatyta, ar Kreugeris tikrai lankęsis ginklų parduotuvėje. Manoma, kad Kreugeris nusižudė, taip pat keliama užsakytos žmogžudystės versija.
Investuotojai sunerimo tik po žinios apie Kreugerio mirtį, kovo 13 d. Niujorko biržoje sekė Kreugerio krachas („Kreuger-Crash“). JAV vertybinių popierių rinkoje buvo inicijuotos bei priimtos naujos taisyklės dėl garantijų vertybinių popierių prekyboje, įvesti papildomi skaidrumo reikalavimai asmenims, valdantiems didelius finansinius srautus biržoje.
Dabar dalis Kreugerio verslo imperijos veikia tarptautinio holdingo „Swedish Match“ AB įtakos dėka, užima svarbią padėtį tabako rinkoje.
Šaltiniai
- „Poor Kruger“. Time. 1932-03-21. Suarchyvuotas originalas 2008-12-15. Nuoroda tikrinta 2008-04-16. „Pagrindinė Kroigerio bendrovė, tai Swedish Match – Švediški degtukai. Joje pagaminama 66 % pasaulinės degtukų produkcijos, bendrovei priklauso 250 fabrikų 43-ose šalyse. 1930 m. bendrovės pajamos siekė 13 000 000 JAV dol.“
- Kreuger Genius And Swindler by Robert Shaplen (Alfred A. Knopf Inc. New York; 1960, p.9)
Nuorodos
Vikicitatos
- Ivar Kreuger skirtas tinklalapis
- Biografijos bibliografija, Runebergo projektas (švedų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ivar Kreuger, Kas yra Ivar Kreuger? Ką reiškia Ivar Kreuger?
Ivaras Kroigeris sved Ivar KreugerGime 1880 m kovo 2 d Kalmaras SvedijaMire 1932 m kovo 12 d 52 metai Paryzius PrancuzijaTautybe svedasTevas Ernst Kreuger 1852 1946 Motina Jenny Forssman 1856 1949 Veikla verslininkas pramonininkasVikiteka Ivar KreugerParasas Ivaras Kroigeris Ivar Kreuger 1880 m kovo 2 d Kalmare Svedija 1932 m kovo 12 d Paryziuje svedu inzinierius finansininkas pramonininkas ir verslininkas 1908 m jis įsteige statybu bendrove Kreuger amp Toll Byggnads AB Atkakliomis investicijomis ir novatoriskomis finansinemis priemones jis pastate tarptautine degtuku pramones imperija Tarpukariu jam priklause degtuku pramones monopolijos Europoje Centrineje bei Pietu Amerikose o galiausiai apie du trecdalius ar tris ketvirtadalius pasaulines degtuku gamybos verslo del ko jis veliau buvo pramintas Degtuku karaliumi Kroigerio finansine imperija zlugo uzklupus Didziajai ekonominei krizei 1932 m kova jis rastas negyvas savo buto kambaryje Paryziuje Policija nusprende kad jis nusizude bet po keliu desimtmeciu jo brolis Torstenas pareiske jog jo brolis buvo nuzudytas kas leme kontroversiskos literaturos siuo klausimu atsiradima BiografijaUzaugo verslininko seimoje 1900 m budamas vos 20 metu geriausiais pazymiais baige statybos inzinerijos studijas ir iskeliavo į Afrika bei Indija Veliau dirbo Meksikoje JAV tyrinejo statybu rinka susipazino su naujausiomis statybu technologijomis 1929 m įkure bendrove Svenska Cellulosa Aktiebolaget 1903 m vadovavo didziausio tuo metu viesbucio statyboms Johanesburge 1907 m sugrįzo į Svedija ir įsteige kartu su statybu bendrove Kreuger amp Toll sekmingai uzsiiminejo verslu 1912 m jo vadovaujama bendrove Stokholme pastate nauja merija rotuse bei olimpinį stadiona Pramones imperijos kurimas 1913 m pries pat Pirmojo pasaulinio karo pradzia is tevo paveldejo degtuku fabrika tese jo veikla Kreuger sumaniai pasinaudojo politine ir ekonomine suirute kovojant su pagrindiniu konkurentu bei perimant bendrove Svenska Tandstickers AB 1917 m Svenska Tandstickers AB pradejo tarptautine pletra Europos valstybems Kreugeris siule kreditus mainais prasydamas monopolio degtuku pramoneje Daug vyriausybiu sutiko su verslininko keltomis salygomis Finansiniu sandoriu politines situacijos salygu jos isnaudojimo kurybingumo dempingo politikos deka pavyko nurungti daugelį tarptautiniu konkurentu Vienu metu net 3 4 degtuku parduodamu visame pasaulyje buvo pagaminti Kreugerio bendroviu valdomuose fabrikuose Kreuger savo laiku buvo vienas turtingiausiu pasaulio zmoniu jo valdomu misku teritorija buvo tokio dydzio kaip Belgija Pagrindinis koncerno biuras buvo Match Palace Degtuku rumai Stockholmas atstovybes buvo Europos sostinese Berlynas Paryzius Roma J M Keinsas Kreugerį vadino to meto didziausios kurybines galios versle zmogumi 1927 m Kreugeris Prancuzijai suteike tuo metu didziule 75 mln dol paskola 1928 m siule Tarybu Sajungai daugiau nei 1 mlrd paskola zemomis palukanomis taciau Stalinas atmete pasiulyma Didziulius veiklos mastus greitai pastebejo pasaulio ziniasklaida 1929 m zurnalas Time skyre viena pagrindiniu straipsniu verslininko veiklai Verslininkas taip pat reme ir nacionalsocializmo NSDAP veikla Pasaulyje artinosi Didzioji ekonomine krize kreditu grazinimo salygos buvo sudetingos 1929 m dramatiski įvykiai Niujorko vertybiniu popieriu birzoje paveike Kreugerio verslo strategija 1929 m keleta savaiciu po juodojo penktadienio Kreugerio koncernas Veimaro Respublikai suteike 125 mln dol paskola kuria si turejo grazinti po 50 metu mokedama 6 palukanas 1930 m Kreugeris įgijo telekomunikaciju bendroves Ericsson akciju kontrolinį paketa Greta ekonomines galios augo ir politine įtaka 1930 m Kreugeris pasiules tuo metu finansineje krizeje esanciai Vokietijos imperijai ilgalaike 500 mln paskola mainais gavo degtuku gamybos bei platinimo Vokietijoje monopolį paskola Vokietija baige moketi tik 1983 m sausio 15 d Iki to laiko Vokietija tegalejo pirkti degtukus ir negalejo pati gaminti Kreugerio suteiktu paskolu suma įvertinus ekonominius pasikeitimus siandieniais vertinimais siektu 40 mlrd JAV doleriu Tam tikru metu Kreugeris gaudavo net iki 30 procentu palukanu Kreuger amp Toll privilegijuotos akcijos teike iki 50 dividendu o didziausi pasaulio bankai jo kreditinguma vertino auksciausiais balais Spaudoje buvo vadinamas Pasaulio gelbetoju Taciau netrukus ekonomines krizes simptomai pasireiske ir Kreugerio verslo imperijoje kuria islaikyti jam pavyko neteisetais budais teike garantijas kuriu negalejo uztikrinti uzsieme seseliniu verslu Didziuliai pinigu srautai keliavo is vienos bendroves į kita didelius dividendus pradejo moketi ne is pelno bet ir įmoniu lesu 1930 m su Ivaro Kreugero degtuku trestu STAB 6 mln JAV doleriu vertes sutartį buvo pasirasiusi Lietuvos vyriausybe Tai buvo sanderis del monopoliniu teisiu į degtuku gamyba ir didmenine prekyba Lietuvoje pardavimo Visa svedu kontroliuojama gamyba buvo sukoncentruota Vilijampoles Kaunas degtuku fabrike Liepsna Po mirties 1932 m kovo 12 d Kreugeris buvo rastas negyvas savo bute Paryziuje Diena pries tai ginklu parduotuveje Paryziuje buvo pastebetas vyras ieskojes pistoleto bei amunicijos paklausus pavardes registruojant klientus specialiame zurnale atsakymas buvo Ivar Kreuger Iki siol verslininko mirties aplinkybes nera aiskios nenustatyta ar Kreugeris tikrai lankesis ginklu parduotuveje Manoma kad Kreugeris nusizude taip pat keliama uzsakytos zmogzudystes versija Investuotojai sunerimo tik po zinios apie Kreugerio mirtį kovo 13 d Niujorko birzoje seke Kreugerio krachas Kreuger Crash JAV vertybiniu popieriu rinkoje buvo inicijuotos bei priimtos naujos taisykles del garantiju vertybiniu popieriu prekyboje įvesti papildomi skaidrumo reikalavimai asmenims valdantiems didelius finansinius srautus birzoje Dabar dalis Kreugerio verslo imperijos veikia tarptautinio holdingo Swedish Match AB įtakos deka uzima svarbia padetį tabako rinkoje Saltiniai Poor Kruger Time 1932 03 21 Suarchyvuotas originalas 2008 12 15 Nuoroda tikrinta 2008 04 16 Pagrindine Kroigerio bendrove tai Swedish Match Svediski degtukai Joje pagaminama 66 pasaulines degtuku produkcijos bendrovei priklauso 250 fabriku 43 ose salyse 1930 m bendroves pajamos sieke 13 000 000 JAV dol Kreuger Genius And Swindler by Robert Shaplen Alfred A Knopf Inc New York 1960 p 9 NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Ivar Kreuger Vikiteka Ivar Kreuger vaizdine ir garsine medziagaIvar Kreuger skirtas tinklalapis Biografijos bibliografija Runebergo projektas svedu k