Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Irena Kuzmienė Gokaitė 1933 m vasario 27 d Pagirių miestelyje Kėdainių r 1989 m liepos 25 d Kaune choro dirigentė ir ped
Irena Kuzmienė Gokaitė
Irena Kuzmienė-Gokaitė (1933 m. vasario 27 d. Pagirių miestelyje, Kėdainių r. – 1989 m. liepos 25 d. Kaune), choro dirigentė ir pedagogė.
Biografija
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo vargonininko Albino Goko (1899–1957). Jis buvo J. Naujalio mokinys, vargonininkavo Antušavoje (bažnytinį chorą parengė 1928 visos Lietuvos dainų šventei Kaune), Pagiriuose, Dotnuvoje, Skapiškyje ir Kupiškyje. Abi jo dukros Irena ir Genovaitė, iš tėvo paveldėjusios muzikinius sugebėjimus, tapo choro dirigentėmis. 1952–1956 Irena choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. A. Liberis), pradėjo vadovauti ir chorams. 1955–1957 buvo Panevėžio rajoninių kultūros namų direktorė. 1957–1962 choro dirigavimą neakivaizdiniu būdu studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. P. Bekerio klasė). 1957–1960 Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytoja ir keturių chorų vadovė: jaunučių, jaunių, vyresniųjų klasių mišriojo ir tėvų bei mokytojų mišriojo. Moksleivių choruose dainavo po 120–150 choristų, kurie pasirodydavo koncertuose, dalyvavo dainų šventėse ir kituose renginiuose. Tėvų ir mokytojų choras (45-50 dalyvių) atlikdavo sudėtingesnius kūrinius, koncertavo Panevėžyje, Pasvalyje, Biržuose, Palangoje ir kitur. Kurį laiką vadovavo Panevėžio mėsos kombinato ir linų kombinato mišriesiems chorams.
1962–1988 Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytoja, 1978–1984 direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, išugdė būrį jaunųjų chorvedžių. Be pedagoginio darbo vadovavo ir chorams. 1964–1967 Kauno profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovė ir dirigentė. Į kolektyvą sutelkusi per 60 dainininkų, juos išmokė nemaža sudėtingesnių užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūrinių, koncertų surengė Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje ir kitur, parengė 1965 respublikinei dainų šventei ir konkursui, 1967 m. balandžio 29 d. choro 20-mečio minėjimo proga atliko S. Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su tėvyne“. 1968–1975 Kauno aukštųjų mokyklų absolventų mišriojo choro (80 dalyvių) meno vadovė ir dirigentė. 1970 respublikinei dainų šventei parengė pajėgiųjų kolektyvų privalomąjį repertuarą ir konkurse pelnė ketvirtąją vietą, o 1972 respublikiniame mišriųjų chorų konkurse Kaune laimėjo trečiąją vietą, choras pirmavo Kauno mieste. Koncertavo Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Taline. Chorą išmokė per 40 įvairių autorių kūrinių, o 1973 m. vasario 21 d. Kauno muzikiniame teatre atliko F. Mendelssohno-Bartoldy baladę „Pirmoji Valpurgijos naktis". Chorą parengė 1975 respublikinei dainų šventei.
Nuo 1969 keletą metų buvo Kauno vyrų choro „Perkūnas" chormeisterė, dirigavo Panevėžio ir Kauno miestų dainų šventėse.
Šaltiniai
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Irena Kuzmienė Gokaitė, Kas yra Irena Kuzmienė Gokaitė? Ką reiškia Irena Kuzmienė Gokaitė?
Irena Kuzmiene Gokaite 1933 m vasario 27 d Pagiriu miestelyje Kedainiu r 1989 m liepos 25 d Kaune choro dirigente ir pedagoge BiografijaPirmasias muzikos zinias gavo is tevo vargonininko Albino Goko 1899 1957 Jis buvo J Naujalio mokinys vargonininkavo Antusavoje baznytinį chora parenge 1928 visos Lietuvos dainu sventei Kaune Pagiriuose Dotnuvoje Skapiskyje ir Kupiskyje Abi jo dukros Irena ir Genovaite is tevo paveldejusios muzikinius sugebejimus tapo choro dirigentemis 1952 1956 Irena choro dirigavimo mokesi Panevezio muzikos mokykloje dest A Liberis pradejo vadovauti ir chorams 1955 1957 buvo Panevezio rajoniniu kulturos namu direktore 1957 1962 choro dirigavima neakivaizdiniu budu studijavo Lietuvos valstybineje konservatorijoje doc P Bekerio klase 1957 1960 Panevezio 5 osios vidurines mokyklos muzikos mokytoja ir keturiu choru vadove jaunuciu jauniu vyresniuju klasiu misriojo ir tevu bei mokytoju misriojo Moksleiviu choruose dainavo po 120 150 choristu kurie pasirodydavo koncertuose dalyvavo dainu sventese ir kituose renginiuose Tevu ir mokytoju choras 45 50 dalyviu atlikdavo sudetingesnius kurinius koncertavo Panevezyje Pasvalyje Birzuose Palangoje ir kitur Kurį laika vadovavo Panevezio mesos kombinato ir linu kombinato misriesiems chorams 1962 1988 Kauno J Gruodzio aukstesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo destytoja 1978 1984 direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams isugde burį jaunuju chorvedziu Be pedagoginio darbo vadovavo ir chorams 1964 1967 Kauno profsajungu kulturos rumu misriojo choro Gintaras meno vadove ir dirigente Į kolektyva sutelkusi per 60 dainininku juos ismoke nemaza sudetingesniu uzsienio klasiku ir lietuviu kompozitoriu kuriniu koncertu surenge Kaune Kedainiuose Marijampoleje ir kitur parenge 1965 respublikinei dainu sventei ir konkursui 1967 m balandzio 29 d choro 20 mecio minejimo proga atliko S Simkaus kantata Atsisveikinimas su tevyne 1968 1975 Kauno aukstuju mokyklu absolventu misriojo choro 80 dalyviu meno vadove ir dirigente 1970 respublikinei dainu sventei parenge pajegiuju kolektyvu privalomajį repertuara ir konkurse pelne ketvirtaja vieta o 1972 respublikiniame misriuju choru konkurse Kaune laimejo treciaja vieta choras pirmavo Kauno mieste Koncertavo Kaune Vilniuje Klaipedoje Marijampoleje Kedainiuose ir Taline Chora ismoke per 40 įvairiu autoriu kuriniu o 1973 m vasario 21 d Kauno muzikiniame teatre atliko F Mendelssohno Bartoldy balade Pirmoji Valpurgijos naktis Chora parenge 1975 respublikinei dainu sventei Nuo 1969 keleta metu buvo Kauno vyru choro Perkunas chormeistere dirigavo Panevezio ir Kauno miestu dainu sventese SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999