Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Bahajų požiūris į Dievą iš esmės yra monoteistinis Bahajai tiki į vieną amžiną ir nenykstantį Dievą visų dalykų visų tva

Dievo samprata Bahajų tikėjime

  • Pagrindinis puslapis
  • Dievo samprata Bahajų tikėjime
Dievo samprata Bahajų tikėjime
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Bahajų požiūris į Dievą iš esmės yra monoteistinis. Bahajai tiki į vieną, amžiną ir nenykstantį Dievą, visų dalykų, visų tvarinių ir jėgų visatoje Kūrėją. Dievas yra aprašomas kaip „Dievo asmuo, Nepažinus, Nepasiekiamas, viso Apsireiškimo Šaltinis, Amžinasis, Visažinis, Visur Esantis ir Visų Galingiausias“. Nors Dievas nėra pasiekiamas tiesiogiai, vis dėlto Jis yra suvokiamas per savo kūriniją, t. y. šio pasaulio vyksmą, protą, valią ir tikslą. Jis suteikė galimybę savo kūriniams pažinti ir mylėti savo Kūrėją. Dievas savo Valią žmonijai išreiškė visais laikais per dieviškuosius tarpininkus, dar žinomus kaip dieviškieji Pranašai, Dievo Apsireiškimai arba dieviškieji Mokytojai, kurie įkurdavo religijas pasaulyje nuo priešistorinių laikų iki dabar.

Dievas

Bahajai tiki, kad yra viena Aukščiausioji Būtybė - Dievas, kuris sukūrė visus tvarinius ir jėgas visatoje. Dievas yra visagalis, visažinis ir tobulas, ir nors žmonija turi įvairių Dievo ir Jo prigimties aiškinimų, kreipiasi į Jį įvairiais vardais, tačiau visur kalbama apie tą pačią Būtybę.

Baha'u'llah, Bahajų tikėjimo įkūrėjas šia tema rašo taip:

„Visa garbė tebūnie Dievo vienybei ir visa šlovė Jam, Viešpačiui Dievui, Nepalyginamajam, Didingajam visatos Valdovui, Kuris iš absoliučios nebūties sukūrė visų dalykų realybę, Kuris iš tuštumos pakvietė į būtį pačius tobuliausius ir subtiliausius Savo kūrinijos elementus, ir Kuris, išvaduodamas Savo tvarinius nuo jų pačių menkumo ir pavojaus užgesti, priėmė juos į amžiną Šlovės Karalystę. Niekas kitas, išskyrus Jo visaapimančią Garbę ir visur prasiskverbiančią Malonę, negalėtų šito pasiekti.“

Nors bahajų mokymai nurodo, kad Dievas yra pernelyg didis, kad būtų suvoktas arba kad būtų sukurtas visiškas ir tikslus Jo vaizdinys pagal žmogaus suvokimą, Jį pažinti mums padeda Dievo Pranašai, kurie atspindi Jo savybes šiame pasaulyje. Baha'u'llah dažnai mini Dievą kaip, pavyzdžiui, Visų Galingiausią, Visų Maloningiausią arba Visų Gailestingiausią. Nors visos sukurtos Dievo koncepcijos yra tik vaizduotės padariniai, bahajų mokymai sako, kad Jo paveikslas atsispindi būtyje, o Jo savybės ypač regimos žmonėse, tačiau tai neturi nieko bendra su panteistinėmis ar Dievo koncepcijomis.


Dievo vienybė

Nors įvairios pasaulio kultūros ir religijos turi skirtingas Dievo koncepcijas ir Jo prigimties aiškinimus, bahajai tiki, kad šitokia pasaulėvaizdžių įvairovė vis dėlto pažymi vieną ir tą pačią Būtybę. Skirtumai tarp šių religijų yra priskiriami įvairiems kultūriniams ir žmonijos išsivystymo kontekstams, kuriuose dieviškosios Žinios buvo skleidžiamos. Bahajai pasaulio didžiąsias (ir daugelį mažesniųjų) religijų laiko kaip vieno progresyvaus proceso, per kurį Dievas apreiškia savo Valią žmonijai, nuoseklias dalis. Nė viena iš šių Žinių ir, dėl to, nė viena iš religijų, pagal Bahajų tikėjimą, negali būti paskelbta iš esmės viršesne už kitą, nors jos žmonijos istorijoje ir buvo atnaujinamos per vėliau atėjusį Dievo Apsireiškimą. Kiekviena nauja Žinia laikoma labiau aktualia dabartinėje žmonijos dvasinėje ir socialinėje vystimosi stadijoje. Bahajai tiki, kad šiuo laikotarpiu vėliausią Žinią žmonijai atnešė Baha'u'llah. Tačiau jis daugelyje savo raštų mini, kad bet kurio ankstesniojo religijos įkūrėjo neigimas yra tas pats, kas paneigti juos visus, įskaitant ir Baha'u'llah, bei patį Dievą. Todėl žmogus priėmęs Bahajų tikėjimą, nepriklausomai nuo to, kokią religiją išpažino (arba neišpažino) anksčiau, turi pripažinti ir visus ankstesnius Dievo Pranašus.

Bahajų mokymai teigia, kad Dievas yra per didis žmogaus suvokimui ar įsivaizdavimui. Netgi tos savybės, kurias bahajai priskiria Dievui, tokios kaip Visų Galingiausias ar Visa Mylintis, yra kilusios iš riboto žmogaus patirtų galios, meilės ar teisingumo jausmų suvokimo. Baha'u'llah aiškina, kad mūsų Dievo pažinimas apsiriboja tik mums suprantamais požymiais ir savybėmis, todėl tiesioginis Dievo pažinimas nėra įmanomas. Jis sako, kad Dievo savybių pažinimas žmonijai yra atskleidžiamas per Pranašus, kuriuos Jis siunčia.

„Tokia tobula ir išsami yra Dievo esmė, kad jokia širdis ir joks protas, nesvarbu kokie gilūs ir tyri bebūtų, negali apčiuopti ir suprasti menkiausios Jo esmės prigimties, juo labiau suvokti paslaptį To, Kuris yra Tiesos Dienos žvaigždė, Kuris yra Nematomas ir nepažinus Savo Esmėje...“

„Jeigu mūsų žmogiškasis dalykų, netgi sukurtųjų ir ribotų dalykų, pažinimas yra per jų savybes, bet ne per jų esmę, tai kaip tada mums gali būti įmanomas Dieviškosios Realybės esmės, kuri yra neribota, suvokimas? ... Todėl pažinti Dievą reiškia suvokti Jo požymius, o ne Jo Realybę. Šis požymių ir savybių supratimas taip pat adekvačiai atitinka ir žmogaus gebėjimus bei galimybes, ir nėra absoliutus.“


Dievas kaip asmuo

Tuo pat metu bahajų mokymai kalba apie Dievą kaip turintį asmens savybių, įskaitant galimybę sukelti ir jausti meilę. Bahajų mokymai pažymi, kad mintis apie Dievą kaip asmenį nereiškia, kad Dievas turi žmogiškąją ar bet kokią kitą fizinę formą. rašo:

„Tai, kas turima omenyje kalbant apie Dievą kaip asmenį, iš tiesų yra Dievas, kuris yra sąmoningas Savo Kūrinijoje, tas, kuris turi protą, valią ir tikslą, o ne nesąmoningą ir neapibrėžtą jėgų pasiskirstymą visatoje, kaip tiki daugelis mokslininkų ir materialistų. Toks dieviškosios Būtybės suvokimas, kaip Aukščiausios ir visad esančios pasaulyje, yra ne antropomorfinis; jis peržengia visus žmogiškus ribotumus ir formas, ir jokiu būdu nebando apibrėžti dieviškumo esmės, kuri, be abejo, yra virš bet kokio žmogiško suvokimo. Pasakymas, jog Dievas yra kaip asmeninė Realybė, nereiškia, kad Jis turi fizinę formą ar kokiu nors būdu yra panašus į žmogišką būtybę. Laikytis tokio įsitikinimo būtų ryški šventvagystė.“

Bahajų mokymai sako, kad žmonėms priartėti prie Dievo galima per maldą, meditaciją, šventų raštų studijavimą bei tarnavimą.Abdu'l-Baha rašo:

„... mes žinome, kad artumas prie Dievo yra įmanomas per maldą Jam, per žengimą Jo Karalystėn ir tarnystę žmonijai; tai yra pasiekiama per žmonijos vienybę ir per geranoriškumą visiems; tai priklauso nuo tiesos ieškojimo, pagirtinų dorybių įgijimo, tarnavimo visuotinės taikos vardan ir asmeninio pasišventimo.“

Šaltiniai

  1. "The Bahá'í Faith". Britannica Book of the Year. Chicago: Encyclopaedia Britannica. 1988. ISBN 0852294867
  2. Smith, Peter (2008). An Introduction to the Baha'i Faith. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0521862515
  3. Baha'u'llah. Nuotrupos iš Baha'u'llah raštų. Bahajų leidyba (1998). ISBN 9986-735-05-X
  4. Abdu'l-Baha. Atsakymai į kai kuriuos klausimus. Bahajų leidyba (1998). ISBN 9986-735-06-8
  5. Iš laiško, parašyto vienam tikinčiajam Shoghi Effendi vardu, 1939 m. balandžio 21 d. Hornby, Helen (Ed.), ed (1983). Lights of Guidance: A Bahá'í Reference File. Bahá'í Publishing Trust, New Delhi, India. ISBN 81-85091-46-3
  6. Abdu'l-Baha (1982) [1912]. The Promulgation of Universal Peace (Hardcover ed.). Wilmette, Illinois, USA: Bahá'í Publishing Trust. p. 148. ISBN 0-87743-172-8. http://reference.bahai.org/en/t/ab/PUP/

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 24 Lie, 2025 / 12:45

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dievo samprata Bahajų tikėjime, Kas yra Dievo samprata Bahajų tikėjime? Ką reiškia Dievo samprata Bahajų tikėjime?

Bahaju poziuris į Dieva is esmes yra monoteistinis Bahajai tiki į viena amzina ir nenykstantį Dieva visu dalyku visu tvariniu ir jegu visatoje Kureja Dievas yra aprasomas kaip Dievo asmuo Nepazinus Nepasiekiamas viso Apsireiskimo Saltinis Amzinasis Visazinis Visur Esantis ir Visu Galingiausias Nors Dievas nera pasiekiamas tiesiogiai vis delto Jis yra suvokiamas per savo kurinija t y sio pasaulio vyksma prota valia ir tiksla Jis suteike galimybe savo kuriniams pazinti ir myleti savo Kureja Dievas savo Valia zmonijai isreiske visais laikais per dieviskuosius tarpininkus dar zinomus kaip dieviskieji Pranasai Dievo Apsireiskimai arba dieviskieji Mokytojai kurie įkurdavo religijas pasaulyje nuo priesistoriniu laiku iki dabar DievasBahajai tiki kad yra viena Auksciausioji Butybe Dievas kuris sukure visus tvarinius ir jegas visatoje Dievas yra visagalis visazinis ir tobulas ir nors zmonija turi įvairiu Dievo ir Jo prigimties aiskinimu kreipiasi į Jį įvairiais vardais taciau visur kalbama apie ta pacia Butybe Baha u llah Bahaju tikejimo įkurejas sia tema raso taip Visa garbe tebunie Dievo vienybei ir visa slove Jam Viespaciui Dievui Nepalyginamajam Didingajam visatos Valdovui Kuris is absoliucios nebuties sukure visu dalyku realybe Kuris is tustumos pakviete į butį pacius tobuliausius ir subtiliausius Savo kurinijos elementus ir Kuris isvaduodamas Savo tvarinius nuo ju paciu menkumo ir pavojaus uzgesti prieme juos į amzina Sloves Karalyste Niekas kitas isskyrus Jo visaapimancia Garbe ir visur prasiskverbiancia Malone negaletu sito pasiekti Nors bahaju mokymai nurodo kad Dievas yra pernelyg didis kad butu suvoktas arba kad butu sukurtas visiskas ir tikslus Jo vaizdinys pagal zmogaus suvokima Jį pazinti mums padeda Dievo Pranasai kurie atspindi Jo savybes siame pasaulyje Baha u llah daznai mini Dieva kaip pavyzdziui Visu Galingiausia Visu Maloningiausia arba Visu Gailestingiausia Nors visos sukurtos Dievo koncepcijos yra tik vaizduotes padariniai bahaju mokymai sako kad Jo paveikslas atsispindi butyje o Jo savybes ypac regimos zmonese taciau tai neturi nieko bendra su panteistinemis ar Dievo koncepcijomis Dievo vienybe Nors įvairios pasaulio kulturos ir religijos turi skirtingas Dievo koncepcijas ir Jo prigimties aiskinimus bahajai tiki kad sitokia pasaulevaizdziu įvairove vis delto pazymi viena ir ta pacia Butybe Skirtumai tarp siu religiju yra priskiriami įvairiems kulturiniams ir zmonijos issivystymo kontekstams kuriuose dieviskosios Zinios buvo skleidziamos Bahajai pasaulio didziasias ir daugelį mazesniuju religiju laiko kaip vieno progresyvaus proceso per kurį Dievas apreiskia savo Valia zmonijai nuoseklias dalis Ne viena is siu Ziniu ir del to ne viena is religiju pagal Bahaju tikejima negali buti paskelbta is esmes virsesne uz kita nors jos zmonijos istorijoje ir buvo atnaujinamos per veliau atejusį Dievo Apsireiskima Kiekviena nauja Zinia laikoma labiau aktualia dabartineje zmonijos dvasineje ir socialineje vystimosi stadijoje Bahajai tiki kad siuo laikotarpiu veliausia Zinia zmonijai atnese Baha u llah Taciau jis daugelyje savo rastu mini kad bet kurio ankstesniojo religijos įkurejo neigimas yra tas pats kas paneigti juos visus įskaitant ir Baha u llah bei patį Dieva Todel zmogus priemes Bahaju tikejima nepriklausomai nuo to kokia religija ispazino arba neispazino anksciau turi pripazinti ir visus ankstesnius Dievo Pranasus Bahaju mokymai teigia kad Dievas yra per didis zmogaus suvokimui ar įsivaizdavimui Netgi tos savybes kurias bahajai priskiria Dievui tokios kaip Visu Galingiausias ar Visa Mylintis yra kilusios is riboto zmogaus patirtu galios meiles ar teisingumo jausmu suvokimo Baha u llah aiskina kad musu Dievo pazinimas apsiriboja tik mums suprantamais pozymiais ir savybemis todel tiesioginis Dievo pazinimas nera įmanomas Jis sako kad Dievo savybiu pazinimas zmonijai yra atskleidziamas per Pranasus kuriuos Jis siuncia Tokia tobula ir issami yra Dievo esme kad jokia sirdis ir joks protas nesvarbu kokie gilus ir tyri bebutu negali apciuopti ir suprasti menkiausios Jo esmes prigimties juo labiau suvokti paslaptį To Kuris yra Tiesos Dienos zvaigzde Kuris yra Nematomas ir nepazinus Savo Esmeje Jeigu musu zmogiskasis dalyku netgi sukurtuju ir ribotu dalyku pazinimas yra per ju savybes bet ne per ju esme tai kaip tada mums gali buti įmanomas Dieviskosios Realybes esmes kuri yra neribota suvokimas Todel pazinti Dieva reiskia suvokti Jo pozymius o ne Jo Realybe Sis pozymiu ir savybiu supratimas taip pat adekvaciai atitinka ir zmogaus gebejimus bei galimybes ir nera absoliutus Dievas kaip asmuo Tuo pat metu bahaju mokymai kalba apie Dieva kaip turintį asmens savybiu įskaitant galimybe sukelti ir jausti meile Bahaju mokymai pazymi kad mintis apie Dieva kaip asmenį nereiskia kad Dievas turi zmogiskaja ar bet kokia kita fizine forma raso Tai kas turima omenyje kalbant apie Dieva kaip asmenį is tiesu yra Dievas kuris yra samoningas Savo Kurinijoje tas kuris turi prota valia ir tiksla o ne nesamoninga ir neapibrezta jegu pasiskirstyma visatoje kaip tiki daugelis mokslininku ir materialistu Toks dieviskosios Butybes suvokimas kaip Auksciausios ir visad esancios pasaulyje yra ne antropomorfinis jis perzengia visus zmogiskus ribotumus ir formas ir jokiu budu nebando apibrezti dieviskumo esmes kuri be abejo yra virs bet kokio zmogisko suvokimo Pasakymas jog Dievas yra kaip asmenine Realybe nereiskia kad Jis turi fizine forma ar kokiu nors budu yra panasus į zmogiska butybe Laikytis tokio įsitikinimo butu ryski sventvagyste Bahaju mokymai sako kad zmonems priarteti prie Dievo galima per malda meditacija sventu rastu studijavima bei tarnavima Abdu l Baha raso mes zinome kad artumas prie Dievo yra įmanomas per malda Jam per zengima Jo Karalysten ir tarnyste zmonijai tai yra pasiekiama per zmonijos vienybe ir per geranoriskuma visiems tai priklauso nuo tiesos ieskojimo pagirtinu dorybiu įgijimo tarnavimo visuotines taikos vardan ir asmeninio pasisventimo Saltiniai The Baha i Faith Britannica Book of the Year Chicago Encyclopaedia Britannica 1988 ISBN 0852294867 Smith Peter 2008 An Introduction to the Baha i Faith Cambridge Cambridge University Press ISBN 0521862515 Baha u llah Nuotrupos is Baha u llah rastu Bahaju leidyba 1998 ISBN 9986 735 05 X Abdu l Baha Atsakymai į kai kuriuos klausimus Bahaju leidyba 1998 ISBN 9986 735 06 8 Is laisko parasyto vienam tikinciajam Shoghi Effendi vardu 1939 m balandzio 21 d Hornby Helen Ed ed 1983 Lights of Guidance A Baha i Reference File Baha i Publishing Trust New Delhi India ISBN 81 85091 46 3 Abdu l Baha 1982 1912 The Promulgation of Universal Peace Hardcover ed Wilmette Illinois USA Baha i Publishing Trust p 148 ISBN 0 87743 172 8 http reference bahai org en t ab PUP

Naujausi straipsniai
  • Liepa 26, 2025

    Liepakalniai

  • Liepa 26, 2025

    Lidija Koidula

  • Liepa 26, 2025

    Lichtenšteino miestai

  • Liepa 27, 2025

    Lichtenšteino futbolas 1959–1960 m.

  • Liepa 27, 2025

    Lichtenšteino futbolas 1958–1959 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje