Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Abdu l Bahá Abbás Effendi 1844 m gegužės 23 d 1921 m lapkričio 28 d vyriausias Bahá u lláh sūnus perėmęs vadovavimą Baha
Abdul Baha
'Abdu’l-Bahá (‘Abbás Effendi, 1844 m. gegužės 23 d. – 1921 m. lapkričio 28 d.), vyriausias Bahá’u’lláh sūnus, perėmęs vadovavimą Bahajų tikėjimui po Baha'u'llah mirties.
Vaikystė ir jaunystė (1844-1892)
‘Abdu’l-Bahá gimė Teherane 1844 m. gegužės 23-iąją ir buvo pavadintas 'Abbás, jo senelio Mírzá Buzurg Núrí garbei. Jo motina Ąsiyih Khánun kilusi iš žinomos Irano šeimos. Greitai po ‘Abdu'l-Bahá gimimo, Jo tėvas tapo žinomu Bab'o tikėjimo išpažinėju. Tai pakeitė visos jo šeimos gyvenimą. Kai ‘Abdu'l-Bahá dar buvo vaikas jo tėvas buvo suimtas dėl tariamo pasikėsinimo į Persijos Šacho gyvenimą 1852 m. rugpjūčio 15-ąją. Nors iš tiesų Bahá’u’lláh neturėjo nieko bendro su šiuo įvykiu. Tačiau faktas, kad jis buvo Bab'o pasekėjas buvo pakankamas, kad jį įkalintų. Po šio įvykio nepaisant aukštos Bahá’u’lláh šeimos socialinės padėties, jų visas turtas buvo atimtas. Tai pastūmėjo šeimą į skurdą. Kai ‘Abdu’l-Bahá buvo aštuoneri jį gatvėje užpuolė kiti vaikai.
Po keturių mėnesių Bahá’u’lláh buvo išleistas iš kalėjimo, tačiau iš karto po to, 1853 m. kovą, su visa šeima jis buvo ištremtas iš Persijos. Kelionės į Bagdadą sąlygos buvo labai atšiaurios, be to, šeima nespėjo tinkamai pasiruošti keliauti žiemos sąlygomis. Bagdade šeimai buvo atokvėpio periodas.
Vieni iš svarbiausių ‘Abdu'l-Bahá gyvenimo metų buvo tie, kuriuos jis leido su šeima Bagdade. Savo prisiminimuose jis rašo kad daugiausiai laiko jis praleido skaitydamas Bab'o raštus ir mokydamasis juos atmintinai. Jo išsilavinimą prižiūrėjo Bahá’u’lláh. Jaunuolis taip pat žavėjosi jodinėjimu, lankė Bagdado intelektualų būrelius. Būdamas septyniolikos jis parašė 'Alí Shawkat (Ali evket) Páshá traktatą apie misticizmą ir metafiziką, pavadintą Shar ?-i Kuntu Kanzan Makhfiyan (Komentaras apie Islamo Tradiciją: 'aš buvau Paslėptas Lobis...'). Tai buvo nepaprastas žygdarbis tokiam jaunam žmogui.
Vėliau jis leidosi į kelionę iki Konstantinopolio, vėliau iki Adrianopolio ir Akkos. ‘Abdu’l-Bahá vis atsakingiau periminėjo Bahá'u'lláh svarbiausio Bahajų tikėjimo prižiūrėtojo vaidmenį. Taip perėmė ir namų ūkio organizavimo darbus bei atsakomybę už santykius tarp ištremtos bendruomenės ir išorinio pasaulio. Būtent jis ėmėsi iniciatyvos, kad 1877 m. Bahá'u'lláh išeitų už Akkos kalėjimo sienų. Jis asmeniškai bendravo su valdžios atstovais ir prižiūrėjo minias lankytojų, kurie atvykdavo pasimatyti su jo tėvu. Dauguma lankytojų buvo piligrimai iš Irano.
Bahajų tikėjimo vadovavimo etapas (1892-1911)
Bahá'u'lláh mirė 1892 m. gegužės 29-ąją. Tokiuose darbuose kaip Kitab-i-Aqdas ar "Lentelė Šakai" ("Tablet of the Branch") Bahá’u’lláh išreiškė savo norą, kad ‘Abdu’l-Bahá būtų jo pagrindiniu pasekėju ir perimtų vadovavimą Bahajų tikėjimui. Vėliau šis noras buvo aiškiai išdėstytas Bahá'u'lláh Jo Testamente, Sandoros Knygoje. Po tokio jo tėvo pareiškimo buvo beveik neįmanoma mesti iššūkio ‘Abdu'l-Bahá vadovavimui. Vis dėlto Mírzá Muḥammad 'AlĪ', Abdu'l-Bahá įbrolis, pabandė tai padaryti. Jis tai darė remdamasis tuo, kad ‘Abdu’l-Bahá pats tvirtino esantis Dievo pranašas. Nors ‘Abdu’l-Bahá visada paneigdavo savo kaip pranašo vaidmenį, Mírzá Muḥammad 'Alí nenustojo jo kaltinti apsiskelbimu. Iš pradžių Mírzá Muḥammad 'Alí turėjo nemažai pasekėjų. Jį palaikė netgi keli žinomi bahajai. Šis nesutarimas tarp dviejų brolių truko nuo 1895 m. iki 1905 m. Galiausiai tie, kurie palaikė Mírzá Muḥammad 'Alí arba sugrįžo pas ‘Abdu’l-Bahá, arba apskritai paliko Bahajų tikėjimą.
`Abdu'l-Bahá rašė daugeliu temų, ypač apie Bahajų tikėjimo socialinį mokymą, Biblijos ir kitų šventųjų raštų aiškinimus bei filosofijos klausimais. Nors kai kurias savo pirmtako Báb'o socialines nuostatas Bahá'u'lláh atšaukė, tačiau ir Báb'o, ir `Abdu'l-Bahá veikalai yra laikomi šventaisiais raštais. Šventasis raštas yra nepalyginamai daugiau negu tik religijos pradininko žodžių rinkinys.
Kelionės į Vakarus (1911-1921)
1910 m. rugpjūtį ‘Abdu’l-Bahá važiavo į Egiptą. Pirmąjį kelionės mėnesį jis praleido Port Saide, paskui pajudėjo į Aleksandriją. 1911 m. gegužės mėnesį jis persikėlė į Kairą. 1911 m. rugpjūčio 11-ąją jis laivu išvyko link Marselio. Tarp jo kelionės tikslų buvo Londonas, Bristolis ir Paryžius. Į Egiptą jis sugrįžo gruodį. Kitais metais leidosi į tolesnę kelionę - į JAV. Ten jis aplankė Čikagą, Klivlendą, Pitsburgą, Vašingtoną, Kolumbijos apygardą, Niujorką. Niujorke jis pasiliko keliems mėnesiams. Rugpjūtį ‘Abdu’l-Bahá leidosi į didesnę kelionę, prasidėjusią Naujajame Hampšyre. Jis vyko į Vakarus link San Francisko. Gruodžio 5-ąją išplaukė iš Niujorko į Liverpulį. Iš Liverpulio jis vėl keliavo į Londoną, kur pasiliko iki 1913 m. sausio 21-osios. Po to ‘Abdu’l-Bahá apsistojo Paryžiuje. Iš ten keliavo į Štutgartą, Budapeštą ir Vieną. Nuo birželio 13-osios iki gruodžio 2-osios jis lankėsi Egipte. Galiausiai sugrįžo į Haifą.
Tiek Rytuose, tiek Vakaruose Abdu'l-Baha buvo žinomas kaip taikos ambasadorius, teisingumo etalonas, naujojo Bahajų tikėjimo pagrindinis aiškintojas. Savo istorinių kelionių po Šiaurės Ameriką ir Europą metu Abdu'l-Baha žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu skelbė savo tėvo įkurtos religijos pagrindinių principų galią ir pagrįstumą, tvirtindamas, kad "Meilė yra didingiausias įstatymas“ ir „tikrosios civilizacijos“ pagrindas bei kad svarbiausias žmonijos poreikis dabar yra „bendradarbiavimas ir tarpusavio sąveika“ tarp visų žemės tautų. Abdu'l-Baha kreipėsi tiek į vadovus, tiek į paprastus žmones, tokius, kaip jis pats, tiek ir į kiekvieną sielą, sutiktą savo kelyje.
‘Abdu’l-Bahá mokymams didžiausią įtaką turėjo tėvo mokymai. ‘Abdu'l-Bahá gyvenimas susiklostė taip, kad jam nebuvo suteiktas joks išsilavinimas. Jis mokėjo tiek, kiek jį pamokė jo tėvas. Kadangi jis dažnai padėdavo Bahá'u'lláh kaip asmeninis jo sekretorius, ‘Abdu’l-Bahá geriausiai pažinojo savo tėvą. Vėliau ‘Abdu'l-Bahá perėmęs tėvo mokymą, pritaikė jį prie įvairių auditorijų poreikių. Nepaisant nepažįstamų kraštų ir žmonių Vakaruose, ‘Abdu’l-Bahá sugebėjo perprasti jų problemas ir išryškinti tuos Bahá'u'lláh mokymo aspektus, kurie buvo aktualūs Vakarų žmonėms.
Abdu’l-Bahá vadovavimo metu Bahajų tikėjimas išplito ne tik Vakaruose, bet ir Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Ramiojo vandenyno salose. Toks plitimas dideliu mastu vyko dėl kelių priežasčių: ‘Abdu’l-Bahá drąsino bahajus apsigyventi kitose pasaulio šalyse. Kita priežastis - bahajai daug keliavo ir taip skleisdavo savo Tikėjimą. Tai padėjo religijai išplisti visame pasaulyje.
Pagrindiniai socialiniai principai
Šie toliau išvardinti 12 principų dažnai nurodomi kaip trumpa bahajų mokymų santrauka. Jie buvo minimi `Abdu'l-Bahá kalbose, pasakytose jo kelionės po Europą ir Šiaurės Ameriką metu 1912 m., kur jis aiškino Bahá'u'lláh mokymus, ir yra atrandami jų konspektuose.
- Dievo vienybė
- Religijos vienybė
- Žmonijos vienybė
- Vyrų ir moterų lygių teisių užtikrinimas
- Visų rūšių prietarų atsisakymas
- Pasaulinės taikos siekimas
- Visuotinis privalomas švietimas
- Harmonija tarp religijos ir mokslo
- Nepriklausomas tiesos ieškojimas
- Pagalbinės pasaulinės kalbos įvedimas
- Turto ir skurdo kraštutinumų panaikinimas
- Šalies įstatymų gerbimas ir jų laikymasis
Šventyklos statymas
Viena iš Bahá’u’lláh skirtų užduočių ‘Abdu’l-Bahá buvo didingo pastato, kuris tarnautų kaip šventykla, statymas. 1899 m. sausį ‘Abdu’l-Bahá pradėjo derybas dėl žemės pirkimo ant Karmelio kalno ir pastato statybą. Tačiau 1901 m., kai šventykla dar nebuvo iki galo pastatyta, norėdamas pakenkti Mírzá Muḥammad 'Alí šį projektą apskundė valdžiai, teigdamas, kad statoma šventykla iš tikrųjų yra tvirtovė, kurią ‘Abdu’l-Bahá stato rengdamasis sukilimui. Tačiau ši apgaulė nesuveikė ir galiausiai 1909 m. statybos darbai buvo užbaigti.
Santykiai su valdžia ir tikinčiaisiais
‘Abdu’l-Bahá visuomet stengdavosi palaikyti gerus santykius su Akkos ir Haifos miestų pareigūnais bei Vyriausybe. Dėl to ‘Abdu’l-Bahá buvo labai vertinamas vietos valdžios pareigūnų ir dažnai gaudavo iš jų vertingų patarimų. Jis taip pat buvo gerbiamas ir Akkos miesto gyventojų. Jie jį vadino geradariu, kuris ypatingai padėdavo vargšams ir skurstantiems. Didžiosios Britanijos vyriausybė 1920 m. balandžio 27-ąją suteikė jam riterio titulą.
Kelionių į Vakarus metu ‘Abdu’l-Bahá taip pat sutiko daugybę žinomų žmonių: Vestminsterio arkidiakoną Wilberforce'ą; daktarą T. K. Cheyne'ą, daktarą J. Estliną Carpenterį, ponią Annie Besant, ponią Emmeline Pankhurst, Jungtinių Valstijų iždininką Lee McLungą, Šiaurės ašigalio garbės admirolą Robertą Peary; išradėją Alexanderį Grahamą Bellą, Stanfordo universiteto prezidentą daktarą Davidą Starrą Jordaną, filosofus Henri Bergsoną ir Johną Dewey; rašytoją Khalilą Gibraną, daugybę ambasadorių ir kt. Šie asmenys liko itin geros nuomonės apie ‘Abdu’l-Bahá ir dalis jų tapo Bahajų tikėjimo šalininkais ar jo rėmėjais. Šių kelionių bei susitikimų metu iš Abdu'l-Bahá interviu ėmė įvairūs laikraščiai bei žurnalai. Didėjantis informacijos srautas apie Bahajų tikėjimą turėjo didelės įtakos Tikėjimo įsitvirtinimui pasaulyje.
Beveik trisdešimt metų ‘Abdu’l-Bahá pats prižiūrėjo kiekvieną Bahajų tikėjimo vystymosi etapą. Tai jis darė dviem pagrindiniais būdais. Pirmasis - susirašinėjimas. ‘Abdu’l-Bahá asmeniškai atsakinėdavo į didžiąją dalį jį pasiekusių laiškų iš viso pasaulio. Antrasis būdas - asmeninis kontaktas su piligrimais, kurie pas jį atvykdavo kasmet. Didžiausia bahajų bendruomenė ‘Abdu'l-Bahá gyvenimo metu buvo Irane. ‘Abdu’l-Bahá daug savo pastangų kreipė būtent į tą bendruomenę, skatindamas vienybę jos viduje. Jis skatino bendruomenės socialinį vystymąsi: skatino kurti mokyklas ir medicinos įstaigas, didinti moterų vaidmenį bendruomenėje. Jis taip pat skatino vystymąsi ir naujai susikūrusiose bahajų bendruomenėse Šiaurės Amerikoje. Taip buvo išrinktos pirmosios bahajų bendruomenės institucijos - Vietinės dvasinės asamblėjos bei Nacionalinė dvasinė asamblėja.
Asmeninis gyvenimas
1873 m. kovo 8-ąją Abdu’l-Bahá vedė Munírih Khánum. Tuomet jam buvo dvidešimt aštuoneri, o jai dvidešimt penkeri. Jiedu susilaukė devynių vaikų, iš kurių penki mirė dar būdami kūdikiais. Bahá'u'lláh norėjo, kad bahajai sektų `Abdu'l-Bahá pavyzdžiu ir palaipsniui nutoltų nuo islame įtvirtintos poligamijos. `Abdu’l-Bahá santuoka su viena moterimi oficialiai įteisino vienpatystę.
Po Pirmojo Pasaulinio karo į Haifą susitikti su Abdu'l-Bahá atvykdavo minios tikinčiųjų. ‘Abdu’l-Bahá mirė 1921 m. lapkričio 28-ąją apytiksliai 1:00 nakties savo namuose Haifoje. Po viešos laidotuvių ceremonijos jis buvo palaidotas Báb'o šventykloje ant Karmelio kalno. Abdu‘l-Baha po savo mirties vadovauti Bahajų tikėjimui paskyrė savo vyriausiąjį anūką (1898-1957 m.), suteikdamas jam Bahajų tikėjimo Globėjo titulą.
Šaltiniai
- Bahaikipedia Archyvuota kopija 2010-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- Oficialus Lietuvos bahajų bendruomenės tinklalapis
- `Abdu'l-Bahá raštai
Nuorodos
- Oficialus bahajų tinklalapis
- Oficialus Lietuvos bahajų bendruomenės tinklalapis
- BBC apie Bahajų tikėjimą
- Bahajų raštų elektroninė biblioteka, anglų ir keliomis kitomis kalbomis
- Žinių Radijas apie Bahajų tikėjimą 2007.04.14 Archyvuota kopija 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Abdul Baha, Kas yra Abdul Baha? Ką reiškia Abdul Baha?
Abdu l Baha Abbas Effendi 1844 m geguzes 23 d 1921 m lapkricio 28 d vyriausias Baha u llah sunus peremes vadovavima Bahaju tikejimui po Baha u llah mirties Abdu l Baha nuotrauka nufotografuota Paryziuje Vaikyste ir jaunyste 1844 1892 Abdu l Baha gime Teherane 1844 m geguzes 23 iaja ir buvo pavadintas Abbas jo senelio Mirza Buzurg Nuri garbei Jo motina Asiyih Khanun kilusi is zinomos Irano seimos Greitai po Abdu l Baha gimimo Jo tevas tapo zinomu Bab o tikejimo ispazineju Tai pakeite visos jo seimos gyvenima Kai Abdu l Baha dar buvo vaikas jo tevas buvo suimtas del tariamo pasikesinimo į Persijos Sacho gyvenima 1852 m rugpjucio 15 aja Nors is tiesu Baha u llah neturejo nieko bendro su siuo įvykiu Taciau faktas kad jis buvo Bab o pasekejas buvo pakankamas kad jį įkalintu Po sio įvykio nepaisant aukstos Baha u llah seimos socialines padeties ju visas turtas buvo atimtas Tai pastumejo seima į skurda Kai Abdu l Baha buvo astuoneri jį gatveje uzpuole kiti vaikai Po keturiu menesiu Baha u llah buvo isleistas is kalejimo taciau is karto po to 1853 m kova su visa seima jis buvo istremtas is Persijos Keliones į Bagdada salygos buvo labai atsiaurios be to seima nespejo tinkamai pasiruosti keliauti ziemos salygomis Bagdade seimai buvo atokvepio periodas Vieni is svarbiausiu Abdu l Baha gyvenimo metu buvo tie kuriuos jis leido su seima Bagdade Savo prisiminimuose jis raso kad daugiausiai laiko jis praleido skaitydamas Bab o rastus ir mokydamasis juos atmintinai Jo issilavinima priziurejo Baha u llah Jaunuolis taip pat zavejosi jodinejimu lanke Bagdado intelektualu burelius Budamas septyniolikos jis parase Ali Shawkat Ali evket Pasha traktata apie misticizma ir metafizika pavadinta Shar i Kuntu Kanzan Makhfiyan Komentaras apie Islamo Tradicija as buvau Pasleptas Lobis Tai buvo nepaprastas zygdarbis tokiam jaunam zmogui Veliau jis leidosi į kelione iki Konstantinopolio veliau iki Adrianopolio ir Akkos Abdu l Baha vis atsakingiau periminejo Baha u llah svarbiausio Bahaju tikejimo priziuretojo vaidmenį Taip pereme ir namu ukio organizavimo darbus bei atsakomybe uz santykius tarp istremtos bendruomenes ir isorinio pasaulio Butent jis emesi iniciatyvos kad 1877 m Baha u llah iseitu uz Akkos kalejimo sienu Jis asmeniskai bendravo su valdzios atstovais ir priziurejo minias lankytoju kurie atvykdavo pasimatyti su jo tevu Dauguma lankytoju buvo piligrimai is Irano Bahaju tikejimo vadovavimo etapas 1892 1911 Baha u llah mire 1892 m geguzes 29 aja Tokiuose darbuose kaip Kitab i Aqdas ar Lentele Sakai Tablet of the Branch Baha u llah isreiske savo nora kad Abdu l Baha butu jo pagrindiniu pasekeju ir perimtu vadovavima Bahaju tikejimui Veliau sis noras buvo aiskiai isdestytas Baha u llah Jo Testamente Sandoros Knygoje Po tokio jo tevo pareiskimo buvo beveik neįmanoma mesti issukio Abdu l Baha vadovavimui Vis delto Mirza Muḥammad Ali Abdu l Baha įbrolis pabande tai padaryti Jis tai dare remdamasis tuo kad Abdu l Baha pats tvirtino esantis Dievo pranasas Nors Abdu l Baha visada paneigdavo savo kaip pranaso vaidmenį Mirza Muḥammad Ali nenustojo jo kaltinti apsiskelbimu Is pradziu Mirza Muḥammad Ali turejo nemazai pasekeju Jį palaike netgi keli zinomi bahajai Sis nesutarimas tarp dvieju broliu truko nuo 1895 m iki 1905 m Galiausiai tie kurie palaike Mirza Muḥammad Ali arba sugrįzo pas Abdu l Baha arba apskritai paliko Bahaju tikejima Abdu l Baha rase daugeliu temu ypac apie Bahaju tikejimo socialinį mokyma Biblijos ir kitu sventuju rastu aiskinimus bei filosofijos klausimais Nors kai kurias savo pirmtako Bab o socialines nuostatas Baha u llah atsauke taciau ir Bab o ir Abdu l Baha veikalai yra laikomi sventaisiais rastais Sventasis rastas yra nepalyginamai daugiau negu tik religijos pradininko zodziu rinkinys Keliones į Vakarus 1911 1921 Abdu l Baha savo kelioniu į JAV metu 1910 m rugpjutį Abdu l Baha vaziavo į Egipta Pirmajį keliones menesį jis praleido Port Saide paskui pajudejo į Aleksandrija 1911 m geguzes menesį jis persikele į Kaira 1911 m rugpjucio 11 aja jis laivu isvyko link Marselio Tarp jo keliones tikslu buvo Londonas Bristolis ir Paryzius Į Egipta jis sugrįzo gruodį Kitais metais leidosi į tolesne kelione į JAV Ten jis aplanke Cikaga Klivlenda Pitsburga Vasingtona Kolumbijos apygarda Niujorka Niujorke jis pasiliko keliems menesiams Rugpjutį Abdu l Baha leidosi į didesne kelione prasidejusia Naujajame Hampsyre Jis vyko į Vakarus link San Francisko Gruodzio 5 aja isplauke is Niujorko į Liverpulį Is Liverpulio jis vel keliavo į Londona kur pasiliko iki 1913 m sausio 21 osios Po to Abdu l Baha apsistojo Paryziuje Is ten keliavo į Stutgarta Budapesta ir Viena Nuo birzelio 13 osios iki gruodzio 2 osios jis lankesi Egipte Galiausiai sugrįzo į Haifa Tiek Rytuose tiek Vakaruose Abdu l Baha buvo zinomas kaip taikos ambasadorius teisingumo etalonas naujojo Bahaju tikejimo pagrindinis aiskintojas Savo istoriniu kelioniu po Siaures Amerika ir Europa metu Abdu l Baha zodziu ir asmeniniu pavyzdziu skelbe savo tevo įkurtos religijos pagrindiniu principu galia ir pagrįstuma tvirtindamas kad Meile yra didingiausias įstatymas ir tikrosios civilizacijos pagrindas bei kad svarbiausias zmonijos poreikis dabar yra bendradarbiavimas ir tarpusavio saveika tarp visu zemes tautu Abdu l Baha kreipesi tiek į vadovus tiek į paprastus zmones tokius kaip jis pats tiek ir į kiekviena siela sutikta savo kelyje Abdu l Baha mokymams didziausia įtaka turejo tevo mokymai Abdu l Baha gyvenimas susikloste taip kad jam nebuvo suteiktas joks issilavinimas Jis mokejo tiek kiek jį pamoke jo tevas Kadangi jis daznai padedavo Baha u llah kaip asmeninis jo sekretorius Abdu l Baha geriausiai pazinojo savo teva Veliau Abdu l Baha peremes tevo mokyma pritaike jį prie įvairiu auditoriju poreikiu Nepaisant nepazįstamu krastu ir zmoniu Vakaruose Abdu l Baha sugebejo perprasti ju problemas ir isryskinti tuos Baha u llah mokymo aspektus kurie buvo aktualus Vakaru zmonems Abdu l Baha vadovavimo metu Bahaju tikejimas isplito ne tik Vakaruose bet ir Australijoje Naujojoje Zelandijoje Kinijoje Japonijoje Pietu Afrikoje Pietu Amerikoje ir Ramiojo vandenyno salose Toks plitimas dideliu mastu vyko del keliu priezasciu Abdu l Baha drasino bahajus apsigyventi kitose pasaulio salyse Kita priezastis bahajai daug keliavo ir taip skleisdavo savo Tikejima Tai padejo religijai isplisti visame pasaulyje Pagrindiniai socialiniai principaiSie toliau isvardinti 12 principu daznai nurodomi kaip trumpa bahaju mokymu santrauka Jie buvo minimi Abdu l Baha kalbose pasakytose jo keliones po Europa ir Siaures Amerika metu 1912 m kur jis aiskino Baha u llah mokymus ir yra atrandami ju konspektuose Bahaju maldos namus Delyje Indijoje per metus aplanko apie 4 milijonus zmoniuDievo vienybe Religijos vienybe Zmonijos vienybe Vyru ir moteru lygiu teisiu uztikrinimas Visu rusiu prietaru atsisakymas Pasaulines taikos siekimas Visuotinis privalomas svietimas Harmonija tarp religijos ir mokslo Nepriklausomas tiesos ieskojimas Pagalbines pasaulines kalbos įvedimas Turto ir skurdo krastutinumu panaikinimas Salies įstatymu gerbimas ir ju laikymasisSventyklos statymasViena is Baha u llah skirtu uzduociu Abdu l Baha buvo didingo pastato kuris tarnautu kaip sventykla statymas 1899 m sausį Abdu l Baha pradejo derybas del zemes pirkimo ant Karmelio kalno ir pastato statyba Taciau 1901 m kai sventykla dar nebuvo iki galo pastatyta noredamas pakenkti Mirza Muḥammad Ali sį projekta apskunde valdziai teigdamas kad statoma sventykla is tikruju yra tvirtove kuria Abdu l Baha stato rengdamasis sukilimui Taciau si apgaule nesuveike ir galiausiai 1909 m statybos darbai buvo uzbaigti Santykiai su valdzia ir tikinciaisiaisAbdu l Baha Didziosios Britanijos riterio titulo suteikimo ceremonija 1920 m Abdu l Baha visuomet stengdavosi palaikyti gerus santykius su Akkos ir Haifos miestu pareigunais bei Vyriausybe Del to Abdu l Baha buvo labai vertinamas vietos valdzios pareigunu ir daznai gaudavo is ju vertingu patarimu Jis taip pat buvo gerbiamas ir Akkos miesto gyventoju Jie jį vadino geradariu kuris ypatingai padedavo vargsams ir skurstantiems Didziosios Britanijos vyriausybe 1920 m balandzio 27 aja suteike jam riterio titula Kelioniu į Vakarus metu Abdu l Baha taip pat sutiko daugybe zinomu zmoniu Vestminsterio arkidiakona Wilberforce a daktara T K Cheyne a daktara J Estlina Carpenterį ponia Annie Besant ponia Emmeline Pankhurst Jungtiniu Valstiju izdininka Lee McLunga Siaures asigalio garbes admirola Roberta Peary isradeja Alexanderį Grahama Bella Stanfordo universiteto prezidenta daktara Davida Starra Jordana filosofus Henri Bergsona ir Johna Dewey rasytoja Khalila Gibrana daugybe ambasadoriu ir kt Sie asmenys liko itin geros nuomones apie Abdu l Baha ir dalis ju tapo Bahaju tikejimo salininkais ar jo remejais Siu kelioniu bei susitikimu metu is Abdu l Baha interviu eme įvairus laikrasciai bei zurnalai Didejantis informacijos srautas apie Bahaju tikejima turejo dideles įtakos Tikejimo įsitvirtinimui pasaulyje Beveik trisdesimt metu Abdu l Baha pats priziurejo kiekviena Bahaju tikejimo vystymosi etapa Tai jis dare dviem pagrindiniais budais Pirmasis susirasinejimas Abdu l Baha asmeniskai atsakinedavo į didziaja dalį jį pasiekusiu laisku is viso pasaulio Antrasis budas asmeninis kontaktas su piligrimais kurie pas jį atvykdavo kasmet Didziausia bahaju bendruomene Abdu l Baha gyvenimo metu buvo Irane Abdu l Baha daug savo pastangu kreipe butent į ta bendruomene skatindamas vienybe jos viduje Jis skatino bendruomenes socialinį vystymasi skatino kurti mokyklas ir medicinos įstaigas didinti moteru vaidmenį bendruomeneje Jis taip pat skatino vystymasi ir naujai susikurusiose bahaju bendruomenese Siaures Amerikoje Taip buvo isrinktos pirmosios bahaju bendruomenes institucijos Vietines dvasines asamblejos bei Nacionaline dvasine asambleja Asmeninis gyvenimas1873 m kovo 8 aja Abdu l Baha vede Munirih Khanum Tuomet jam buvo dvidesimt astuoneri o jai dvidesimt penkeri Jiedu susilauke devyniu vaiku is kuriu penki mire dar budami kudikiais Baha u llah norejo kad bahajai sektu Abdu l Baha pavyzdziu ir palaipsniui nutoltu nuo islame įtvirtintos poligamijos Abdu l Baha santuoka su viena moterimi oficialiai įteisino vienpatyste Po Pirmojo Pasaulinio karo į Haifa susitikti su Abdu l Baha atvykdavo minios tikinciuju Abdu l Baha mire 1921 m lapkricio 28 aja apytiksliai 1 00 nakties savo namuose Haifoje Po viesos laidotuviu ceremonijos jis buvo palaidotas Bab o sventykloje ant Karmelio kalno Abdu l Baha po savo mirties vadovauti Bahaju tikejimui paskyre savo vyriausiajį anuka 1898 1957 m suteikdamas jam Bahaju tikejimo Globejo titula SaltiniaiBahaikipedia Archyvuota kopija 2010 01 08 is Wayback Machine projekto Oficialus Lietuvos bahaju bendruomenes tinklalapis Abdu l Baha rastaiNuorodosOficialus bahaju tinklalapis Oficialus Lietuvos bahaju bendruomenes tinklalapis BBC apie Bahaju tikejima Bahaju rastu elektronine biblioteka anglu ir keliomis kitomis kalbomis Ziniu Radijas apie Bahaju tikejima 2007 04 14 Archyvuota kopija 2007 10 12 is Wayback Machine projekto