Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lidija Koidula est Lydia KoidulaL KoidulaGimė 1843 m gruodžio 24 d Vendra Lifliandijos gubernija Rusijos imperijaMirė 18
Lidija Koidula
| Lidija Koidula est. Lydia Koidula | |
|---|---|
| L. Koidula | |
| Gimė | 1843 m. gruodžio 24 d. Vendra, Lifliandijos gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1886 m. rugpjūčio 11 d. (42 metai) Kronštatas, Rusijos imperija |
| Veikla | estų rašytoja |
| Sritis | poezija, proza, vertimai, dramaturgija |
| Vikiteka | Lydia Koidula |
| Parašas | |
Lidija Koidula (est. Lydia Koidula, tikr. Lydia Emilie Florentine Jannsen, nuo 1873 m. Michelson; 1843 m. gruodžio 24 d. Vendroje, dab. Pernu apskr., Estijoje – 1886 m. rugpjūčio 11 d. Kronštate, dab. Sankt Peterburge) – estų poetė, prozininkė, estų dramaturgijos pradininkė. Jos veikla ir kūryba buvo artima tautinio išsivadavimo idėjoms. Buvo susijusi su įtakingu radikalu (1841–1882) ir nacionalinio epo „Kalevo sūnus“ rašytoju (1803–1882).
Jos literatūrinis slapyvardis „Lidija Koidula“ estų kalba reiškia „Aušros Lidija“. Tokį jai suteikė rašytojas K. Jakobsonas. Ji taip pat dažnai vadinama „Koidulaulik“ - „Aušros dainininkė“.
Biografija
L. Koidula mokėsi Pernu mergaičių gimnazijoje. Ją baigusi padėjo savo tėvui leisti laikraštį „Pärnu Postimees“. Vėliau šeimai persikėlus į Tartu, nuo 1863 m. dirbo didžiausiame estų laikraštyje „Eesti Postimees“. Be savo kūrybos, spausdino rašinius abiejuose tėvo leidiniuose.
1873 m. ji ištekėjo už Livonijos kariuomenės gydytojo Eduardo Michelsono ir persikėlė į Kronštatą, Rusijos karinio jūrų laivyno bazę šalia Sankt Peterburgo. 1876–1878 m. Michelsonai lankėsi Breslau, Strasbūre ir Vienoje. L. Koidula Kronštate gyveno 13 metų, tačiau, nepaisant to, kad vasaras leido Estijoje, ji visada ilgėjosi namų. L. Koidula buvo trijų vaikų motina. Mirė nuo krūties vėžio 1886 m. rugpjūčio 11 d. Paskutinis jos eilėraštis buvo „Enne surma- Eestimaale!“ (Prieš mirtį, į Estiją!).
Kūryba
L. Koidulos kūryboje buvo neišvengiama vokiečių kultūros įtaka.Baltvokiečiai šiame regione išlaikė hegemoniją nuo XIII a., taigi ir XIX a. laikotarpio Estijoje vokiečių kalba buvo mokymo ir inteligentijos kalba. Kaip ir jos tėvas, išvertė sentimentalios vokiečių prozos, poezijos ir dramos kūrinių. Estijos literatūros tradiciją, kurią pradėjo F. Kroicvaldas, tęsė L. Koidula. Ji savo kūryboje drąsiai ir plačiai vartojo estų kalbą, kuria tuomet dažniausiai rašyti mokymo ar religiniai tekstai, praktiniai patarimai valstiečiams, linksmos populiarios istorijos. L. Koidula sėkmingai vartojo liaudies kalbą, norėdama išreikšti emocijas, tuo prieštaraudama kolonijinei nuomonei, kad estų kalba buvo neišsivysčiusi komunikavimo priemonė.
istorijoje L. Koidula paliko pastebimą pėdsaką pirmiausia poezijoje. Jos patriotiniai žodžiai pasirodė labai aktualūs bundančiai Estijos tautai, o kaip tautinių jausmų reiškėja, buvo pradėta vadinti „Lakštingala nuo Ema upės krantų“. Taip buvo pavadintas ir jos 1867 m. eilėraščių rinkinys „Emmajõe Öpik“. Dauguma jos kūrinių romantiško pobūdžio: aistringa atjauta Estijos žmonių bėdoms ir sunkumams, meilė tėvynei ir namams, noras kaip nors padėti savo tautiečiams ir palengvinti jų likimą. Jos poezija žadino geresnės ateities viltį. Daugelis poetės eilėraščių tapo liaudies dainomis. Pirmojoje 1869 m. buvo atliktos dvi dainos pagal L. Koidulos žodžius: „Iki mirties“ (Sind Surmani) ir „Mano tėvynė mano meilė“ (Mu isamaa on minu arm). Pastaroji sovietų okupacijos metais buvo tapusi neoficialiu himnu, kai buvo uždraustas jos tėvo 1921–1940 m. Estijos Respublikos himnas „Mu isamaa, mu õnn ja rõõm“. L. Koidulos daina visada baigdavo kiekvieną festivalį, turėdama leidimą ar be jo. Tradicija tęsiasi iki šiol. Jos dainuojamoji poezija įtraukiama į visų Estijos chorų repertuarą.
Kronštato laikotarpiu kūrė daugiausia elegiškas eiles, kupinas gamtos ir meilės lyrikos. Kruopščiai dirbdama su eilėdaros technika, ji atvėrė kelią kitų kartų poetams. Pagrindiniai L. Koidulos poezijos privalumai – nuoširdumas ir emocionalumas.
L. Koidula taip pat kūrė prozą, daugiausia laikraščiuose - pritaikė estų skaitytojui kitų autorių kūrinius, atliko laisvus vertimus. Parašė apsakymų: „Vienintelė“ (Ainuke), „Tamistės kaimo malūnų vaiduokliai“ (Tammiste küla vesketondid, abu 1868 m.), „Loigu šeimininkė“ (Loigu perenaine, 1881 m.).
Ji pirmoji parašė originalias pjeses estų kalba ir atkreipė dėmesį į scenos režisūros bei pastatymo praktinius dalykus. Jos pjesės buvo didaktinės, veikė kaip populiaraus švietimo priemonė. Komedija „Pusbrolis iš Saaremos“ (Saaremaa onupoeg, pastatyta 1870 m.) buvo parašyta ir pritaikyta Estijos tikrovei pagal vokiečių dramaturgo siužetą „Der Vetter aus Bremen“. Jos pastatymu Tartu buvo atidarytas teatras. Ši data laikoma estų teatro pradžia. Sekančios komedijos jau buvo originalios: „Piršlybų beržai“ („Kosjakased“, pastatyta 1871 m.), „Toks Mulkis, arba Šimtas pūrų druskos“ (Säärane Mulk, ehk sada vakka tangasoola, pastatyta 1872 m.).
Atminimas
Trumpas, vaisingas ir kupinas dramatizmo kūrėjos gyvenimas, populiarumas tarp savo amžininkų, moteriai neįprastai aukšta vieta XIX a. Estijos visuomenėje ir kultūroje lėmė, kad L. Koidulos vardas pamažu virto legenda. Jai atminti parašyti literatūros kūriniai, tarp kurių suomių rašytojos to paties pavadinimo pjesė, skirta L. Koidulai, sukurta dešimtys garsių estų poetų eilėraščių, jos eilės gyvuoja daugybėje dainų.
Pernu istorijos muziejaus filiale pristatyti poetės L. Koidulos ir jos tėvo J. Janseno (Estijos himno žodžių autoriaus) gyvenimas ir kūryba. Jie buvo svarbūs veikėjai estų tautinio pabudimo (est. Ärkamisaeg) laikotarpyje XIX a. L. Koidulos muziejus įsikūręs Pernu Ülejõe mokyklos pastate. Jame buvo J. Janseno namai ir laikraščio „Perno Postimees“ redakcija iki 1863 m. Dabar jis saugomas kaip istorinis paminklas. Čia augo vyresnioji Jansenų dukra, poetė Lidija.
Pernu miesto centre šalia istorinio „Victoria“ viešbučio pastato atidengtas L. Koidulos paminklas. Jis datuojamas 1929 m. Tai buvo paskutinis estų skulptoriaus darbas. Jos vardas buvo suteiktas Pernu veikiančiam „Endlos“ teatrui. Taip pat poetė buvo pavaizduota ant 100 Estijos kronų banknoto, kartu su lakštingala, o priešingoje pusėje išspausdintas jos ranka rašytas ketureilis su autografu.
Šaltiniai
- Lydia Koidula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- „Estonica.org - Baltic German literature and its impact“. www.estonica.org (anglų). Suarchyvuotas originalas 2010-08-25. Nuoroda tikrinta 2018-03-27.
- Jaworowska, Jagna. „Revolution by Song: Choral Singing and Political Change in Estonia“. enrs.eu (lenkų). Suarchyvuotas originalas 2018-08-02. Nuoroda tikrinta 2018-03-27.
- Acta litteraria comparativa: Tapatybės paieškos baltų literatūrose, 2012-2013, Nr. 6, p. 15 Archyvuota kopija 2020-07-21 iš Wayback Machine projekto. vdu.lt
- „Ljubov Vassiljeva, The Origins of Theatre in Estonia – Mirek Kocur“. kocur.uni.wroc.pl (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2018-03-28. Nuoroda tikrinta 2018-03-27.
- Taylor, Neil (2002). Estonia (3rd leid.). Chalfont St. Peter, England: Bradt. pp. 180. ISBN 9781841620473. OCLC 48486870.
- „Koidula Museum“. www.parnumuuseum.ee (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-03-27.
- Indrek, Rohtmets (2006). A cultural guide to Estonia : travel companion. Liivamägi, Marika,, Randviir, Tiina. Tallinn. p. 59. ISBN 9789985310441. OCLC 183186590.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Lestal, Tania (2017-07-16). „Estonia - Paradise of the North: Lydia Koidula & the 100 kroon Estonian banknote“. Estonia - Paradise of the North. Nuoroda tikrinta 2018-03-27.
Nuorodos
- Lidijos Koidulos darbai (Gutenbergo projektas) Archyvuota kopija 2019-10-27 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lidija Koidula, Kas yra Lidija Koidula? Ką reiškia Lidija Koidula?
Lidija Koidula est Lydia KoidulaL KoidulaGime 1843 m gruodzio 24 d Vendra Lifliandijos gubernija Rusijos imperijaMire 1886 m rugpjucio 11 d 42 metai Kronstatas Rusijos imperijaVeikla estu rasytojaSritis poezija proza vertimai dramaturgijaVikiteka Lydia KoidulaParasas Lidija Koidula est Lydia Koidula tikr Lydia Emilie Florentine Jannsen nuo 1873 m Michelson 1843 m gruodzio 24 d Vendroje dab Pernu apskr Estijoje 1886 m rugpjucio 11 d Kronstate dab Sankt Peterburge estu poete prozininke estu dramaturgijos pradininke Jos veikla ir kuryba buvo artima tautinio issivadavimo idejoms Buvo susijusi su įtakingu radikalu 1841 1882 ir nacionalinio epo Kalevo sunus rasytoju 1803 1882 Atminimo akmuo gimtineje prie Vendros100 Estijos kronu Jos literaturinis slapyvardis Lidija Koidula estu kalba reiskia Ausros Lidija Tokį jai suteike rasytojas K Jakobsonas Ji taip pat daznai vadinama Koidulaulik Ausros dainininke BiografijaL Koidula mokesi Pernu mergaiciu gimnazijoje Ja baigusi padejo savo tevui leisti laikrastį Parnu Postimees Veliau seimai persikelus į Tartu nuo 1863 m dirbo didziausiame estu laikrastyje Eesti Postimees Be savo kurybos spausdino rasinius abiejuose tevo leidiniuose 1873 m ji istekejo uz Livonijos kariuomenes gydytojo Eduardo Michelsono ir persikele į Kronstata Rusijos karinio juru laivyno baze salia Sankt Peterburgo 1876 1878 m Michelsonai lankesi Breslau Strasbure ir Vienoje L Koidula Kronstate gyveno 13 metu taciau nepaisant to kad vasaras leido Estijoje ji visada ilgejosi namu L Koidula buvo triju vaiku motina Mire nuo kruties vezio 1886 m rugpjucio 11 d Paskutinis jos eilerastis buvo Enne surma Eestimaale Pries mirtį į Estija KurybaL Koidulos kuryboje buvo neisvengiama vokieciu kulturos įtaka Baltvokieciai siame regione islaike hegemonija nuo XIII a taigi ir XIX a laikotarpio Estijoje vokieciu kalba buvo mokymo ir inteligentijos kalba Kaip ir jos tevas isverte sentimentalios vokieciu prozos poezijos ir dramos kuriniu Estijos literaturos tradicija kuria pradejo F Kroicvaldas tese L Koidula Ji savo kuryboje drasiai ir placiai vartojo estu kalba kuria tuomet dazniausiai rasyti mokymo ar religiniai tekstai praktiniai patarimai valstieciams linksmos populiarios istorijos L Koidula sekmingai vartojo liaudies kalba noredama isreiksti emocijas tuo priestaraudama kolonijinei nuomonei kad estu kalba buvo neissivysciusi komunikavimo priemone istorijoje L Koidula paliko pastebima pedsaka pirmiausia poezijoje Jos patriotiniai zodziai pasirode labai aktualus bundanciai Estijos tautai o kaip tautiniu jausmu reiskeja buvo pradeta vadinti Lakstingala nuo Ema upes krantu Taip buvo pavadintas ir jos 1867 m eilerasciu rinkinys Emmajoe Opik Dauguma jos kuriniu romantisko pobudzio aistringa atjauta Estijos zmoniu bedoms ir sunkumams meile tevynei ir namams noras kaip nors padeti savo tautieciams ir palengvinti ju likima Jos poezija zadino geresnes ateities viltį Daugelis poetes eilerasciu tapo liaudies dainomis Pirmojoje 1869 m buvo atliktos dvi dainos pagal L Koidulos zodzius Iki mirties Sind Surmani ir Mano tevyne mano meile Mu isamaa on minu arm Pastaroji sovietu okupacijos metais buvo tapusi neoficialiu himnu kai buvo uzdraustas jos tevo 1921 1940 m Estijos Respublikos himnas Mu isamaa mu onn ja room L Koidulos daina visada baigdavo kiekviena festivalį turedama leidima ar be jo Tradicija tesiasi iki siol Jos dainuojamoji poezija įtraukiama į visu Estijos choru repertuara Kronstato laikotarpiu kure daugiausia elegiskas eiles kupinas gamtos ir meiles lyrikos Kruopsciai dirbdama su eiledaros technika ji atvere kelia kitu kartu poetams Pagrindiniai L Koidulos poezijos privalumai nuosirdumas ir emocionalumas L Koidula taip pat kure proza daugiausia laikrasciuose pritaike estu skaitytojui kitu autoriu kurinius atliko laisvus vertimus Parase apsakymu Vienintele Ainuke Tamistes kaimo malunu vaiduokliai Tammiste kula vesketondid abu 1868 m Loigu seimininke Loigu perenaine 1881 m Ji pirmoji parase originalias pjeses estu kalba ir atkreipe demesį į scenos rezisuros bei pastatymo praktinius dalykus Jos pjeses buvo didaktines veike kaip populiaraus svietimo priemone Komedija Pusbrolis is Saaremos Saaremaa onupoeg pastatyta 1870 m buvo parasyta ir pritaikyta Estijos tikrovei pagal vokieciu dramaturgo siuzeta Der Vetter aus Bremen Jos pastatymu Tartu buvo atidarytas teatras Si data laikoma estu teatro pradzia Sekancios komedijos jau buvo originalios Pirslybu berzai Kosjakased pastatyta 1871 m Toks Mulkis arba Simtas puru druskos Saarane Mulk ehk sada vakka tangasoola pastatyta 1872 m Paminklas PernuAtminimasTrumpas vaisingas ir kupinas dramatizmo kurejos gyvenimas populiarumas tarp savo amzininku moteriai neįprastai auksta vieta XIX a Estijos visuomeneje ir kulturoje leme kad L Koidulos vardas pamazu virto legenda Jai atminti parasyti literaturos kuriniai tarp kuriu suomiu rasytojos to paties pavadinimo pjese skirta L Koidulai sukurta desimtys garsiu estu poetu eilerasciu jos eiles gyvuoja daugybeje dainu Pernu istorijos muziejaus filiale pristatyti poetes L Koidulos ir jos tevo J Janseno Estijos himno zodziu autoriaus gyvenimas ir kuryba Jie buvo svarbus veikejai estu tautinio pabudimo est Arkamisaeg laikotarpyje XIX a L Koidulos muziejus įsikures Pernu Ulejoe mokyklos pastate Jame buvo J Janseno namai ir laikrascio Perno Postimees redakcija iki 1863 m Dabar jis saugomas kaip istorinis paminklas Cia augo vyresnioji Jansenu dukra poete Lidija Pernu miesto centre salia istorinio Victoria viesbucio pastato atidengtas L Koidulos paminklas Jis datuojamas 1929 m Tai buvo paskutinis estu skulptoriaus darbas Jos vardas buvo suteiktas Pernu veikianciam Endlos teatrui Taip pat poete buvo pavaizduota ant 100 Estijos kronu banknoto kartu su lakstingala o priesingoje puseje isspausdintas jos ranka rasytas ketureilis su autografu SaltiniaiLydia Koidula Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Estonica org Baltic German literature and its impact www estonica org anglu Suarchyvuotas originalas 2010 08 25 Nuoroda tikrinta 2018 03 27 Jaworowska Jagna Revolution by Song Choral Singing and Political Change in Estonia enrs eu lenku Suarchyvuotas originalas 2018 08 02 Nuoroda tikrinta 2018 03 27 Acta litteraria comparativa Tapatybes paieskos baltu literaturose 2012 2013 Nr 6 p 15 Archyvuota kopija 2020 07 21 is Wayback Machine projekto vdu lt Ljubov Vassiljeva The Origins of Theatre in Estonia Mirek Kocur kocur uni wroc pl amerikieciu anglu Suarchyvuotas originalas 2018 03 28 Nuoroda tikrinta 2018 03 27 Taylor Neil 2002 Estonia 3rd leid Chalfont St Peter England Bradt pp 180 ISBN 9781841620473 OCLC 48486870 Koidula Museum www parnumuuseum ee anglu Nuoroda tikrinta 2018 03 27 Indrek Rohtmets 2006 A cultural guide to Estonia travel companion Liivamagi Marika Randviir Tiina Tallinn p 59 ISBN 9789985310441 OCLC 183186590 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Lestal Tania 2017 07 16 Estonia Paradise of the North Lydia Koidula amp the 100 kroon Estonian banknote Estonia Paradise of the North Nuoroda tikrinta 2018 03 27 NuorodosLidijos Koidulos darbai Gutenbergo projektas Archyvuota kopija 2019 10 27 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu