Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sofija miestas vakarų Bulgarijoje Balkanų kalnų pašlaitėje šalies sostinė ir didžiausias miestas Pagrindinis verslo pram
Sofijos miestas
Sofija – miestas vakarų Bulgarijoje, Balkanų kalnų pašlaitėje; šalies sostinė ir didžiausias miestas. Pagrindinis verslo, pramonės, transporto, kultūros centras. Metalo ir medienos pramonė, gumos gaminiai, gaminamos mašinos ir įrengimai, chemikalai, elektronika ir transporto įranga, drabužiai ir avalynė, tekstilės ir spaudos gaminiai, apdirbamas maistas.
| Sofija bulg. София | |
|---|---|
| Sofijos panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Bulgarija |
| Sritis | Sofijos sritis |
| Meras | |
| Gyventojų | 1 549 465 |
| Plotas | 5 723 km² |
| Tankumas | 271 žm./km² |
| Altitudė | 500–2 290 m |
| Tinklalapis | sofia.bg |
| Vikiteka | Sofija |
| Kirčiavimas | Sòfija |
Mieste veikia Sofijos universitetas (įkurtas 1888 m.), institutai (chemijos technologijos, inžinerijos, miškininkystės, kalnakasybos, ekonomikos, dailės menų), Bulgarijos mokslų akademija (įk. 1869 m.), Medicinos akademija (įk. 1972 m.), Bulgarijos valstybinė konservatorija (įk. 1904 m.), Šv. Kirilo ir Šv. Metodijaus nacionalinė biblioteka (įk. 1878 m.). Yra nacionalinis gamtos istorijos muziejus, archeologijos muziejus, meno galerija, etnografijos muziejus, Sofijos istorijos muziejus.
IV a. Šv. Jurgio bažnyčia (seniausias išlikęs pastatas), VI a. Šv. Sofijos bažnyčia, Aleksandro Nevskio katedra, XV a. Bujuk Džamijos mečetė.
Istorija
Miestas įkurtas I mūsų eros amžiuje (iš pradžių vadinosi Serdika).
Makedonijos karalius Pilypas II pirmąkart sugriovė miestą 339 m. pr. m. e.
27–29 n. pr. m. e. romėnų generolas Markas Licinijus Krasas užėmė Serdiką. Palaipsniui Serdika tapo svarbiausiu regiono miestu. Čia gimė romėnų imperatoriai Aurelianas (215–275 m.) ir (260–311 m.).
Vėliau priklausė Bizantijos imperijai. 809 m. įėjo į pirmosios bulgarų karalystės sudėtį (kaip Sredecas). Nuo XIV a. vadinasi Sofija (didžiausios miesto bažnyčios vardu). 1382 – 1878 m. priklausė Osmanų imperijai, nuo 1879 m. – Bulgarijos sostinė.
Sportas
Futbolas
Galerija
- Užsienio meno galerija
- Sofija XIX a.
- Miesto centro panorama
- Rusų cerkvė
- Banja Baši mečetė
- Sofijos sinagoga
- Bulgarijos nacionalinis bankas
Išnašos
- Trudy, Ring; Noelle, Watson; Paul, Schellinger (5 November 2013). Southern Europe: International Dictionary of Historic Places. Routledge. ISBN 9781134259588. Nuoroda tikrinta 20 December 2015.
- Trakii︠a︡ – Том 12 – Страница 41- "Da diese mit ihrem blinden König Siras verbündete der Römer waren ergab dies den Vorwand für den Kriegszug von Crassus. Über die Segetike (wohl irrtümlich für Serdike, Land der Serden, wie es aus Dio Cass. LI, 25, 4 erhellt)"
- Saunders, Randall Titus (1992). A biography of the Emperor Aurelian (AD 270–275). Ann Arbor, Michigan: UMI Dissertation Services. pp. 106–7.
- „Eutropius: Book IX“. thelatinlibrary.com.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sofijos miestas, Kas yra Sofijos miestas? Ką reiškia Sofijos miestas?
Sofija miestas vakaru Bulgarijoje Balkanu kalnu paslaiteje salies sostine ir didziausias miestas Pagrindinis verslo pramones transporto kulturos centras Metalo ir medienos pramone gumos gaminiai gaminamos masinos ir įrengimai chemikalai elektronika ir transporto įranga drabuziai ir avalyne tekstiles ir spaudos gaminiai apdirbamas maistas Sofija bulg Sofiya Sofijos panoramaSofija42 42 00 s pl 23 20 00 r ilg 42 70000 s pl 23 33333 r ilg 42 70000 23 33333 Sofija Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe BulgarijaSritis Sofijos sritisMerasGyventoju 2019 1 549 465Plotas 5 723 km Tankumas 2019 271 zm km Altitude 500 2 290 mTinklalapis sofia bgVikiteka SofijaKirciavimas Sofija Mieste veikia Sofijos universitetas įkurtas 1888 m institutai chemijos technologijos inzinerijos miskininkystes kalnakasybos ekonomikos dailes menu Bulgarijos mokslu akademija įk 1869 m Medicinos akademija įk 1972 m Bulgarijos valstybine konservatorija įk 1904 m Sv Kirilo ir Sv Metodijaus nacionaline biblioteka įk 1878 m Yra nacionalinis gamtos istorijos muziejus archeologijos muziejus meno galerija etnografijos muziejus Sofijos istorijos muziejus IV a Sv Jurgio baznycia seniausias islikes pastatas VI a Sv Sofijos baznycia Aleksandro Nevskio katedra XV a Bujuk Dzamijos mecete IstorijaMiestas įkurtas I musu eros amziuje is pradziu vadinosi Serdika Makedonijos karalius Pilypas II pirmakart sugriove miesta 339 m pr m e 27 29 n pr m e romenu generolas Markas Licinijus Krasas uzeme Serdika Palaipsniui Serdika tapo svarbiausiu regiono miestu Cia gime romenu imperatoriai Aurelianas 215 275 m ir 260 311 m Veliau priklause Bizantijos imperijai 809 m įejo į pirmosios bulgaru karalystes sudetį kaip Sredecas Nuo XIV a vadinasi Sofija didziausios miesto baznycios vardu 1382 1878 m priklause Osmanu imperijai nuo 1879 m Bulgarijos sostine SportasFutbolas FK Akademik Sofia AS 23 Sofia Cernomorec Burgas Bʺlgaria PFK CSKA Sofia FK 13 Sofia PFK Levski Sofia PFK Lokomotiv Sofia Septemvri Sofia SK Sipka Sofia PFK Slavia Sofia Spartak Sofia Sportist SofiaGalerijaUzsienio meno galerija Sofija XIX a Miesto centro panorama Rusu cerkve Banja Basi mecete Sofijos sinagoga Bulgarijos nacionalinis bankasIsnasosTrudy Ring Noelle Watson Paul Schellinger 5 November 2013 Southern Europe International Dictionary of Historic Places Routledge ISBN 9781134259588 Nuoroda tikrinta 20 December 2015 Trakii a Tom 12 Stranica 41 Da diese mit ihrem blinden Konig Siras verbundete der Romer waren ergab dies den Vorwand fur den Kriegszug von Crassus Uber die Segetike wohl irrtumlich fur Serdike Land der Serden wie es aus Dio Cass LI 25 4 erhellt Saunders Randall Titus 1992 A biography of the Emperor Aurelian AD 270 275 Ann Arbor Michigan UMI Dissertation Services pp 106 7 Eutropius Book IX thelatinlibrary com