53 35 26 š pl 20 17 08 r ilg 53 59056 š pl 20 28556 r ilg 53 59056 20 28556 1773 m statybos malūnas iš Vodzianų kaimo Os
Liaudies statybos muziejus Olštyneke

53°35′26″ š. pl. 20°17′08″ r. ilg. / 53.59056°š. pl. 20.28556°r. ilg.
Liaudies statybos muziejus (lenk. Muzeum Budownictwa Ludowego – Park Etnograficzny) – etnografinis muziejus po atviru dangumi vakarų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Olštyneko mieste. Didžiausias dėmėsys skiriamas liaudiškiems pastatams ir statiniams, o taip pat buitiniams daiktams ir namų ūkiui iš Mozūrijos, Varmijos bei Mažosios Lietuvos. Muziejaus adresas: 11-015 Olsztynek, ul. Leśna 23. Direktorė Eva Vrochna (2021 m. duomenys).
Istorija
Šios kultūros įstaigos ištakos siekia 1909 m., kai Karaliaučiuje buvo įkurtas Rytprūsių tėviškės muziejus. Į Karališkojo zoologijos sodo teritoriją iš įvairių Rytprūsių regionų buvo suvežti trobesiai, bylojantys apie krašto sakralinę, buitinę, pramoninę ir ūkinę veiklas. 1910–1913 m. naujai iškilo apie dvidešimt XVIII–XIX a. statytų objektų, taip pat atkurti du archeologiniai paminklai. Netrukus naujiems eksponatams ėmė trūkti vietos, tad 1937 m. nuspręsta muziejų perkelti prie Olštyneko (vok. Hohenstein).
Eksponatus perkėlinėjo 1938–1942 m., procesas vyko ir Antrojo pasaulinio karo metu, tad nemažai jų dėl to meto pervežimo sunkumų nukentėjo ir kelionės tikslą pasiekė tik dvylika pastatų.
Rytprūsių tėviškės muziejaus vaizdai
- Puošni klėtis iš Lankupių (Klaipėdos apskr.)
- Lietuvininkų sodybos pastatai
- Atkurta bažnyčia
- Apie savo ašį pasisukantis malūnas (paltrokas)
- Rytprūsių tėviškės muziejaus fragmentas
Pokaryje jais menkai rūpintasi, tik 1949 m. paskirtas sargas ir pradėta restauracija. Priklausė Olštyno Mozūrijos muziejui, 1969 m. įkurtas atskiras muziejus dabartiniu pavadinimu. 1985 m. prijungti du miesto centre esantys pastatai: buv. evangelikų bažnyčia (joje įrengta parodų salė) ir gynybinės sienos bokštas, kuriame įkurdinta lenkų teisių gynėjui Vokietijoje Kšyštofui Celestynui Mrongovijui (lenk. Krzysztof Celestyn Mrongovius) skirta nuolatinė ekspozicija.
2008 m. Muziejus įrašytas į Valstybinį rejestrą (lenk. Państwowy Rejestr Muzeów), kuriam priklauso svarbiausios šios srities kultūros įstaigos šalyje.
Šiuolaikinio muziejaus nuotraukos
- Pelkininkų sodyba iš Pempių kaimo (Klaipėdos apsk.)
- Dvaro sandėlis iš (Girdavos apsk.)
- Sodyba iš Mažosios Lietuvos: viduryje džiovykla iš Pempių, kiti pastatai iš
- Žvejo iš Gilijos ūkinis pastatas (Labguvos apsk.)
- Atkurta geležies amžiaus kapavietė iš prūsų Sembos žemės
Šaltiniai
- W. Chodkowska, K. Głowniak, M. Poniewski. Muzeum Budownictwa Ludowego – Park Etnograficzny w Olsztynku – Olsztynek: wyd. MBL-PE w Olsztynku, 2008
- Martynas Purvinas. Muzeum Budownictwa Ludowego // Mažosios Lietuvos enciklopedija, trečias tomas – Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006; 186 psl.
Nuorodos
- Muziejaus internetinė svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liaudies statybos muziejus Olštyneke, Kas yra Liaudies statybos muziejus Olštyneke? Ką reiškia Liaudies statybos muziejus Olštyneke?
53 35 26 s pl 20 17 08 r ilg 53 59056 s pl 20 28556 r ilg 53 59056 20 28556 1773 m statybos malunas is Vodzianu kaimo Ostrudos apskr Liaudies statybos muziejus lenk Muzeum Budownictwa Ludowego Park Etnograficzny etnografinis muziejus po atviru dangumi vakaru Lenkijoje Varmijos Mozuru vaivadijos Olstyneko mieste Didziausias demesys skiriamas liaudiskiems pastatams ir statiniams o taip pat buitiniams daiktams ir namu ukiui is Mozurijos Varmijos bei Mazosios Lietuvos Muziejaus adresas 11 015 Olsztynek ul Lesna 23 Direktore Eva Vrochna 2021 m duomenys IstorijaSios kulturos įstaigos istakos siekia 1909 m kai Karaliauciuje buvo įkurtas Rytprusiu teviskes muziejus Į Karaliskojo zoologijos sodo teritorija is įvairiu Rytprusiu regionu buvo suvezti trobesiai bylojantys apie krasto sakraline buitine pramonine ir ukine veiklas 1910 1913 m naujai iskilo apie dvidesimt XVIII XIX a statytu objektu taip pat atkurti du archeologiniai paminklai Netrukus naujiems eksponatams eme trukti vietos tad 1937 m nuspresta muzieju perkelti prie Olstyneko vok Hohenstein Eksponatus perkelinejo 1938 1942 m procesas vyko ir Antrojo pasaulinio karo metu tad nemazai ju del to meto pervezimo sunkumu nukentejo ir keliones tiksla pasieke tik dvylika pastatu Rytprusiu teviskes muziejaus vaizdaiPuosni kletis is Lankupiu Klaipedos apskr Lietuvininku sodybos pastatai Atkurta baznycia Apie savo asį pasisukantis malunas paltrokas Rytprusiu teviskes muziejaus fragmentas Pokaryje jais menkai rupintasi tik 1949 m paskirtas sargas ir pradeta restauracija Priklause Olstyno Mozurijos muziejui 1969 m įkurtas atskiras muziejus dabartiniu pavadinimu 1985 m prijungti du miesto centre esantys pastatai buv evangeliku baznycia joje įrengta parodu sale ir gynybines sienos bokstas kuriame įkurdinta lenku teisiu gynejui Vokietijoje Ksystofui Celestynui Mrongovijui lenk Krzysztof Celestyn Mrongovius skirta nuolatine ekspozicija 2008 m Muziejus įrasytas į Valstybinį rejestra lenk Panstwowy Rejestr Muzeow kuriam priklauso svarbiausios sios srities kulturos įstaigos salyje Siuolaikinio muziejaus nuotraukosPelkininku sodyba is Pempiu kaimo Klaipedos apsk Dvaro sandelis is Girdavos apsk Sodyba is Mazosios Lietuvos viduryje dziovykla is Pempiu kiti pastatai is Zvejo is Gilijos ukinis pastatas Labguvos apsk Atkurta gelezies amziaus kapaviete is prusu Sembos zemesSaltiniaiVikiteka Liaudies statybos muziejus Olstyneke vaizdine ir garsine medziagaW Chodkowska K Glowniak M Poniewski Muzeum Budownictwa Ludowego Park Etnograficzny w Olsztynku Olsztynek wyd MBL PE w Olsztynku 2008 Martynas Purvinas Muzeum Budownictwa Ludowego Mazosios Lietuvos enciklopedija trecias tomas Vilnius Mazosios Lietuvos fondas Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 186 psl NuorodosMuziejaus internetine svetaine