Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karlis Luobė latv Kārlis LobeGimė 1895 m kovo 26 d Jaunpiebalgos valsčiusMirė 1985 m birželio 9 d 90 metų StokholmasTaut
Karlis Lobė
| Karlis Luobė latv. Kārlis Lobe | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. kovo 26 d. Jaunpiebalgos valsčius |
| Mirė | 1985 m. birželio 9 d. (90 metų) Stokholmas |
| Tautybė | latvis |
| Veikla | Rusijos imperijos, Latvijos, SS karininkas |
| Pareigos | pulko vadas |
Karlis Luobė (latv. Kārlis Lobe; rus. Карл Лобе; g. 1895 m. kovo 26 d. (Jaunpiebalgos valsčius) – 1985 m. liepos 9 d. (Stokholmas)) – Rusijos imperijos kariuomenės, vėliau Latvijos respublikos kariuomenės karininkas, Latvių SS savanorių legiono štandartenfiureris. Trijų žvaigždžių ordino kavalierius.
Biografija
Karlis Luobė gimė Janenių vienkiemyje Jaunpiebalgos valsčiuje (dabar Cėsių rajonas). Baigė Piebalgos mokyklą, o 1914 m. – žemės ūkio mokyklą netoli Pskovo.
K. Luobė buvo vedęs 1922 m. gegužės 22 d., jo žmona Milda buvo gimusi 1898 m. vasario 13 d. Latvijoje. Žmona mirė 1985 m. gegužės 31 d. Esterhaningėje (piečiau Stokholmo, Švedijoje).
Pirmasis pasaulinis ir Rusijos pilietinis karai
1916 m. baigė karo mokyklą ir ėmė tarnauti 2-ajame Latvių šaulių Rygos pulke (rus. 2-й Латышский стрелковый Рижский полк). Vadovaudamas kuopai dalyvavo 1916-1917 m. Kalėdų mūšiuose. 1918 m., po Spalio revoliucijos, K. Luobė įstojo į Kolčiako pajėgas. Admirolo Kolčiako kariuomenėje kariavo prieš Raudonąją Armiją.. Tolimuosiuose Rytuose kuri laiką vadovavo latvių Imanto pulkui. Po to perėjo į Latvijos kariuomenę. Buvo 2-ojo Ventspilio pėstininkų pulko (1-oji Kuržemės pėstininkų divizija) štabo viršininku.
Latvijos kariuomenė
1920 m. K. Luobė grįžo į Rygą ir įstojo į Latvijos kariuomenę. Nuo 1921 m. buvo Karo akademijos lektorius, turėjo kapitono laipsnį. 1932 m. baigė Aukštosios karo akademijos kursus ir 1935 m. buvo paskirtas vadovauti 12-ajam Bauskės pėstininkų pulkui Žiemgalos divizijoje. 1938 m. balandį jis buvo perkeltas į Karo akademiją. 1939 m. gavo pulkininko leitenanto laipsnį ir paskirtas 2-ojo Ventspilio pėstininkų pulko (1-oji Kuržemės pėstininkų divizija) štabo viršininku.
Tarybinės okupacijos metais K. Luobė išvengė represijų ir deportacijos.
Antrojo pasaulinio karo metai
Antrojo pasaulinio karo metais užėmė įvairias pareigas Vokietijos okupuotoje Latvijoje, policijos bei karinėse struktūrose.
Vokietijai įsiveržus į Latviją K. Luobė iki 1941 m. rugpjūčio 29 d. buvo Ventspilio savigynos vadas. 1941 m. pabaigoje K. Luobė buvo paskirtas Latvijos savigynos pajėgų vadu. Vėliau jis su dalyvavo priešpartizaninėse kovose prieš tarybinius partizanus Latgaloje ir Baltarusijoje. Buvo 280-ojo Bolderajos policijos bataliono vadas.. 1943 m. pavasarį tapo 2-osios SS Latvių pėstininkų brigados 2-ojo Imanto pėstininkų pulko vadu, kariavo Volchovo fronte. 1944 m. sausį brigada performuota į SS kariuomenės 19-ąją SS grenadierių diviziją (2-ąją Latvių diviziją). Joje K. Luobė vadovavo 43-jam SS grenadierių pulkui (1944 m. sausis-gegužė). 1944 m. K. Luobė gavo štandartenfiurerio laipsnį ir vadovavo divizijos pėstininkams, kai ši kovojo rajone ir Vidžemėje.
1944 m. pabaigoje K. Luobė buvo paskirtas latvių statybos bataliono (Imperinė darbo tarnyba) vadu Vokietijoje, bet po to dėl nacionalistinių latviškų pažiūrų buvo pašalintas iš pareigų ir perduotas karo tribunolui. Karo pabaigoje K. Luobė buvo internuotas britų okupacijos zonoje.
Daug šaltinių teigia, kad K. Luobė dalyvavo baudžiamosiose akcijose bei masinėse žydų žudynėse, tačiau šie teiginiai liko neįrodyti..
Pokaris
Po karo K. Luobė aktyviai dalyvavo emigravusių latvių bendruomenės Vokietijoje veikloje, pvz., judėjime „Dauguvos vanagai“ (latv. Daugavas Vanagi). 1950 m. persikėlė į Švediją, kur irgi buvo vienas iš judėjimo „Dauguvos vanagai“ (latv. Daugavas Vanagi) organizatorių, korporacijos Fraternitas Imantica oratoriumi ir garbės filisteriu. Jis buvo aktyvus Latvių centrinės tarybos Švedijoje narys.
Mirė 1985 m. liepos 9 d. Esterhaningėje, piečiau Stokholmo (Švedija).
Nuorodos
- Mūsu četri goda filistri Archyvuota kopija 2014-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- Житие штандартенфюрера Archyvuota kopija 2014-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- MŪSU UZVARAS SVĒTKI
- Что отмечает и каких «героев» чествует ЛАТВИЯ 16 марта?
- Судебный процесс «дело Грауэля»
- «Операция Котбус, или Очищение Прибалтики от евреев»
- Артурс Силгайис, «Латышский легион»
- The tale of a Nazi mascot
- http://www.president.lv/images/modules/items/PDF/item_1641_Vesturnieku_komisijas_raksti_18_sejums.pdf Archyvuota kopija 2012-03-24 iš Wayback Machine projekto. (Page 124)
- Комиссия историков, Otrā apakškomisija: Holokausts Latvijas teritorijā nacistu okupācijas laikā 1941—1945 Archyvuota kopija 2007-11-08 iš Wayback Machine projekto., на странице Президента Латвии
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karlis Lobė, Kas yra Karlis Lobė? Ką reiškia Karlis Lobė?
Karlis Luobe latv Karlis LobeGime 1895 m kovo 26 d Jaunpiebalgos valsciusMire 1985 m birzelio 9 d 90 metu StokholmasTautybe latvisVeikla Rusijos imperijos Latvijos SS karininkasPareigos pulko vadas Karlis Luobe latv Karlis Lobe rus Karl Lobe g 1895 m kovo 26 d Jaunpiebalgos valscius 1985 m liepos 9 d Stokholmas Rusijos imperijos kariuomenes veliau Latvijos respublikos kariuomenes karininkas Latviu SS savanoriu legiono standartenfiureris Triju zvaigzdziu ordino kavalierius BiografijaKarlis Luobe gime Janeniu vienkiemyje Jaunpiebalgos valsciuje dabar Cesiu rajonas Baige Piebalgos mokykla o 1914 m zemes ukio mokykla netoli Pskovo K Luobe buvo vedes 1922 m geguzes 22 d jo zmona Milda buvo gimusi 1898 m vasario 13 d Latvijoje Zmona mire 1985 m geguzes 31 d Esterhaningeje pieciau Stokholmo Svedijoje Pirmasis pasaulinis ir Rusijos pilietinis karai 1916 m baige karo mokykla ir eme tarnauti 2 ajame Latviu sauliu Rygos pulke rus 2 j Latyshskij strelkovyj Rizhskij polk Vadovaudamas kuopai dalyvavo 1916 1917 m Kaledu musiuose 1918 m po Spalio revoliucijos K Luobe įstojo į Kolciako pajegas Admirolo Kolciako kariuomeneje kariavo pries Raudonaja Armija Tolimuosiuose Rytuose kuri laika vadovavo latviu Imanto pulkui Po to perejo į Latvijos kariuomene Buvo 2 ojo Ventspilio pestininku pulko 1 oji Kurzemes pestininku divizija stabo virsininku Latvijos kariuomene 1920 m K Luobe grįzo į Ryga ir įstojo į Latvijos kariuomene Nuo 1921 m buvo Karo akademijos lektorius turejo kapitono laipsnį 1932 m baige Aukstosios karo akademijos kursus ir 1935 m buvo paskirtas vadovauti 12 ajam Bauskes pestininku pulkui Ziemgalos divizijoje 1938 m balandį jis buvo perkeltas į Karo akademija 1939 m gavo pulkininko leitenanto laipsnį ir paskirtas 2 ojo Ventspilio pestininku pulko 1 oji Kurzemes pestininku divizija stabo virsininku Tarybines okupacijos metais K Luobe isvenge represiju ir deportacijos Antrojo pasaulinio karo metai Antrojo pasaulinio karo metais uzeme įvairias pareigas Vokietijos okupuotoje Latvijoje policijos bei karinese strukturose Vokietijai įsiverzus į Latvija K Luobe iki 1941 m rugpjucio 29 d buvo Ventspilio savigynos vadas 1941 m pabaigoje K Luobe buvo paskirtas Latvijos savigynos pajegu vadu Veliau jis su dalyvavo priespartizaninese kovose pries tarybinius partizanus Latgaloje ir Baltarusijoje Buvo 280 ojo Bolderajos policijos bataliono vadas 1943 m pavasarį tapo 2 osios SS Latviu pestininku brigados 2 ojo Imanto pestininku pulko vadu kariavo Volchovo fronte 1944 m sausį brigada performuota į SS kariuomenes 19 aja SS grenadieriu divizija 2 aja Latviu divizija Joje K Luobe vadovavo 43 jam SS grenadieriu pulkui 1944 m sausis geguze 1944 m K Luobe gavo standartenfiurerio laipsnį ir vadovavo divizijos pestininkams kai si kovojo rajone ir Vidzemeje 1944 m pabaigoje K Luobe buvo paskirtas latviu statybos bataliono Imperine darbo tarnyba vadu Vokietijoje bet po to del nacionalistiniu latvisku paziuru buvo pasalintas is pareigu ir perduotas karo tribunolui Karo pabaigoje K Luobe buvo internuotas britu okupacijos zonoje Daug saltiniu teigia kad K Luobe dalyvavo baudziamosiose akcijose bei masinese zydu zudynese taciau sie teiginiai liko neįrodyti PokarisPo karo K Luobe aktyviai dalyvavo emigravusiu latviu bendruomenes Vokietijoje veikloje pvz judejime Dauguvos vanagai latv Daugavas Vanagi 1950 m persikele į Svedija kur irgi buvo vienas is judejimo Dauguvos vanagai latv Daugavas Vanagi organizatoriu korporacijos Fraternitas Imantica oratoriumi ir garbes filisteriu Jis buvo aktyvus Latviu centrines tarybos Svedijoje narys Mire 1985 m liepos 9 d Esterhaningeje pieciau Stokholmo Svedija NuorodosMusu cetri goda filistri Archyvuota kopija 2014 12 04 is Wayback Machine projekto Zhitie shtandartenfyurera Archyvuota kopija 2014 03 28 is Wayback Machine projekto MuSU UZVARAS SVETKI Chto otmechaet i kakih geroev chestvuet LATVIYa 16 marta Sudebnyj process delo Grauelya Operaciya Kotbus ili Ochishenie Pribaltiki ot evreev Arturs Silgajis Latyshskij legion The tale of a Nazi mascot http www president lv images modules items PDF item 1641 Vesturnieku komisijas raksti 18 sejums pdf Archyvuota kopija 2012 03 24 is Wayback Machine projekto Page 124 Komissiya istorikov Otra apakskomisija Holokausts Latvijas teritorija nacistu okupacijas laika 1941 1945 Archyvuota kopija 2007 11 08 is Wayback Machine projekto na stranice Prezidenta Latvii