Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Elektros išlydžiu vadinama elektros srovės tekėjimas dujose Normaliomis sąlygomis dujos yra dielektrikas nes jose laisvų
Elektros išlydis
Elektros išlydžiu vadinama elektros srovės tekėjimas dujose. Normaliomis sąlygomis dujos yra dielektrikas, nes jose laisvųjų elektronų ir jonų yra labai mažai. Kai dujas veikia rentgeno, radioaktyvūs, kosminiai ir kiti jonizuojantys spinduliai, elektrinis laukas, aukšta temperatūra ir kiti veiksniai, vyksta dujų jonizacija. Jeigu prie dviejų elektrodų prijungiama įtampa, jonai ir elektronai pradeda judėti ir dujomis pradeda tekėti elektros srovė.
Nesavaiminis išlydis
Tai toks dujų laidumas, kurį sukuria pašalinis jonizatorius ir kurį galima pastebėti tik tol, kol veikia jonizatorius. Kai yra nuolatinis jonizatorius, didinant įtampą tarp elektrodų, iš pradžių kartu proporcingai didėja srovė, paskui srovė stiprėja lėčiau ir galiausiai visai nebestiprėja. Ši nusistovėjusi srove vadinama soties srove. Soties srovė sunaudoja visus išorinės jonizacijos sukurtus jonus ir elektronus.
Savaiminis išlydis
Didinant elektros įtampą ant elektrodų sukuriamas stiprus elektrinis laukas. Kai elektronų kinetinės energijos pakaks neutraliems atomams jonizuoti (smūginė jonizacija) prasideda griūtinė reakcija – naujai išmušti elektronai jonizuoja naujus atomus. Srovė per dujas stipriai padidėja, o įtampa sumažėja. Išlydžio metu erdvę tarp elektrodų užpildo jonizuotos dujos, kuriose yra maždaug po vienodai elektronų ir teigiamų jonų. Šį erdvė vadinama elektronine jonine plazma. Plazmos elektrinis laidumas yra labai didelis, artimas metalų elektriniam laidumui. Dalies elektronų kinetinė energija būna nepakankama dujų atomams jonizuoti. Šiuo atveju energija, kurią įgyją atomas smūgio metu, tik sužadiną atomą. Sužadintas atomas tuoj pat atiduodą energiją išspinduliuodamas elektromagnetinius spindulius, į kuriuos žmogaus akis dažniausiai reaguoja kaip į šviesą. Savaiminis išlydis skirstomas į pakopas:
- Tamsusis išlydis (vainikinis) būna tada, kai kurioje nors lauko vietoje jo stiprumas pasiekia duotoms dujoms kritinę reikšmę, pavyzdžiui, smailumose arba ties mažo skersmens laido paviršiumi. Kartais šį išlydį lydi vainikinis (koronos) švytėjimas ir būdingas šnypštimas.
- Žėrintis išlydis (rusenantysis), tai pereinamasis išlydis iš tamsiojo. Jis būna elektros prietaisuose kuriuose yra žemo slėgio dujos. Šiam išlydžiui būdingas švytintis dujų sluoksnis, esantis prie anodo (anodinis švytėjimas, „teigiamas stulpas“). Ilguose stikliniuose vamzdžiuose anodinis švytėjimas apima didžiąją dalį vamzdelio ir būna įvairių spalvų. Vamzdeliai kartais padengiami liuminiforu, kad būtų išgaunama daugiau spalvų ar platesnio spektro šviesa. Maitinant vamzdelį kintamąją srove, anodinis švytėjimas užsidega abiejuose vamzdelio galuose ir vamzdelis šviečia tolygiau. Tokie vamzdeliai arba lempos naudojamos reklamoje ar skystųjų kristalų monitoriuose kaip pašvietimo lempos.
- Kibirkštinis išlydis išsivysto iš tamsiojo išlydžio padidėjus įtampai, o kartu padidėjus lauko stiprumui ir išplitus jonizacijai išilgai viso tarpo tarp elektrodų. Kibirkštinis išlydis vyksta atskirais kanalais- mažiausios varžos keliais. Griūtiškai judant elektronams, kibirkštiniam kanale, labai padidėja temperatūra ir slėgimas, todėl kibirkštinį išlydį lydi būdingas traškėjimas. Žaibas yra ne kas kita, kaip milžiniškas kibirkštinis išlydis. Kibirkštinis išlydis sukelia elektroeroziją t. y. anodo medžiagos dalelių išmušimą. Šis reiškinys naudojamas metalų apdirbimui.
- Lankinis išlydis tai aukštos temperatūros plazminis išlydis, kai plazmoje beveik nelieka neutralių atomų. Plazmos temperatūra labai didelė, todėl net tie atomai kurie liko nesuskaldyti į jonus skyla ir prisideda prie laidumo. Lankinis išlydis plačiai naudojamas pramonėje suvirininant metalus, aukšto slėgio dujų išlydžio lempose ir t. t.
Literatūra
- V. Popovas, S. Nikolajevas, Elektrotechnika, Leidykla „Mintis“, Vilnius, 1969.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Elektros išlydis, Kas yra Elektros išlydis? Ką reiškia Elektros išlydis?
Elektros islydziu vadinama elektros sroves tekejimas dujose Normaliomis salygomis dujos yra dielektrikas nes jose laisvuju elektronu ir jonu yra labai mazai Kai dujas veikia rentgeno radioaktyvus kosminiai ir kiti jonizuojantys spinduliai elektrinis laukas auksta temperatura ir kiti veiksniai vyksta duju jonizacija Jeigu prie dvieju elektrodu prijungiama įtampa jonai ir elektronai pradeda judeti ir dujomis pradeda teketi elektros srove Nesavaiminis islydisTai toks duju laidumas kurį sukuria pasalinis jonizatorius ir kurį galima pastebeti tik tol kol veikia jonizatorius Kai yra nuolatinis jonizatorius didinant įtampa tarp elektrodu is pradziu kartu proporcingai dideja srove paskui srove stipreja leciau ir galiausiai visai nebestipreja Si nusistovejusi srove vadinama soties srove Soties srove sunaudoja visus isorines jonizacijos sukurtus jonus ir elektronus Savaiminis islydisDidinant elektros įtampa ant elektrodu sukuriamas stiprus elektrinis laukas Kai elektronu kinetines energijos pakaks neutraliems atomams jonizuoti smugine jonizacija prasideda griutine reakcija naujai ismusti elektronai jonizuoja naujus atomus Srove per dujas stipriai padideja o įtampa sumazeja Islydzio metu erdve tarp elektrodu uzpildo jonizuotos dujos kuriose yra mazdaug po vienodai elektronu ir teigiamu jonu Sį erdve vadinama elektronine jonine plazma Plazmos elektrinis laidumas yra labai didelis artimas metalu elektriniam laidumui Dalies elektronu kinetine energija buna nepakankama duju atomams jonizuoti Siuo atveju energija kuria įgyja atomas smugio metu tik suzadina atoma Suzadintas atomas tuoj pat atiduoda energija isspinduliuodamas elektromagnetinius spindulius į kuriuos zmogaus akis dazniausiai reaguoja kaip į sviesa Savaiminis islydis skirstomas į pakopas Tamsusis islydis vainikinis buna tada kai kurioje nors lauko vietoje jo stiprumas pasiekia duotoms dujoms kritine reiksme pavyzdziui smailumose arba ties mazo skersmens laido pavirsiumi Kartais sį islydį lydi vainikinis koronos svytejimas ir budingas snypstimas Zerintis islydis rusenantysis tai pereinamasis islydis is tamsiojo Jis buna elektros prietaisuose kuriuose yra zemo slegio dujos Siam islydziui budingas svytintis duju sluoksnis esantis prie anodo anodinis svytejimas teigiamas stulpas Ilguose stikliniuose vamzdziuose anodinis svytejimas apima didziaja dalį vamzdelio ir buna įvairiu spalvu Vamzdeliai kartais padengiami liuminiforu kad butu isgaunama daugiau spalvu ar platesnio spektro sviesa Maitinant vamzdelį kintamaja srove anodinis svytejimas uzsidega abiejuose vamzdelio galuose ir vamzdelis sviecia tolygiau Tokie vamzdeliai arba lempos naudojamos reklamoje ar skystuju kristalu monitoriuose kaip pasvietimo lempos Kibirkstinis islydis issivysto is tamsiojo islydzio padidejus įtampai o kartu padidejus lauko stiprumui ir isplitus jonizacijai isilgai viso tarpo tarp elektrodu Kibirkstinis islydis vyksta atskirais kanalais maziausios varzos keliais Griutiskai judant elektronams kibirkstiniam kanale labai padideja temperatura ir slegimas todel kibirkstinį islydį lydi budingas traskejimas Zaibas yra ne kas kita kaip milziniskas kibirkstinis islydis Kibirkstinis islydis sukelia elektroerozija t y anodo medziagos daleliu ismusima Sis reiskinys naudojamas metalu apdirbimui Lankinis islydis tai aukstos temperaturos plazminis islydis kai plazmoje beveik nelieka neutraliu atomu Plazmos temperatura labai didele todel net tie atomai kurie liko nesuskaldyti į jonus skyla ir prisideda prie laidumo Lankinis islydis placiai naudojamas pramoneje suvirininant metalus auksto slegio duju islydzio lempose ir t t LiteraturaV Popovas S Nikolajevas Elektrotechnika Leidykla Mintis Vilnius 1969