Adam and the Ants

Adam and the Ants
Kilmė	Anglija
Žanrai	Post-punk New Wave Glam rock
Aktyvumo metai	1977–1982
Įrašų kompanija	CBS Do It
Nariai
Gary Tibbs Terry Lee Miall Merrick (Chris Hughes)
Buvę nariai
Lester Square Andy Warren Paul Flanagan Mark Ryan Johnny Bivouac Matthew Ashman Leigh Gorman Dave Barbarossa Kevin Mooney

„Adam and the Ants“ (liet. Adomas ir skruzdės) – britų new wave grupė, 1977 m. Londone (Anglija) įkurta (g. Stuart Leslie Goddard) ir aktyviai veikusi iki 1980-ųjų pradžios. Gyvavimo pabaigoje turėjusi didelį komercinį pasisekimą. Viena iš tų, kurios buvo plačiai žinomos 70-ųjų pankroko perėjimo į new wave ir post-punk erą. Turėjusi didelės įtakos daugeliui britų popmuzikos atlikėjų (, , Franz Ferdinand ir kt.). Nuo 1979 iki 1982 m. sukūrė vienuolika Jungtinės Karalystės hitų, iš kurių šeši Top 4-ukų singlai (du iš jų buvo Nr. 1 UK top 10). Grupės stilius labai originalus, išsiskiriantis dviguba būgnų ritmika. Pačiu populiarumo įkarščiu, jų sėkmė buvo stiprinama įspūdingais vaizdo klipais, kurių stilius – XVIII a. mados ir pantomimos . Tai ypač akivaizdu dviejų jų didžiausių 1981 m. hitų („Stand and Deliver“ ir „Prince Charming“) klipuose. Grupės įvaizdis, kūrinių prasmė ir dainų žodžiai dažnai iliustruoja šį įdomų požiūrį į istoriją.

Istorija

Susikūrimas

Prieš „Adam and the Ants“, grojo boso gitara užeigų grupėje „Bazooka Joe“, dabar visų pirma žinomoje tik kaip grupė, kurią „apšildė“ „Sex Pistols“ savo pirmuoju koncertu 1975 m. lapkričio 6 d. Londono menų koledže „Central Saint Martins“. Iškarto po šio įvykio Adamas paliko „Bazooka Joe“. Ir įkvėptas „Sex Pistols“ pavyzdžio, ėmėsi kurti savo grupės.

1976 m liepos 3 d. Antas kartu su Andy Warren’as ir Lesteris Square (abu vėliau grojo grupėje „“) suburia grupę „The B-Sides“. Jie reguliariai koncertavo, tačiau trūko nuolatinio būgnininko ir niekaip nepavyko patekti į pagrindines Londono scenas. „The B-Sides“ įrašė Nancy Sinatros dainos „These Boots are Made for Walking“ punk versiją ir išsiskirstė. Tačiau būtent tuo laikotarpiu Adamas Antas užmezgė naudingų pažinčių su kylančios Londono punk scenos figūromis, ypač su Jordan, kuri dirbo Malcolmo McLareno ir Vivienne Westwood madingų rūbų parduotuvėje.

1977 m. balandį Adam’as pateko į „“ ir „“ koncertą Londono klube „The Roxy“, būtent čia jam ir gimė idėja įkurti „Adam and the Ants“.

Kodėl aš pasivadinau Adomu?.. Matote, mano sudėjimas buvo kiek kitoks, nei mano kumyrų David'o Bowie ar Alice Cooper'io. Aš buvau šiek tiek raumeningesnis ir pats sau atrodžiau kaip koks Adomas iš Edeno, tartum išlipęs iš renesanso drobės... Na o „Skruzdės“ – tai, savaime suprantama, buvo „The Beatles“ analogija. Svarbiausia, kad pavadinimas „Adam and the Ants“ lengvai slydo nuo liežuvio. Adam Ant, „Time Out“

1977 m. gegužės 5 d. Adamas, Lesteris Square (gitara), Andy Warrenas (bosinė gitara) ir Paulas Flannaganas (mušamieji) pirmą kartą koncertavo Muswell Hill, Londone. Tokia sudėtimi grupė įrašė ir „Plastic Surgery“ (kartu su kitomis septyniomis neišleistomis demonstracinėmis dainomis, vėliau išleistą piratiniame rinkinyje „Jubilee Demos“). Pats Adamas oficialiu grupės gimtadieniu įvardino 1977 m. gegužės 20 d. kada grupę palikusius Lesterį ir Flannaganą pakeitė Markas Ryanas su Kenny Morrisu, pastarasis grojo ir grupėje „Siouxsie and the Banshees“.

1977 m. spalį Marką Ryaną pakeitė Johnny Bivouacas.

Ankstyvieji įrašai

1977 metų vasarą įvyko kurioziškas konfliktas tarp Adamo ir antirasistinės organizacijos „Rock Against Racism“ (RAR). Pastaroji apkaltino „Adam and the Ants“ neva jie simpatizuoja fašistams, kaltinimas rėmėsi tik fašistinės simbolikos, kartais naudojamos įvaizdžiui kurti ir žodžio naciai vartojimu dainų tekstuose. Grupė neigė visus kaltinimus. RAR, kad „patikrintų“ „Adam and the Ants“, pakvietė juos į seriją antirasistinių koncertų. Adamas sutiko ir RAR, nusivylusi tuo, kad nieko „demaskuoti“ nepavyko, praktiškai ištardė Adamą, pasinaudodami interviu, kurį su akivaizdžiu nusistatymu paėmė Lucy Toothpaste.

1978 m. sausio 23 d. grupė debiutavo radijo eteryje Johno Peelo]autorinės laidos metu. Sekančią dieną jie įrašo dainą „Deutscher Girls“, kuri yra ta pati, tik sustiprinta „Plastic Surgery“, su papildoma solo gitaros partija. Ši daina buvo skirta filmo „Jubiliejus“ garso takelui. Nuolat koncertuodami po Jungtinę Karalystę, dažnai kartu su „“, jie išlieka vis dar nepopuliarūs ir, dėl fetišistinių dainų tekstų bei teatrališkai sadomazochistinio įvaizdžio, nemėgiami britų muzikinės spaudos.

1978 m. „Adam and the Ants“ pasirašė sutartį su „“ ir išleido savo pirmąjį singlą „Young Parisians“, susilaukusį įvairialypių atsiliepimų ir šiokios tokios sėkmės. Greičiausiai dėl to, kad netikėjo komercinėmis kolektyvo perspektyvomis, „Decca“ nutraukė sutartį. Galiausiai daugelis ankstyvųjų ir demonstracinių „Adam and the Ants“ įrašų buvo išleisti piratiniu būdu. Grupė išgyveno visą seriją pakeitimų kol nusistovėjo maždaug tokia sudėtis: Adamas Antas (vokalas ir gitara), Matthew Ashman (gitara), Andy Warrenas (bosinė gitara) ir Dave Barbarossa (mušamieji), tikėtina kad tokia sudėtimi jie ir išleido savo debiutinį albumą „Dirk Wears White Sox“ prieš Warrenui paliekant grupę ir prisijungiant prie Lesterio Square su „The Monochrome Set“.

Tarp 1978 ir 1979 m. „Adam and the Ants“ sudalyvavo trijose Johno Peelo laidose, kurios buvo išleistos 2001 m. pavadinimu „The Complete Radio 1 Sessions“.

Dirk Wears White Sox

1979 metų pabaigoje grupė išleido savo pirmąjį albumą „Dirk Wears White Sox“ („Do It“). Pavadinimas turi sąsajų su britų stiliaus ikona, garsiu aktoriumi ir rašytoju . Albumas buvo ambicingas, niūrokos nuotaikos, pripildytas trūkčiojančių ritmų, kampuotų post-punk stiliaus gitaros rifų ir glam rock elementų Adam’o dainavime. Dainų tekstai nagrinėjo tokius klausimus kaip fetišizmas, istorinės asmenybės, tokios kaip Adolfas Hitleris, Džonas Kenedis ir Kleopatra, taip pat meno istorija, ypač futuristų. „Dirk Wears White Sox“ įgijo kultinės, tačiau ne komercinės sėkmės. Apskritai albumas buvo sutiktas be entuziazmo:

Liūdna, bet geriausi jų kūriniai taip ir liko neįrašyti, ir toliau cirkuliuoja piratiškai, kaip kad „Red Scab“. Paklausykite tokių dalykų kaip „Christian Dior“, „Red Scab“ ir „Ruth Ellis“. Stebėtina kiek daug dainų jie neišleido. Būgnininkas ir gitaristas išėjo į „Bow Wow Wow“, tačiau tai neduoda atsakymo į klausimą kaip galėjo toks puikus dainų rinkinys virsti varginančiu „Dirk Wears White Sox“. Du oficialūs singlai, pagal kuriuos galima spręsti kaip turėjo skambėti debiutinis albumas – „Young Parisians/Lady“ ir „Zerox“ (su „Whip In My Valise“ ir „Physical“ B pusėse) – nei kiek ne mažiau revoliucingi, nei pirmasis „Siouxsie & the Banshees“ albumas. Punk 77.

1983 metais Adamas atsikovojo autorines teises į „Dirk Wears White Sox“ ir išleido jį dar kartą, kitokia seka išdėstytomis ir dainomis, taip pat su dainomis „Catholic Day“ ir „Day I Met God“, pakeitusiomis „Zerox“ ir „Kick“ bei nauja dainos „Cartrouble“ versija.

Tuoj po „Dirk Wears White Sox“ Adamas ir grupė pajuto, kad reikia pataisyti savo įvaizdį. Jie pasamdė „Sex Pistols“ vadybininką Malcolmą McLareną, kad šis jiems padėtų įgyti didesnio populiarumo. McLaren’as perrengė juos pseudopiratų apranga ir pasiūlė groti labiau prieinamą ir pop orientuotą ritminį pankroko variantą. Išklausę jo patarimų „Adam and the Ants“ ėmė rengti medžiagą naujam albumui. Tačiau, pasalūniškai įkalbėti McLareno, visi grupės nariai palieka Adam'ą ir sukuria naują grupę „Bow Wow Wow“ su vokaliste Annabella Lwin priešakyje.

Kings of the Wild Frontier

Naujoji Adamo grupė, kurioje (buvęs trumpalaikis „Siouxsie and the Banshees“, „“, „“ ir „“ grupių narys) grojo gitara, Kevinas Mooneyus boso gitara ir du perkusininkai Terry Lee Miallis su Chrisu Hughesu (buvusiu „“, ateityje tapusios „Tears for Fears“ prodiuseriu), įrašė albumą „Kings of the Wild Frontier“. Pirronis tapo įtakingu grupės nariu, ir kartu su Adam’u kūrė daugumą jų dainų. Albumą išleido „CBS“ ir jis netikėtai tapo milžiniškai populiariu Jungtinėje Karalystėje bei iškėlė grupę į naujai besiformuojančio subkultūrinio judėjimo avangardą. 1981 m. sausio 24 d. „Kings of the Wild Frontier“ užėmė aukščiausią vietą labiausiai perkamų Didžiojoje Britanijoje albumų saraše.

Albume buvo keletas singlų, pasiekusių populiarumo sąrašų viršūnes. 1980 spalį „Dog Eat Dog“ pakilo iki 4-os vietos Jungtinėje Karalystėje, 1981 sausį – „Antmusic“ iki 2-os kaip ir „Kings of the Wild Frontier“ 1981 kovą. Australijoje „Antmusic“ išbuvo sąrašo viršūnėje penkias savaites.

1981 metais Kevinas Mooneyus paliko grupę ir buvo pakeistas Gary Tibbsu, kuris prisijungė tik singlo „Stand & Deliver“ įrašinėjimo metu.

Prince Charming

1981 m. lapkritį „Adam and the Ants“ išleido kitą itin sėkmingą albumą „Prince Charming“. Iš šio albumo du singlai pasiekė aukščiausią sąrašų poziciją Jungtinėje Karalystėje. „Stand and Deliver“ pirmuoju išbuvo penkias savaites, sekdamas 4 savaites pirmuoju buvusį „Prince Charming“, 1982 sausį „Ant Rap“ pasiekė trečiąją poziciją.

Iširimas

Ir nors grupė po „Prince Charming“ vis dar maudėsi šlovės spinduliuose, sėkmė ėmė po truputi blankti. 1982-ųjų pradžioje, grupė buvo nominuota „Grammy Award“ kaip Geriausias naujas atlikėjas. Bet jau kovo mėnesį jausdamas krentantį grupės narių entuziazmą Adamas paskelbė apie iširimą. Žiniasklaida buvo pateikusi įvairiausių spėlionių kodėl taip atsitiko. Pradžioje buvo cituojamas Adamas neva išsiskirstymas buvo draugiškas, bet vėliau jis pasakė, kad nebeliko jokio noro tęsti šią veiklą, ir kad „Adam and the Ants“ galėtų būti tik afiša, tačiau ne koncertuojanti grupė. Be kita ko jis dar pridūrė, kad Pirronis išėjo, nes pavargo nuo koncertų. Po kelių mėnesių Adamas pradėjo solo karjerą, vis dėlto pasikvietęs Pirroni kaip bendraautorių.

Diskografija

• Dirk Wears White Sox (1979)
• Kings of the Wild Frontier (1980)
• Prince Charming (1981)

Šaltiniai

1. „Adam & the Ants“. PunkNet77 (anglų). Suarchyvuotas originalas 2011-05-15. Nuoroda tikrinta 2010-04-25.
2. Jon Young, Kate Lewis & Terry Rompers. „Adam and the Ants“. www.trouserpress.com. Nuoroda tikrinta 2010-04-25.
3. „Adam Ant. Time Out interview, 11 09 2006. Стр. 2“. www.timeout.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 2012-02-25. Nuoroda tikrinta 2010-04-25.
4. 1981 metų interviu („Swap Shop interview“) Ant'as tvirtino, kad pavadinimą pasiūlė grupės gitaristas.
5. Stephen Thomas Erlewine. „Adam and the Ants“. www.allmusic.com. Nuoroda tikrinta 2010-04-25.
6. „Antmusic line ups“, Antmusic.simondaw.me.uk Archyvuota kopija 2011-10-06 iš Wayback Machine projekto.
7. „Punknet 77 – Adam and the Ants“, Hiljaiset.sci.fi Archyvuota kopija 2011-05-15 iš Wayback Machine projekto.
8. „Adam Ant vs Lucy Toothpaste“. www.punk77.co.uk (anglų). Nuoroda tikrinta 2010-04-25.
9. Jean Sauvage, „Style Icon“, Dirkbogarde.co.uk Archyvuota kopija 2010-08-26 iš Wayback Machine projekto.
10. Stephen Thomas Erlewine, „Adam Ant Biografy“, Allmusic.com
11. „Adam & the Ants“. www.punk77.co.uk (anglų). Nuoroda tikrinta 2010-04-25.
12. Rockonthenet.com
13. Adam-ant.net