Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Čimu kultūra
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Centrinių Andų kultūra: Chimú | |
|---|---|
| Šalis | Peru |
| Tautos | vėlyvieji močikai |
| Kalba | |
| Laikotarpis | X a.-1470 m. |
| Valstybės | Čimoras |
| Miestai | Čančanas |
| Valdovai | čimu |
Čimu (isp. Cultura Chimú) – ikikolumbinės Peru indėnų kultūra. Gyvavo nuo X a. iki 1470 m. dabartinės Peru šiaurinėje pakrantėje, Sečūros dykumoje. Iki Inkų imperijos susikūrimo (1438 m.) buvo sukūrę didžiausią ir stipriausią valstybę Peru teritorijoje – Čimorą (su sostine – Čan Čanu). Kultūros pavadinimas, kaip ir inkų atveju, yra kilęs iš valstybės valdovo titulo – čimu.
Raida
Čimu kultūra susikūrė ant Močės kultūros (I–VIII a.) pamatų, ir jos kultūrinis centras sutapo su ir slėniais. Vietos indėnai buvo giminingi močikams ir kalbėjo , neretai laikoma dialektu. Po Močės žlugimo VIII–IX a. regionas priklausė Vario kultūrai, ir tik po to, kai pastaroji nusilpo, jos šiaurinėse provincijose susidarė prielaidos atsirasti naujai lokaliai kultūrai.
Čimu įkūrimas siejamas su valdovu , kuris atplaukė iš šiaurės balzos plaustu. Išlipęs pakrantėje, jis pastatydino šventyklą ir įkūrė Čančano miestą (netoli nuo Močės kultūros centrų), nuo kurio prasidėjo valstybės konsolidacija. Takanaimo įpėdiniai plėtė valstybės ribas Kostoje. Ypač imperija išaugo valdant Minčankamanui, kuomet ji valdė ilgą teritoriją nuo dabartinio Tumbeso iki Limos – apie 1000 km. Visoje šioje teritorijoje išplito vieninga kalba ir kultūra.
Imperija buvo administruojama daugybės vietininkų, valdžiusių atskiruose slėniuose. Vėlyvuoju laikotarpiu pietuose susiformavo autonomiška Čankajaus kultūra, o šiaurėje – Sikano kultūra.
1465–1470 m. Čimu imperiją nukariavo inkai.
Bruožai
Gyventojai vertėsi žvejyba, prekyba ir drėkinamąja žemdirbyste: statė kelių šimtų kilometrų ilgio drėkinimo kanalus, kurie sudarė tris atskiras sistemas.
Be sostinės Čančano, kuriame garsiausi statiniai yra Drakono piramidė, Spalvotoji piramidė, Huaca Arco Iris, čimu kultūros atstovai pastatė ir kitų tvirtovių, tarp jų – Paramongą pietuose. Jų architektūrai būdingi ypač išraiškingi reljefai, vaizduojantys stilizuotas mitines būtybes, ornamentus.
Kaip ir kitos Senovės Peru kultūros, Čimu labai išvystė tekstilės, keramikos, juvelyrikos menus. Keramikai būdinga labai įvairi išraiška, pirmiausia per plastiką. Iš metalo dirbinių buvo paplitusi auksakalyba, ir žymiausia aukso dirbinių forma buvo ritualinis peilis .
Čimu, kaip ir kitos senovės Kostos tautos, garbino mėnulį ir žvaigždes. Mėnulis buvo siejamas su jūros potvyniais, kurie buvo ypač reikšmingi pakrantės indėnams. Svarbiausios čimu indėnų dievybės buvo Ši (Mėnulis), Ni (jūra), Jiang (Saulė), Ghis (žemė).
- Čimu keramikos pavyzdys
- Čimu plunksninė tekstilė
- Čimu aukso dirbiniai
- Čimu sostinės Čan Čano architektūra
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čimu kultūra, Kas yra Čimu kultūra? Ką reiškia Čimu kultūra?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Centriniu Andu kultura ChimuSalis PeruTautos velyvieji mocikaiKalbaLaikotarpis X a 1470 m Valstybes CimorasMiestai CancanasValdovai cimu Cimu isp Cultura Chimu ikikolumbines Peru indenu kultura Gyvavo nuo X a iki 1470 m dabartines Peru siaurineje pakranteje Securos dykumoje Iki Inku imperijos susikurimo 1438 m buvo sukure didziausia ir stipriausia valstybe Peru teritorijoje Cimora su sostine Can Canu Kulturos pavadinimas kaip ir inku atveju yra kiles is valstybes valdovo titulo cimu RaidaCimu kultura susikure ant Moces kulturos I VIII a pamatu ir jos kulturinis centras sutapo su ir sleniais Vietos indenai buvo giminingi mocikams ir kalbejo neretai laikoma dialektu Po Moces zlugimo VIII IX a regionas priklause Vario kulturai ir tik po to kai pastaroji nusilpo jos siaurinese provincijose susidare prielaidos atsirasti naujai lokaliai kulturai Cimu įkurimas siejamas su valdovu kuris atplauke is siaures balzos plaustu Islipes pakranteje jis pastatydino sventykla ir įkure Cancano miesta netoli nuo Moces kulturos centru nuo kurio prasidejo valstybes konsolidacija Takanaimo įpediniai plete valstybes ribas Kostoje Ypac imperija isaugo valdant Mincankamanui kuomet ji valde ilga teritorija nuo dabartinio Tumbeso iki Limos apie 1000 km Visoje sioje teritorijoje isplito vieninga kalba ir kultura Imperija buvo administruojama daugybes vietininku valdziusiu atskiruose sleniuose Velyvuoju laikotarpiu pietuose susiformavo autonomiska Cankajaus kultura o siaureje Sikano kultura 1465 1470 m Cimu imperija nukariavo inkai BruozaiGyventojai vertesi zvejyba prekyba ir drekinamaja zemdirbyste state keliu simtu kilometru ilgio drekinimo kanalus kurie sudare tris atskiras sistemas Cimu architekturiniai reljefai Be sostines Cancano kuriame garsiausi statiniai yra Drakono piramide Spalvotoji piramide Huaca Arco Iris cimu kulturos atstovai pastate ir kitu tvirtoviu tarp ju Paramonga pietuose Ju architekturai budingi ypac israiskingi reljefai vaizduojantys stilizuotas mitines butybes ornamentus Kaip ir kitos Senoves Peru kulturos Cimu labai isvyste tekstiles keramikos juvelyrikos menus Keramikai budinga labai įvairi israiska pirmiausia per plastika Is metalo dirbiniu buvo paplitusi auksakalyba ir zymiausia aukso dirbiniu forma buvo ritualinis peilis Cimu kaip ir kitos senoves Kostos tautos garbino menulį ir zvaigzdes Menulis buvo siejamas su juros potvyniais kurie buvo ypac reiksmingi pakrantes indenams Svarbiausios cimu indenu dievybes buvo Si Menulis Ni jura Jiang Saule Ghis zeme Cimu keramikos pavyzdys Cimu plunksnine tekstile Cimu aukso dirbiniai Cimu sostines Can Cano architekturaVikiteka Cimu vaizdine ir garsine medziaga