Ypatingasis lageris

Ypatingieji lageriai (rus. Особые лагеря МВД, особлаги) – specialiosios paskirties lageriai Gulago sistemoje skirti „specialiajam kontigentui“ – politiniams kaliniams, nuteistiems pagal RTFSR BK 58 straipsnį apkaltintiems išdavyste, šnipinėjimu, terorizmu. Tarp tokių kalinių buvo tikri ir pagal sufabrikuotas nuteisti politiniai sistemos priešininkai – trockistai, „nacionalistai“ (tarp jų ir Lietuvos partizanai bei jų rėmėjai), baltieji emigrantai.

Iš viso buvo 12 ypatingųjų lagerių. 1948 m. vasario mėnesį įsteigti ypatingieji lageriai buvo be pavadinimų, sunumeruoti nuo 1 iki 5. Vėliau jiems suteikti kodiniai pavadinimai, atitinkamai Mineralnyj, Gornyj, Dubravnyj (Дубравный Dubravlagas), Stepnoj ir Beregovoj.

Vėliau įkurti šie ypatingieji lageriai: Rečnoj, Ozernyj, Pesčianyj, Lugovoj, Kamyšovyj, Dalnyj ir Vodorazdelnyj.

1954 m., po Stalino mirties, ypatingieji lageriai reorganizuoti į įprastines priverstinio darbo stovyklas.

Darbo diena, kaip ir kituose lageriuose, oficialiai buvo 10 val., tačiau neretai užtrukdavo ir 14 val.

Nuorodos

1. http://lzinios.lt/lzinios/istorija/laisves-pasvaiste-virs-norilsko/44458^{[neveikianti nuoroda]}