Ispanijos ekonomikaValiutaeurasFiskaliniai metaikalendoriniai metaiPrekybos partneriaiWTO Europos Sąjunga EBPOStatistini
Ispanijos ekonomika

Ispanijos ekonomika | |
Valiuta | euras |
---|---|
Fiskaliniai metai | kalendoriniai metai |
Prekybos partneriai | WTO, Europos Sąjunga, EBPO |
Statistiniai duomenys | |
BVP | 1 434 mlrd. $ (2012) |
BVP augimas | -1,4 % (2012) |
BVP gyventojui | 31 100 $ (2012) |
BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 3,3 %; pramonė 26,4 %; paslaugos 70,3 % |
Infliacija | 2,4 % (2012) |
Bedarbystė | 25,1 % (2012) |
Užsienio prekyba | |
Eksporto pajamos | 291,7 mlrd. $ (2012) |
Pagrindiniai eksporto partneriai | Prancūzija 16,8 %, Vokietija 10,8 %, Italija 7,7 %, Portugalija 7,1 %, Jungtinė Karalystė 6,5 % (2012) |
Importo pajamos | 323,7 mlrd. $ (2012) |
Pagrindiniai importo partneriai | Vokietija 11.8 %, Prancūzija 11,5 %, Italija 6,7 %, Kinija 5,6 %, Nyderlandai 5,4 %, Jungtinė Karalystė 4,1 % (2012) |
Valstybės išlaidos | |
Tiesioginės įplaukos | 491,2 mlrd. $ (3012) |
Tiesioginės išlaidos | 634,6 mlrd. $ (2012) |
Rezervo fondas | 34,37 mlrd. $ (2011) |
Ispanija yra penkta pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika (pagal nominalųjį BVP) ir keturiolikta pasaulio ekonomika pagal perkamosios galios paritetą. 2012 m. Ispanija buvo aštuoniolikta pagal dydį pasaulio eksportuotoja ir šešiolikta pagal dydį importuotoja. Tarp žinomiausių pasaulyje Ispanijos prekinių ženklų yra Freixenet (putojantis vynas), , (telekomunikacijos), (energetika), Zara.
Ispanija yra laikoma 23-ia tarp labiausiai išsivysčiusių šalių, tačiau po 2007–2008 m. pasaulio finansų krizės Ispanijos pagrindiniai makroekonominiai rodikliai suprastėjo. XXI a. pirmojo dešimtmečio bumas baigėsi 2008–2012 m. krize, kurios metu apie ketvirtį Ispanijos darbo jėgos liko be darbo. 2012 m. Ispanijos ekonomika susitraukė 1,4% ir išliko recesijoje iki 2013 m. trečiojo ketvirčio.
Svarbiausios ekonomikos šakos yra pramonė (automobilių dalių ir aksesuarų gamyba, audio ir video technika, metalo apdirbimo pramonė, avalynės gamyba, organinė bei neorganinė chemija), ir žemės ūkis. Svarbiausi eksporto ir importo partneriai yra Prancūzija ir Vokietija.
Užsienio prekyba
Nepaisant sunkios Ispanijos ekonomikos padėties pastaruoju metu, Ispanijos situacija tarptautinėje prekyboje pagerėjo. Bumo metu Ispanijos prekybos deficitas buvo pasiekęs rekordinius 10% BVP (2007 m.). Krizės metu Ispanija ženkliai sumažino importą, padidino eksportą ir pritraukė daugiau turistų. 2013 m., pirmą kartą per tris dešimtmečius, Ispanija turėjo teigiamą užsienio prekybos balansą.
Svarbiausiai Ispanijos prekybos partneriais yra ES šalys, pirmiausia Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija. Per tarptautines korporacijas Europos erdvėje veikia ir ispanų kapitalas. valdo elektros energijos gamybos ir paskirstymo įmones visose Pietų Europos šalyse, ypač jos vaidmuo jaučiamas Italijoje (7 proc. elektros generacijos ūkio šakų) ir Prancūzijoje (15 proc. rinkos). turi trečiosios kartos mobilaus ryšio licenzijas Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje.
Bendrasis vidaus produktas
Bendrojo vidaus produkto pokytis (BVP), realus | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
% lyginant su praėjusiais metais | ||||||||||||
Metai | 2000 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 |
Pokytis % su pr. m. | 3,1 | 3,3 | 3,6 | 4,1 | 3,5 | 0,9 | -3,7 | -0,3 | 0,4 | -1,4* | -1,4* | 0,8* |
Šaltinis: Eurostatas(2012 m. gruodis) | * = apskaičiuota |
Žemės ūkis
Žemės ūkis turi ypatingą vietą ekonomikos struktūroje. Jame dirba 2,3 proc. darbingų Ispanijos gyventojų. Nedidelei žemvaldžių grupei priklauso dideli žemės plotai šalies pietuose. Svarbiausi rodikliai: Ispanija yra trečioji pasaulyje pagal vyno gamybą, ketvirta – pagal citrusinių vaisių auginimą, taip pat aprūpina 1/4 pasaulio alyvuogių ir alyvų aliejaus rinkos. Ispanija taip pat yra stambi kviečių (20 proc. pasėlių), ryžių (aukščiausias derlingumas pasaulyje), tabako ir daržovių (60 proc. pasėlių) augintoja. Jai priklauso didžiausias Europoje žvejybinis laivynas. Pagal jūros produktų ir žuvies sugavimą ir perdirbimą Ispanija laikosi pirmame šalių dešimtuke pasaulyje.
Sėkmingai vystoma gyvulininkystė: ožkos ir avys auginamos sausringuose rajonuose, o šiaurėje auginami stambūs raguočiai.
Žemės ūkio reikšmė Ispanijos ekonomikoje stabiliai mažėja.
Metai | BVP % | Darbo jėgos % |
---|---|---|
1901 | 46,4 | 66,7 |
1930 | 34,6 | 47,3 |
1940 | 31,9 | 51,9 |
1950 | 26,5 | 48,9 |
1960 | 22,6 | 41,7 |
1975 | 9,7 | 23,4 |
1980 | 7,2 | 19,8 |
1985 | 6,4 | 18,1 |
1990 | 4,5 | 11,2 |
1995 | 3,5 | 9,8 |
Ekonominės raidos istorija
Antroji Ispanijos respublika ir pilietinis karas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ir .
Nuo 1931 iki 1939 m. šiek tiek mažiau nei pusė gyventojų dirbo žemės ūkio sektoriuje. Tik Katalonijoje (tekstilės ir metalo apdirbimo pramonė), Baskų šalyje (kalnakasyba ir laivų statyba) ir kalnakasybos rajonuose buvo išvystyta pramonė. 1902 m. iš trijų įmonių sudaryta geležies ir plieno bendrovė (AHV) įkūrimo metu buvo didžiausia Ispanijos bendrovė. Ji buvo netoli tuometinių geležies rūdos atsargų ir Bilbao uosto. 1929-30 m. tuomet jau milijoniniame mieste Barselonoje vyko pasaulio paroda .
Ispanijos ūkis tiesiogiai nuo 1929 m. pasaulinės ūkio krizės nenukentėjo, tačiau padidėjo bedarbystė (iki maždaug 10 proc.) ir streikų skaičius. 1934 m. Asturijos kalnakasybos darbininkų streiko malšinimo metu žuvo iki dviejų tūkstančių streikuotojų.
Pilietinio karo metu anarchosindikalistinė profsąjunga CNT faktiškai kontroliavo Kataloniją su jos pramoniniu centru Barselona ir dideles Aragono dalis.
Frankizmas
Fransisko Franko diktatūros laikotarpiu (1939–1975 m., t. p. žr. ) Ispanijos ekonominė politika iki XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios siekė išlaikyti šalies nepriklausomybę nuo importo ir eksporto. Šios politikos priežastys buvo Franko siekis neįtraukti Ispanijos į pasaulinį karą, o pokaryje – prasti politiniai santykiai su valstybėmis nugalėtojomis. Ši ekonominė politika nepasiteisino. Šeštajame dešimtmetyje, vėliausiai nuo 1959 m., pradėta įgyvendinti nauja ekonominė politika. Pagal Prancūzijos pavyzdį šalis atsivėrė užsienio investicijoms ir prekybai su svarbiausiais ekonominiais partneriais, o tai lėmė Ispanijos ūkio sėkmę. Šalis ėmė mažinti ekonominį atsilikimą nuo likusios Europos.
Autarkijos siekiai
Svarbiu pramonės ekonominės politikos instrumentu buvo 1941 m. įkurtas (INI). Per šį valstybinį holdingą vyriausybė spartino Ispanijos industrializaciją: kūrė dukterines įmones kalnakasybos, energijos ir dujų tiekimo, naftos, metalo apdirbimo, automobilių ir lėktuvų gamybos, laivų statybos, trąšų ir kitose pramonės šakose. Papildomomis priemonėmis buvo apsauginiai muitai ir reguliuojamos maksimalios kainos. 1939 m. įkūrus atsirado institucija, kuri supirkinėjo žemes ir kūrė žemės ūkio gyvenvietes.
Finansuose nuo 1940 m. gegužės 17 d. pradėta įgyvendinti „status quo“ politika, kuri reiškė, kad finansai buvo griežtai reguliuojami, pvz., naujų bankų kūrimas buvo apsunkintas, o užsienio bankams neleidžiama veikti Ispanijoje.
Po Ispanijos pilietinio karo privatūs geležinkeliai finansiškai buvo labai silpni. Dėl to Franko vyriausybė 1941 m. sausio 24 d. nacionalizavo daugumą geležinkelių ir juos apjungė į geležinkelio įmonę (RENFE).
1940 m. darbininkai buvo suburti į tam tikrą vieningą profesinę sąjungą (OSE), kurios pirmininkas turėjo ministro rangą. Ši organizacija susidėjo iš atskirų šakinių organizacijų, vadinamųjų .
Buvo sukurti kareivių drausmės darbo batalionai (Batallones Disciplinarios de Soldados Trabajadores), kuriuose buvo beveik 100 000 asmenų, kurie buvo naudojami, pvz., užtvankų ir greitkelių statybai. Išskirtiniais projektais buvo Gvadalkviviro drėkinamasis kanalas (Canal de Riego del Bajo Guadalquivir) ir didžiausias Europoje Carabanchel kalėjimas.
Instituto Español de Moneda Extranjera (IEME) (1939–1973) tarp 1939 ir 1947 m. nustatė oficialų 10,95 pesetos kursą už JAV dolerį. 1948 m. buvo įvesta keliolika keitimo kursų. Taip importuojamiems produktams buvo nustatyti devyni kursai, o eksportui – penkiolika keitimo kursų. IEME buvo pavaldi Prekybos ministerijai, tuo tarpu Finansų ministerija per Ispanijos banką vykdė Ispanijos pinigų politiką.
Šalies atsivėrimas
Tik 1953 m. rugsėjį sudarius JAV ir Ispanijos gynybos sutartį, , Ispanijai pavyko išeiti iš tarptautinės izoliacijos. Svarbiausia tuo metu atsiradusi karinė bazė buvo jūrų pajėgų . 1955 m. gruodžio mėn. Ispanija buvo priimta į Jungtines Tautas. Su šiais įvykiais susijusi JAV ekonominė parama siekė 170 mln. dolerių (1955 m. spalio mėn.).
Šaltiniai
- CIA. „"The World Factbook“. Suarchyvuotas originalas 2009-05-19. Nuoroda tikrinta 2013-11-16.
- Official report on Spanish recent Macroeconomics, including tables and graphics, La Moncloa. Nuoroda tikrinta 13 rugpjūčio 2008 Archyvuota kopija 2008-07-26 iš Wayback Machine projekto.
- „Instituto Nacional de Estadística. (National Statistics Institute)“. Ine.es. Suarchyvuotas originalas 2013-04-04. Nuoroda tikrinta 2013-04-25.
- „Eurostat – Tables, Graphs and Maps Interface (TGM) table“. Epp.eurostat.ec.europa.eu. 2 April 2012. Nuoroda tikrinta 2012-11-20.
- „The World Factbook - Spain“. CIA. 1 August 2013. Suarchyvuotas originalas 2009-05-19. Nuoroda tikrinta 2013-08-01.
- [1]
- Realaus Ispanijos BVP augimas, duomenys paimti 2012 gruodžio 5 d.
- Aktyvumas, užimtumas ir bedarbystė žemės ūkyje ir žvejyboje Archyvuota kopija 2008-12-01 iš Wayback Machine projekto.
- Rayo Romero, Antonio; Guzmán Cuevas Joaquín; Santos Cumplido Francisco Javier. Curso de estructura económica española. Ediciones Pirámide. ISBN 84-368-1536-X:
- taz: Abrissbirne gegen die Erinnerung, 25. Oktober 2008
- Marcela Sabaté, María Dolores Gadea, José María Serrano: A story of PPP persistence. The Spanish Peseta (1870–1998) against the Dollar and the Pound, Seiten: 5,6 Archyvuota kopija 2018-07-23 iš Wayback Machine projekto. (PDF; 140 kB)
- Bank für Internationalen Zahlungsausgleich – Jahresbericht 1954, Seite 126 (PDF; 9,1 MB)
Airija | | | | Austrija | | Baltarusija | | | | | | Estija | | | Islandija | Ispanija | Italija | | | | | Kroatija | Latvija | Lenkija | | Lietuva | Liuksemburgas | | | | | | | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | | | Serbija | | | Suomija | | Šveicarija | | Ukraina | Vatikanas | | Vokietija
Europos Sąjungos ekonomika
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos ekonomika, Kas yra Ispanijos ekonomika? Ką reiškia Ispanijos ekonomika?
Ispanijos ekonomikaValiutaeurasFiskaliniai metaikalendoriniai metaiPrekybos partneriaiWTO Europos Sajunga EBPOStatistiniai duomenysBVP1 434 mlrd 2012 BVP augimas 1 4 2012 BVP gyventojui31 100 2012 BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 3 3 pramone 26 4 paslaugos 70 3 Infliacija2 4 2012 Bedarbyste25 1 2012 Uzsienio prekybaEksporto pajamos291 7 mlrd 2012 Pagrindiniai eksporto partneriaiPrancuzija 16 8 Vokietija 10 8 Italija 7 7 Portugalija 7 1 Jungtine Karalyste 6 5 2012 Importo pajamos323 7 mlrd 2012 Pagrindiniai importo partneriaiVokietija 11 8 Prancuzija 11 5 Italija 6 7 Kinija 5 6 Nyderlandai 5 4 Jungtine Karalyste 4 1 2012 Valstybes islaidosTiesiogines įplaukos491 2 mlrd 3012 Tiesiogines islaidos634 6 mlrd 2012 Rezervo fondas34 37 mlrd 2011 Infolentele ziureti redaguoti Ispanija yra penkta pagal dydį Europos Sajungos ekonomika pagal nominalujį BVP ir keturiolikta pasaulio ekonomika pagal perkamosios galios pariteta 2012 m Ispanija buvo astuoniolikta pagal dydį pasaulio eksportuotoja ir sesiolikta pagal dydį importuotoja Tarp zinomiausiu pasaulyje Ispanijos prekiniu zenklu yra Freixenet putojantis vynas telekomunikacijos energetika Zara Ispanija yra laikoma 23 ia tarp labiausiai issivysciusiu saliu taciau po 2007 2008 m pasaulio finansu krizes Ispanijos pagrindiniai makroekonominiai rodikliai suprastejo XXI a pirmojo desimtmecio bumas baigesi 2008 2012 m krize kurios metu apie ketvirtį Ispanijos darbo jegos liko be darbo 2012 m Ispanijos ekonomika susitrauke 1 4 ir isliko recesijoje iki 2013 m treciojo ketvircio Svarbiausios ekonomikos sakos yra pramone automobiliu daliu ir aksesuaru gamyba audio ir video technika metalo apdirbimo pramone avalynes gamyba organine bei neorganine chemija ir zemes ukis Svarbiausi eksporto ir importo partneriai yra Prancuzija ir Vokietija Uzsienio prekybaNepaisant sunkios Ispanijos ekonomikos padeties pastaruoju metu Ispanijos situacija tarptautineje prekyboje pagerejo Bumo metu Ispanijos prekybos deficitas buvo pasiekes rekordinius 10 BVP 2007 m Krizes metu Ispanija zenkliai sumazino importa padidino eksporta ir pritrauke daugiau turistu 2013 m pirma karta per tris desimtmecius Ispanija turejo teigiama uzsienio prekybos balansa Svarbiausiai Ispanijos prekybos partneriais yra ES salys pirmiausia Jungtine Karalyste Prancuzija Vokietija ir Lenkija Per tarptautines korporacijas Europos erdveje veikia ir ispanu kapitalas valdo elektros energijos gamybos ir paskirstymo įmones visose Pietu Europos salyse ypac jos vaidmuo jauciamas Italijoje 7 proc elektros generacijos ukio saku ir Prancuzijoje 15 proc rinkos turi treciosios kartos mobilaus rysio licenzijas Vokietijoje Italijoje Sveicarijoje ir Austrijoje Bendrasis vidaus produktasBendrojo vidaus produkto pokytis BVP realus lyginant su praejusiais metaisMetai 2000 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014Pokytis su pr m 3 1 3 3 3 6 4 1 3 5 0 9 3 7 0 3 0 4 1 4 1 4 0 8 Saltinis Eurostatas 2012 m gruodis apskaiciuotaZemes ukisZemes ukis turi ypatinga vieta ekonomikos strukturoje Jame dirba 2 3 proc darbingu Ispanijos gyventoju Nedidelei zemvaldziu grupei priklauso dideli zemes plotai salies pietuose Svarbiausi rodikliai Ispanija yra trecioji pasaulyje pagal vyno gamyba ketvirta pagal citrusiniu vaisiu auginima taip pat aprupina 1 4 pasaulio alyvuogiu ir alyvu aliejaus rinkos Ispanija taip pat yra stambi kvieciu 20 proc paseliu ryziu auksciausias derlingumas pasaulyje tabako ir darzoviu 60 proc paseliu augintoja Jai priklauso didziausias Europoje zvejybinis laivynas Pagal juros produktu ir zuvies sugavima ir perdirbima Ispanija laikosi pirmame saliu desimtuke pasaulyje Sekmingai vystoma gyvulininkyste ozkos ir avys auginamos sausringuose rajonuose o siaureje auginami stambus raguociai Zemes ukio reiksme Ispanijos ekonomikoje stabiliai mazeja Metai BVP Darbo jegos 1901 46 4 66 71930 34 6 47 31940 31 9 51 91950 26 5 48 91960 22 6 41 71975 9 7 23 41980 7 2 19 81985 6 4 18 11990 4 5 11 21995 3 5 9 8Ekonomines raidos istorijaBVP vienam gyventojui nuo 1900 iki 2003 m Antroji Ispanijos respublika ir pilietinis karas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ir Nuo 1931 iki 1939 m siek tiek maziau nei puse gyventoju dirbo zemes ukio sektoriuje Tik Katalonijoje tekstiles ir metalo apdirbimo pramone Basku salyje kalnakasyba ir laivu statyba ir kalnakasybos rajonuose buvo isvystyta pramone 1902 m is triju įmoniu sudaryta gelezies ir plieno bendrove AHV įkurimo metu buvo didziausia Ispanijos bendrove Ji buvo netoli tuometiniu gelezies rudos atsargu ir Bilbao uosto 1929 30 m tuomet jau milijoniniame mieste Barselonoje vyko pasaulio paroda Ispanijos ukis tiesiogiai nuo 1929 m pasaulines ukio krizes nenukentejo taciau padidejo bedarbyste iki mazdaug 10 proc ir streiku skaicius 1934 m Asturijos kalnakasybos darbininku streiko malsinimo metu zuvo iki dvieju tukstanciu streikuotoju Pilietinio karo metu anarchosindikalistine profsajunga CNT faktiskai kontroliavo Katalonija su jos pramoniniu centru Barselona ir dideles Aragono dalis Frankizmas Fransisko Franko diktaturos laikotarpiu 1939 1975 m t p zr Ispanijos ekonomine politika iki XX a sestojo desimtmecio pradzios sieke islaikyti salies nepriklausomybe nuo importo ir eksporto Sios politikos priezastys buvo Franko siekis neįtraukti Ispanijos į pasaulinį kara o pokaryje prasti politiniai santykiai su valstybemis nugaletojomis Si ekonomine politika nepasiteisino Sestajame desimtmetyje veliausiai nuo 1959 m pradeta įgyvendinti nauja ekonomine politika Pagal Prancuzijos pavyzdį salis atsivere uzsienio investicijoms ir prekybai su svarbiausiais ekonominiais partneriais o tai leme Ispanijos ukio sekme Salis eme mazinti ekonominį atsilikima nuo likusios Europos Autarkijos siekiai Svarbiu pramones ekonomines politikos instrumentu buvo 1941 m įkurtas INI Per sį valstybinį holdinga vyriausybe spartino Ispanijos industrializacija kure dukterines įmones kalnakasybos energijos ir duju tiekimo naftos metalo apdirbimo automobiliu ir lektuvu gamybos laivu statybos trasu ir kitose pramones sakose Papildomomis priemonemis buvo apsauginiai muitai ir reguliuojamos maksimalios kainos 1939 m įkurus atsirado institucija kuri supirkinejo zemes ir kure zemes ukio gyvenvietes Finansuose nuo 1940 m geguzes 17 d pradeta įgyvendinti status quo politika kuri reiske kad finansai buvo grieztai reguliuojami pvz nauju banku kurimas buvo apsunkintas o uzsienio bankams neleidziama veikti Ispanijoje Po Ispanijos pilietinio karo privatus gelezinkeliai finansiskai buvo labai silpni Del to Franko vyriausybe 1941 m sausio 24 d nacionalizavo dauguma gelezinkeliu ir juos apjunge į gelezinkelio įmone RENFE 1940 m darbininkai buvo suburti į tam tikra vieninga profesine sajunga OSE kurios pirmininkas turejo ministro ranga Si organizacija susidejo is atskiru sakiniu organizaciju vadinamuju Buvo sukurti kareiviu drausmes darbo batalionai Batallones Disciplinarios de Soldados Trabajadores kuriuose buvo beveik 100 000 asmenu kurie buvo naudojami pvz uztvanku ir greitkeliu statybai Isskirtiniais projektais buvo Gvadalkviviro drekinamasis kanalas Canal de Riego del Bajo Guadalquivir ir didziausias Europoje Carabanchel kalejimas Instituto Espanol de Moneda Extranjera IEME 1939 1973 tarp 1939 ir 1947 m nustate oficialu 10 95 pesetos kursa uz JAV dolerį 1948 m buvo įvesta keliolika keitimo kursu Taip importuojamiems produktams buvo nustatyti devyni kursai o eksportui penkiolika keitimo kursu IEME buvo pavaldi Prekybos ministerijai tuo tarpu Finansu ministerija per Ispanijos banka vykde Ispanijos pinigu politika Salies atsiverimas Tik 1953 m rugsejį sudarius JAV ir Ispanijos gynybos sutartį Ispanijai pavyko iseiti is tarptautines izoliacijos Svarbiausia tuo metu atsiradusi karine baze buvo juru pajegu 1955 m gruodzio men Ispanija buvo priimta į Jungtines Tautas Su siais įvykiais susijusi JAV ekonomine parama sieke 170 mln doleriu 1955 m spalio men SaltiniaiCIA The World Factbook Suarchyvuotas originalas 2009 05 19 Nuoroda tikrinta 2013 11 16 Official report on Spanish recent Macroeconomics including tables and graphics La Moncloa Nuoroda tikrinta 13 rugpjucio 2008 Archyvuota kopija 2008 07 26 is Wayback Machine projekto Instituto Nacional de Estadistica National Statistics Institute Ine es Suarchyvuotas originalas 2013 04 04 Nuoroda tikrinta 2013 04 25 Eurostat Tables Graphs and Maps Interface TGM table Epp eurostat ec europa eu 2 April 2012 Nuoroda tikrinta 2012 11 20 The World Factbook Spain CIA 1 August 2013 Suarchyvuotas originalas 2009 05 19 Nuoroda tikrinta 2013 08 01 1 Realaus Ispanijos BVP augimas duomenys paimti 2012 gruodzio 5 d Aktyvumas uzimtumas ir bedarbyste zemes ukyje ir zvejyboje Archyvuota kopija 2008 12 01 is Wayback Machine projekto Rayo Romero Antonio Guzman Cuevas Joaquin Santos Cumplido Francisco Javier Curso de estructura economica espanola Ediciones Piramide ISBN 84 368 1536 X taz Abrissbirne gegen die Erinnerung 25 Oktober 2008 Marcela Sabate Maria Dolores Gadea Jose Maria Serrano A story of PPP persistence The Spanish Peseta 1870 1998 against the Dollar and the Pound Seiten 5 6 Archyvuota kopija 2018 07 23 is Wayback Machine projekto PDF 140 kB Bank fur Internationalen Zahlungsausgleich Jahresbericht 1954 Seite 126 PDF 9 1 MB v rEuropos saliu ekonomikos Airija Austrija Baltarusija Estija Islandija Ispanija Italija Kroatija Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Portugalija Prancuzija Rumunija Serbija Suomija Sveicarija Ukraina Vatikanas Vokietija Europos Sajungos ekonomika