Dromas 26 pranc La Drôme oks Droma provans Drôma Prancūzijos departamentas šalies vakaruose Overnės Ronos Alpių regione
Dromas (departamentas)

Dromas (26) (pranc. La Drôme, oks. Droma, provans. Drôma) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Overnės-Ronos-Alpių regione, pavadintas pagal to paties 110 km ilgio upę, Ronos intaką. Administracinis centras – Valansas.
Dromas pranc. Drôme oks. Droma provans. Drôma | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |||||||
Valstybė | Prancūzija | ||||||
Regionas | Overnė-Rona-Alpės | ||||||
Administracinis centras | Valansas | ||||||
Apskritys | 3 | ||||||
Kantonai | 19 | ||||||
Komunos | 363 | ||||||
Departamento tarybos prezidentas | Patrick Labaune (LR) | ||||||
Gyventojų | 508 006 (53) | ||||||
Plotas | 6 530 km² | ||||||
Tankumas | 78 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | FR-26 | ||||||
Tinklalapis | www.ladrome.fr | ||||||
Vikiteka | DromasVikiteka |
Departamentą sudaro 3 apskritys, 19 kantonų, 21 municipalinis susivienijimas ir 363 komunos.
Istorija
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d.]] d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais ir apėmė dalį Dofeno provincijos.
Pirmieji gyventojai dabartinio departamento teritorijoje įsikūrė prieš 30 000 metų. Pagal Izero upę gyveno alobrogai, aplink Valansą – kavarai, prie Dia ir Njoso – volonsai. Senovės Romos laikais apylinkėse susiformavo segalonų ir trikastinų tribos. Per jų žemes 218 m. PK žygiuodamas nesutiko jokio pasipriešinimo.
Po šimtmečio į šias žemes įsibrovę romėnai, kuriems vadovavo konsulas , sumušo alobrogus ir karalių Bitvitą mūšyje prie ir visa teritorija tarp Dromo ir Izerio tapo Romos provincija. Kraštas suklestėjo. Slėniuose susikūrė daugybė kolonijų, Trikastino (lotynų kalba – Augusta Tricastinorum, dabar – , pranc. Saint-Paul-Trois-Châteaux) tapo pramonės miestu, kuriame buvo gaminami romėnių labai branginami variniai veidrodžiai. Dia (Colonia Dea Augusta Vocontiorum) iki šiol likę romėnų pilies griuvėsiai. Valansas (Julia Valencia) tapo Kavaro krašto prokonsulo administraciniu centru.
Tačiau 355 m. įsiveržę barbarai vizigotai sustabdė krašto plėtrą. 430 m. juos pakeitė alanai, nusiaubę visą Luaros ir Ronos tarpupį. Valanse įsitvirtino burgundai, kol juos 752 m. išvijo saracėnai. Vėliau atėjo normanai, 877 m. sudeginę Valansą. XI–XIII amžiais per kraštą nuolat ritosi užkariavimų bangos. Senjorai, kunigaikščiai ir vyskupai nuolat ginčijosi dėl krašto priklausomybės, o karuose kentėjo vietiniai gyventojai. XVI a. Dromo žemėje vyko religiniai karai, nes gyventojai vieni iš pirmųjų Prancūzijoje tapo protestantais. Kardinolas Rišeljė sugriovė beveik visas krašto pilis.
Didžioji Prancūzijos revoliucija kraštą taip pat palietė, dromiečiai vieni pirmųjų sukilo prieš karalių. 1815 m. ant Dromo tilto Angulemo kunigaikštis pabandė suimti Napoleoną, tačiau turėjo atsitraukti.
1793 m. Dromo departamentas vėl išgarsėjo, nes dalis jo teritorijos buvo perduota Vokliūzo departamentui ir tapo didžiausiu tokio tipo anklavu Prancūzijoje.
Geografija
Dromo departamentas ribojasi su Ardešo, Izero, Vokliūzo, , Aukštutinio Provanso Alpių departamentais.
Teritorija dalinama į kalvų Dromą krašto šiaurėje, Valanso plynaukštę vakaruose, Verkorą rytuose ir provansališkąjį Dromą pietuose.
Klimatas labai skirtingas. Šiauriniame Valanse turi įtakos Viduržemio jūra, todėl klimatas pusiau kontinentinis, Verkore ir – tipiškas kalnų klimatas, o Valanso pietuose – jūrinis.
Turizmas
Nemažai dėmesio skiriama turizmo infrastruktūrai. Turizmo lygį nusako skaičiai:
- 4530 dirbančiųjų turizmo sferoje
- 7,4 mln. nakvynių, iš kurių 56,2 %tenka liepos – rugpjūčio mėnesiams (36 vieta tarp Prancūzijos departamentų)
- 200 mln. pajamų iš turizmo verslo
42,7 % turistų lankosi Provanso Drome, apie 29 % – slėniuose, 14 % – kalvose. Lankomiausi objektai – Pjerelato krokodilų ferma, pilis, Ferdinando Ševalio .
Politika
Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Žanas Besonas ir Bernaras Piras, Atstovų rūmuose – Patrikas Labonas, Erikas Besonas, Ervė Maritonas ir Gabrielis Biančeri.
Generalinę tarybą sudaro 35 nariai. Generalinės tarybos pirmininkas , jam padeda 9 vicepirmininkai.
Prefektai
- 2004 m. – Christian Decharrière
- 2005 m. – Henri Masse
Nuorodos
- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra Archyvuota kopija 2011-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Generalinė taryba
- Valanso transportas Archyvuota kopija 2008-03-14 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dromas (departamentas), Kas yra Dromas (departamentas)? Ką reiškia Dromas (departamentas)?
Dromas 26 pranc La Drome oks Droma provans Droma Prancuzijos departamentas salies vakaruose Overnes Ronos Alpiu regione pavadintas pagal to paties 110 km ilgio upe Ronos intaka Administracinis centras Valansas Dromas pranc Drome oks Droma provans DromaLaiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe PrancuzijaRegionas Overne Rona AlpesAdministracinis centras ValansasApskritys 3Kantonai 19Komunos 363Departamento tarybos prezidentas Patrick Labaune LR Gyventoju 2016 508 006 53 Plotas 6 530 km Tankumas 2016 78 zm km ISO 3166 2 FR 26Tinklalapis www ladrome frVikiteka DromasVikiteka Departamenta sudaro 3 apskritys 19 kantonu 21 municipalinis susivienijimas ir 363 komunos IstorijaĮsteigtas pagal Didziosios Prancuzijos revoliucijos 1789 m gruodzio 22 d d įstatyma nuo 1790 m kovo 4 d kartu su kitais 82 departamentais ir apeme dalį Dofeno provincijos Pirmieji gyventojai dabartinio departamento teritorijoje įsikure pries 30 000 metu Pagal Izero upe gyveno alobrogai aplink Valansa kavarai prie Dia ir Njoso volonsai Senoves Romos laikais apylinkese susiformavo segalonu ir trikastinu tribos Per ju zemes 218 m PK zygiuodamas nesutiko jokio pasipriesinimo Po simtmecio į sias zemes įsibrove romenai kuriems vadovavo konsulas sumuso alobrogus ir karaliu Bitvita musyje prie ir visa teritorija tarp Dromo ir Izerio tapo Romos provincija Krastas suklestejo Sleniuose susikure daugybe koloniju Trikastino lotynu kalba Augusta Tricastinorum dabar pranc Saint Paul Trois Chateaux tapo pramones miestu kuriame buvo gaminami romeniu labai branginami variniai veidrodziai Dia Colonia Dea Augusta Vocontiorum iki siol like romenu pilies griuvesiai Valansas Julia Valencia tapo Kavaro krasto prokonsulo administraciniu centru Taciau 355 m įsiverze barbarai vizigotai sustabde krasto pletra 430 m juos pakeite alanai nusiaube visa Luaros ir Ronos tarpupį Valanse įsitvirtino burgundai kol juos 752 m isvijo saracenai Veliau atejo normanai 877 m sudegine Valansa XI XIII amziais per krasta nuolat ritosi uzkariavimu bangos Senjorai kunigaiksciai ir vyskupai nuolat gincijosi del krasto priklausomybes o karuose kentejo vietiniai gyventojai XVI a Dromo zemeje vyko religiniai karai nes gyventojai vieni is pirmuju Prancuzijoje tapo protestantais Kardinolas Riselje sugriove beveik visas krasto pilis Didzioji Prancuzijos revoliucija krasta taip pat paliete dromieciai vieni pirmuju sukilo pries karaliu 1815 m ant Dromo tilto Angulemo kunigaikstis pabande suimti Napoleona taciau turejo atsitraukti 1793 m Dromo departamentas vel isgarsejo nes dalis jo teritorijos buvo perduota Vokliuzo departamentui ir tapo didziausiu tokio tipo anklavu Prancuzijoje GeografijaDromo departamentas ribojasi su Ardeso Izero Vokliuzo Aukstutinio Provanso Alpiu departamentais Teritorija dalinama į kalvu Droma krasto siaureje Valanso plynaukste vakaruose Verkora rytuose ir provansaliskajį Droma pietuose Klimatas labai skirtingas Siauriniame Valanse turi įtakos Vidurzemio jura todel klimatas pusiau kontinentinis Verkore ir tipiskas kalnu klimatas o Valanso pietuose jurinis TurizmasNemazai demesio skiriama turizmo infrastrukturai Turizmo lygį nusako skaiciai 4530 dirbanciuju turizmo sferoje 7 4 mln nakvyniu is kuriu 56 2 tenka liepos rugpjucio menesiams 36 vieta tarp Prancuzijos departamentu 200 mln pajamu is turizmo verslo 42 7 turistu lankosi Provanso Drome apie 29 sleniuose 14 kalvose Lankomiausi objektai Pjerelato krokodilu ferma pilis Ferdinando Sevalio PolitikaDepartamenta Prancuzijos senate atstovauja Zanas Besonas ir Bernaras Piras Atstovu rumuose Patrikas Labonas Erikas Besonas Erve Maritonas ir Gabrielis Bianceri Generaline taryba sudaro 35 nariai Generalines tarybos pirmininkas jam padeda 9 vicepirmininkai Prefektai 2004 m Christian Decharriere 2005 m Henri MasseNuorodosVikiteka Dromas departamentas vaizdine ir garsine medziagaPrancuzijos regionai ir departamentai Prefektura Archyvuota kopija 2011 09 29 is Wayback Machine projekto Generaline taryba Valanso transportas Archyvuota kopija 2008 03 14 is Wayback Machine projekto