Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Veneros gimimasMenininkas Sandras BotičelisMetai apie 1484Meno kryptis Ankstyvasis renesansasMedžiagos technika tempera
Veneros gimimas
| Veneros gimimas | |
|---|---|
| Menininkas | Sandras Botičelis |
| Metai | apie 1484 |
| Meno kryptis | Ankstyvasis renesansas |
| Medžiagos, technika | tempera, drobė |
| Matmenys | 172,5 cm × 278,5 cm |
| Miestas (vieta) | Florencija |
| Muziejus | Uficių galerija |
Veneros gimimas – italų renesanso dailininko Sandro Botičelio (1447–1510) paveikslas, esantis Uficių galerijoje Florencijoje. Tai vienas garsiausių paveikslų Vakarų meno istorijoje.
Istorija
Pagal stilistinius panašumus sprendžiama, kad paveikslą Sandras Botičelis nutapė 1482–1485 m. periodu, iškart po to, kai grįžo iš Romos, kur dirbo Siksto koplyčioje. Pirmą kart tikrai paveikslą paminėjo Džordžas Vazaris savo 1550 m. biografijose. Vazaris matė jį Medičių užmiesčio Villa di Castello, kartu su kitu Botičelio paveikslu „Pavasaris“. Jo užsakymo aplinkybės nežinomos. Spėjama, kad užsakovu galėjo būti Lorenzo di Pierfrancesco de Medici, kuris taip pat buvo užsakęs „Pavasarį“. Ryšius tarp abiejų paveikslų rodo bendras veikėjas − vėjas Zefyras. Venerą pasitinkančios moters suknelė labai panaši į „Pavasario“ nimfos Floros suknelę.
„Veneros gimimas“ atliktas tempera ant drobės, o „Pavasaris“ − ant medžio panelės. Iš to galima spėti, kad neįprasta tuo metu tapyba ant drobės buvo panaudota dėl paprastesnio paveikslo gabenimo, t. y. paveikslas iš pat pradžių buvo skirtas užmiesčio vilai ir tikriausiai buvo Villa di Castello nuo pat jo sukūrimo. Paveikslas buvo minimas Villa di Castello inventoriaus surašyme 1598 m. kabantis toje pat vietoje, kur jį matė Vazaris. Viloje paveikslas buvo bent iki 1761 m. (tuomet darytas surašymas). 1815 m. paveikslą į Piti perkėlė didysis Toskanos hercogas Ferdinandas III. Tais pačiais metais Uficių direktorius Giovanni Degli Alessandri išsikovojo, kad paveikslas atitektų Uficių galerijai.
Apie paveikslą
Paveikslo pavadinimas nusistovėjo XIX a. Visgi nežinomi jo įkvėpimo šaltiniai. Paveiksle vaizduojamas ne pats Veneros gimimas, bet jos atplaukimas kriauklėje į krantą. Tai gali būti susiję su mitologiniu Veneros gimimu jūroje ir atplaukimu į Kipro salą. Kita versija, paveiksle gal vaizduojama nuo antikinių laikų žinoma išnyrančios iš jūros Veneros tema (Anadyomene Venus). Šios temos paveikslą esą buvo nutapęs legendinis Graikijos tapytojas . Šis darbas pražuvo ir žinomas iš Plinijaus raštų. Botičelis tikriausiai bandė atkartoti Apelio darbą iš savo vaizduotės. Be mitų apie Veneros gimimą ir Apelio paveikslą, bandoma rasti sąsajų su poezija. Visų pirma su Ovidijaus „Metamorfozių“ pasakojimais. Kitas šaltinis gali būti Homero laikų graikiškas himnas Afroditei. Tikriausiai įtikinamiausias įkvėpimo šaltinis yra Botičelio draugo poezija. 1475 m. Poliziano turnyro proga sudėjo eiles, kuriomis bandė apdainuoti Veneros šventyklos reljefą, vaizduojantį deivės gimimą.
Paveiksle kriauklę į krantą atveja vėjai Zefyras ir . Venerą krante pasitinka viena iš Horų, tikriausiai pavasario Talo, arba viena iš gracijų. Aplink vaizduojančios krentančios ir vėjų blaškomos gėlės. Tradiciškai manoma, kad Veneros įvaizdyje Botičelis pavaizdavo savo platoniškąją mylimąją Simonetą Vespuči (kuri tuo metu jau buvo seniai mirusi). Veneros vaizdinys, dešine ranka pridengiančios krūtis, o kairiąja − bikinio sritį, tikriausiai susijęs su antikiniu „kukliosios Veneros“ (Venus pudica) vazdiniu, su kuriuo Botičelis galėjo susipažinti Romoje (pvz., Kapitolijaus Venera). Paveikslo estetika tampriai susijusi su Botičelio rėmėjų Medičių aplinkoje puoselėtomis neoplatonizmo idėjomis. Veneros poza yra visiškai nenatūrali, taip žmogus negalėtų stovėti. Tuo labiau ant kriauklės krašto. Susipynusios vėjų figūros yra ne mažiau nenatūralios. Jūra vaizduojama kaip ežeras. Šie požymiai rodo, kad Botičeliui rūpėjo labiau estetiniai tapybos tikslai, nei realistinis vaizdavimas, būdingas jo amžininkui ir varžovui Domenico Ghirlandaio.
Išnašos
- Mediči-Rikardi muziejaus informacija
- Diletta Corsini. Birth of Venus. Giunti Editore, - 1998. p. 6
Nuorodos
- wga.hu
- uffizi.org Archyvuota kopija 2016-03-19 iš Wayback Machine projekto.
- totallyhistory.com
- italianrenaissance.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Veneros gimimas, Kas yra Veneros gimimas? Ką reiškia Veneros gimimas?
Veneros gimimasMenininkas Sandras BoticelisMetai apie 1484Meno kryptis Ankstyvasis renesansasMedziagos technika tempera drobeMatmenys 172 5 cm 278 5 cmMiestas vieta FlorencijaMuziejus Uficiu galerija Veneros gimimas italu renesanso dailininko Sandro Boticelio 1447 1510 paveikslas esantis Uficiu galerijoje Florencijoje Tai vienas garsiausiu paveikslu Vakaru meno istorijoje IstorijaPagal stilistinius panasumus sprendziama kad paveiksla Sandras Boticelis nutape 1482 1485 m periodu iskart po to kai grįzo is Romos kur dirbo Siksto koplycioje Pirma kart tikrai paveiksla paminejo Dzordzas Vazaris savo 1550 m biografijose Vazaris mate jį Mediciu uzmiescio Villa di Castello kartu su kitu Boticelio paveikslu Pavasaris Jo uzsakymo aplinkybes nezinomos Spejama kad uzsakovu galejo buti Lorenzo di Pierfrancesco de Medici kuris taip pat buvo uzsakes Pavasarį Rysius tarp abieju paveikslu rodo bendras veikejas vejas Zefyras Venera pasitinkancios moters suknele labai panasi į Pavasario nimfos Floros suknele Veneros gimimas atliktas tempera ant drobes o Pavasaris ant medzio paneles Is to galima speti kad neįprasta tuo metu tapyba ant drobes buvo panaudota del paprastesnio paveikslo gabenimo t y paveikslas is pat pradziu buvo skirtas uzmiescio vilai ir tikriausiai buvo Villa di Castello nuo pat jo sukurimo Paveikslas buvo minimas Villa di Castello inventoriaus surasyme 1598 m kabantis toje pat vietoje kur jį mate Vazaris Viloje paveikslas buvo bent iki 1761 m tuomet darytas surasymas 1815 m paveiksla į Piti perkele didysis Toskanos hercogas Ferdinandas III Tais paciais metais Uficiu direktorius Giovanni Degli Alessandri issikovojo kad paveikslas atitektu Uficiu galerijai Apie paveikslaPaveikslo pavadinimas nusistovejo XIX a Visgi nezinomi jo įkvepimo saltiniai Paveiksle vaizduojamas ne pats Veneros gimimas bet jos atplaukimas kriaukleje į kranta Tai gali buti susije su mitologiniu Veneros gimimu juroje ir atplaukimu į Kipro sala Kita versija paveiksle gal vaizduojama nuo antikiniu laiku zinoma isnyrancios is juros Veneros tema Anadyomene Venus Sios temos paveiksla esa buvo nutapes legendinis Graikijos tapytojas Sis darbas prazuvo ir zinomas is Plinijaus rastu Boticelis tikriausiai bande atkartoti Apelio darba is savo vaizduotes Be mitu apie Veneros gimima ir Apelio paveiksla bandoma rasti sasaju su poezija Visu pirma su Ovidijaus Metamorfoziu pasakojimais Kitas saltinis gali buti Homero laiku graikiskas himnas Afroditei Tikriausiai įtikinamiausias įkvepimo saltinis yra Boticelio draugo poezija 1475 m Poliziano turnyro proga sudejo eiles kuriomis bande apdainuoti Veneros sventyklos reljefa vaizduojantį deives gimima Paveiksle kriaukle į kranta atveja vejai Zefyras ir Venera krante pasitinka viena is Horu tikriausiai pavasario Talo arba viena is graciju Aplink vaizduojancios krentancios ir veju blaskomos geles Tradiciskai manoma kad Veneros įvaizdyje Boticelis pavaizdavo savo platoniskaja mylimaja Simoneta Vespuci kuri tuo metu jau buvo seniai mirusi Veneros vaizdinys desine ranka pridengiancios krutis o kairiaja bikinio sritį tikriausiai susijes su antikiniu kukliosios Veneros Venus pudica vazdiniu su kuriuo Boticelis galejo susipazinti Romoje pvz Kapitolijaus Venera Paveikslo estetika tampriai susijusi su Boticelio remeju Mediciu aplinkoje puoseletomis neoplatonizmo idejomis Veneros poza yra visiskai nenaturali taip zmogus negaletu stoveti Tuo labiau ant kriaukles krasto Susipynusios veju figuros yra ne maziau nenaturalios Jura vaizduojama kaip ezeras Sie pozymiai rodo kad Boticeliui rupejo labiau estetiniai tapybos tikslai nei realistinis vaizdavimas budingas jo amzininkui ir varzovui Domenico Ghirlandaio IsnasosMedici Rikardi muziejaus informacija Diletta Corsini Birth of Venus Giunti Editore 1998 p 6Nuorodoswga hu uffizi org Archyvuota kopija 2016 03 19 is Wayback Machine projekto totallyhistory com italianrenaissance org