Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džordžas Vazaris it Giorgio VasariDžordžo Vazario Autoportretas 1567 Uficių galerija Florencija Gimė 1511 m liepos 30 d
Džordžas Vazaris
| Džordžas Vazaris it. Giorgio Vasari | |
|---|---|
| Džordžo Vazario „Autoportretas“ (1567, Uficių galerija, Florencija) | |
| Gimė | 1511 m. liepos 30 d. Arecas, Italija |
| Mirė | 1574 m. birželio 27 d. (62 metai) Florencija, Italija |
| Veikla | dailininkas, architektas, biografas |
| Vikiteka | Giorgio Vasari |
Džordžas Vazaris (arba Džordžijus Vazaris, it. Giorgio Vasari, 1511 m. liepos 30 d. – 1574 m. birželio 27 d.) – italų XVI a. Vėlyvojo Renesanso dailininkas manieristas, architektas ir . Priklausė Florencijos dailės mokyklai.
Gyvenimo metu Džordžas Vazaris buvo labai gerbiamu menininku, jo projektuotų darbų yra svarbiausiose Florencijos vietose − Santa Maria del Fiore katedroje ir Palazzo Vecchio rūmuose. Šiuo metu jo vardas visų pirma siejamas su biografijų knyga, sutrumpintai „Le Vite“ − pirma tokio pobūdžio knyga istorijoje ir svarbiausiu šaltiniu, kuriame aprašyti pačių žymiausių italų renesanso menininkų gyvenimai.
Iš Vazario architektūros darbų garsiausi: dab. Uficių galerija ir Vazario koridorius Florencijoje.
Biografija
Džordžas Vazaris gimė 1511 liepos 30 d. Arece. Pirmuosius mokslus išėjo gimtajame mieste. Pasakojama, kad tėvas nunešė jo piešinių Arece gyvenusiam Lukai Sinjoreliui, o šis pasakęs: „Mokinkis gerai, mažasis brolau“. Žodžius, kuriuos Vazaris atsimins visą gyvenimą, nors jam tuo metu turėjo būti apie 8 metus. Būdamas apie 12 m. amžiaus Vazaris jau turėjo vietos kardinolo Cardinal Passerini įvertinimą. Buvo pasiųstas mokintis į Florencijoje pas patį Mikelandželą. Tačiau tuo metu Mikelandželas paliko Florenciją ir perdavė Džordžą Vazarį į Andrea del Sarto mokyklą. Joje jis susipažino su vyresnių Andrea del Sarto mokinių Jacopo da Pontormo ir Rosso Fiorentino darbais. Kaip dailininkas Džordžas Vazaris persiėmė naujosios kartos propaguojamu manierizmu. Su tapo artimais draugais.
Apie 1529 m. Džordžas Vazaris pradėjo gauti Medičių giminės paramą ir išvyko į Romą, kur mokėsi iš Mikelandželo ir Rafaelio kūrinių. Romoje susipažino su Francesco Salviati − kitu Andrea del Sarto mokiniu, kuris mokėsi ir atvyko į Romą kiek vėliau. Po to Vazaris grįžo į Arecą ir vėl apie 1541 m. buvo Florencijoje. Tuo metu Vazaris intensyviai ieškojo rėmėjų ir užsakymų. Galų gale pirmas reikšmingas užsakymas jam atiteko Romoje Palazzo della Cancelleria rūmuose, kur jis atlikos freskas apie 1546-47 metus. Uždirbti pinigai leido jam pasistatyti namą Arece (dabar memorialinis Vazario muziejus). Romoje Vazaris susipažino su kardinolu Farneze, kuris jam davė mintį sukurti garsiausių Italijos dailininkų biografijas. Džordžijus Vazaris gana greitai atliko šį darbą ir 1550 m. pasirodė pirmasis „Le Vite“ leidimas, dedikuotas . Kitą namą Vazaris turėjo Florencijoje, kurį pats dekoravo.
Po 1550 m. Vazaris įgijo didelį autoritetą Florencijoje, atidarė savo mokyklą. Romoje dirbo popiežiui Julijui III prie Villa Giulia statybų. Nuo 1555 m. iki 1567 m. jo dirbtuvės atliko Palazzo Vecchio rūmų Didžiosios salės dekoravimą, bei Toskanos kunigaikščio studiolo (tapybos kambarys) įrengimą. Manoma, kad Džordžijus Vazaris salėje pastatė atskirą sieną, kuria pridengė Leonardo da Vinčio nebaigtą freską „Angjario mūšis“. Kas tikėtina, nes Džordžijus Vazaris pakankamai nusimanė mene, pvz., jam pertvarkant Santa Maria Novella bažnyčia, tuo metu beveik nevertintą ir nežinomą Mazačo freską „Šv. Trejybė“ jis pridengė paveikslu, kad freska nebūtų nutrinta.
1560 m. pagal jo projektą buvo pradėti statyti Uficiai − Florencijos administraciniai rūmai, dabar virtę vienu žymiausių pasaulio muziejų. 1562-64 m. Džordžas Vazaris perstatė Palazzo della Carovana rūmus Pizoje, o šių rūmų fasadą suprojektavo iš naujo. Maždaug tuo metu Vazario projektui priklauso Santa Maria Nuova bažnyčios ( mieste) kupolas. 1565 m. pagal užsakymą Vazaris suprojektavo Vazario koridorių − uždaro tipo pakeltą perėjimą tarp Palazzo Vecchio ir Florencijoje. Apie 1568-74 metus Džordžas Vazaris su dirbtuvėmis perstatinėjo Santa Maria Novella ir Šv. Kryžiaus bazilikas pagal Tridento susirinkimo naujus reikalavimus. 1568 m. paruošė papildytą „Le Vite“ leidimą, kuriame įtraukė savo laikų menininkų biografijas, bei paskyrė didelį skyrių sau pačiam.
Paskutinis jo projektas buvo freskos Santa Maria del Fiore katedroje Florencijoje, iš kurių garsiausias – katedros kupolo tapyba „Paskutinis teismas“. Šiuos darbus baigė jo mokiniai, tarp kurių svarbiausi buvo ir . Džordžijus Vazaris mirė 1574 m. birželio 27 d. Palaidotas Santa Maria del Fiore katedroje. Gyvenimo pabaigoje Vazaris buvo pasiekęs politinės karjeros. Buvo išrinktas į miesto tarybą, o vėlesniaisiais metais užėmė vieną iš septynių aukščiausių magistratų postų Florencijos administraciniame valdymo organe − Sinjoroje (tiesa, kad šis postas buvo daugiau simbolinis, nes tuo metu Toskanos kunigaikštystėje buvo įsigalėjusi absoliutinė monarchija). 1563 m. Vazaris buvo vienas Florencijos Dailės ir dizaino akademijos iniciatorių ir steigėjų − pirmosios tokios įstaigos Europoje. 1564 m. jis sukūrė Mikelandželo kapo monumentą Šv. Kryžiaus bazilikoje.
Kūryba
Kaip dailininkas manieristas, Džordžijus Vazaris teikė pirmenybę lengvam, išpuoselėto stiliaus temų vaizdavimui, kuris tenkino tuometinių aristokratų dvarų skonį. Jo dailė visai neturi Mikelandželo dramatiškumo ir jėgos, nepaisant to, kad Mikelandželas buvo Vazario didžiausias idealas mene. Vazaris atsiliko ir nuo savo tiesioginio konkurento Florencijoje − Bronzino. Architektūriniai Vazario darbai tikriausiai buvo labiau vykę nei jo dailės. Santa Maria Nuova bažnyčios kupolas išsiskiria stiliumi, artimu Aukštojo renesanso stilistikai. Tačiau garsiausias Vazario indėlis į Vakarų kultūrą yra jo menininkų autobiografijų knyga „Le Vite“. Joje Vazaris ne tik pateikė svarbių duomenų apie renesanso menininkus, bet ir pažymėjo, vertino tuos dailininkus, kaip Džotą ir Čimabuję, kurie jau tuo metu buvo primiršti ir nuvertinti. Džordžijus Vazaris buvo asmeniškai pažįstamas su daugeliu to meto dailininkų, o pažintimi su Mikelandželu ir Ticianu nesidrovėdamas didžiavosi.
Tapyba
- „Geroji naujiena“ (apie 1565, Luvras, Paryžius)
- „Šv. Lukas piešia Mergelę Mariją“ (apie 1565, , Florencija)
- „Vestuvės Kanoje“. (1566, Vaizduojamojo meno muziejus, Budapeštas)
- „Vulkano tvirtovė“ (1567-68, Uficių galerija, Florencija)
Architektūros darbai
- Uficių galerijos lodžija iš kiemo pusės, Florencija
- Palazzo della Carovana, Piza
- Vazario lodžija, Arecas
- Santa Maria Nuova bažnyčios kupolas,
Išnašos
- „'Lost' Leonardo da Vinci masterpiece may be hidden in 'secret compartment' in Florence palazzo - as hi-tech drill reveals traces of paints used in Mona Lisa“. Mail Online. 2012-03-12. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-16. Nuoroda tikrinta 2016-09-14.
Nuorodos
- Encyclopaedia Britannica
- treccani.it
- Giorgio Vasari WGA tinklalapyje
- Giorgio Vasari „Le Vite“ (italų k.)
- Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2018-11-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džordžas Vazaris, Kas yra Džordžas Vazaris? Ką reiškia Džordžas Vazaris?
Dzordzas Vazaris it Giorgio VasariDzordzo Vazario Autoportretas 1567 Uficiu galerija Florencija Gime 1511 m liepos 30 d Arecas ItalijaMire 1574 m birzelio 27 d 62 metai Florencija ItalijaVeikla dailininkas architektas biografasVikiteka Giorgio Vasari Dzordzas Vazaris arba Dzordzijus Vazaris it Giorgio Vasari 1511 m liepos 30 d 1574 m birzelio 27 d italu XVI a Velyvojo Renesanso dailininkas manieristas architektas ir Priklause Florencijos dailes mokyklai Gyvenimo metu Dzordzas Vazaris buvo labai gerbiamu menininku jo projektuotu darbu yra svarbiausiose Florencijos vietose Santa Maria del Fiore katedroje ir Palazzo Vecchio rumuose Siuo metu jo vardas visu pirma siejamas su biografiju knyga sutrumpintai Le Vite pirma tokio pobudzio knyga istorijoje ir svarbiausiu saltiniu kuriame aprasyti paciu zymiausiu italu renesanso menininku gyvenimai Is Vazario architekturos darbu garsiausi dab Uficiu galerija ir Vazario koridorius Florencijoje BiografijaDzordzas Vazaris gime 1511 liepos 30 d Arece Pirmuosius mokslus isejo gimtajame mieste Pasakojama kad tevas nunese jo piesiniu Arece gyvenusiam Lukai Sinjoreliui o sis pasakes Mokinkis gerai mazasis brolau Zodzius kuriuos Vazaris atsimins visa gyvenima nors jam tuo metu turejo buti apie 8 metus Budamas apie 12 m amziaus Vazaris jau turejo vietos kardinolo Cardinal Passerini įvertinima Buvo pasiustas mokintis į Florencijoje pas patį Mikelandzela Taciau tuo metu Mikelandzelas paliko Florencija ir perdave Dzordza Vazarį į Andrea del Sarto mokykla Joje jis susipazino su vyresniu Andrea del Sarto mokiniu Jacopo da Pontormo ir Rosso Fiorentino darbais Kaip dailininkas Dzordzas Vazaris persieme naujosios kartos propaguojamu manierizmu Su tapo artimais draugais Apie 1529 m Dzordzas Vazaris pradejo gauti Mediciu gimines parama ir isvyko į Roma kur mokesi is Mikelandzelo ir Rafaelio kuriniu Romoje susipazino su Francesco Salviati kitu Andrea del Sarto mokiniu kuris mokesi ir atvyko į Roma kiek veliau Po to Vazaris grįzo į Areca ir vel apie 1541 m buvo Florencijoje Tuo metu Vazaris intensyviai ieskojo remeju ir uzsakymu Galu gale pirmas reiksmingas uzsakymas jam atiteko Romoje Palazzo della Cancelleria rumuose kur jis atlikos freskas apie 1546 47 metus Uzdirbti pinigai leido jam pasistatyti nama Arece dabar memorialinis Vazario muziejus Romoje Vazaris susipazino su kardinolu Farneze kuris jam dave mintį sukurti garsiausiu Italijos dailininku biografijas Dzordzijus Vazaris gana greitai atliko sį darba ir 1550 m pasirode pirmasis Le Vite leidimas dedikuotas Kita nama Vazaris turejo Florencijoje kurį pats dekoravo Dzordzo Vazario dizaino Mikelandzelo kapo monumentas Sv Kryziaus bazilikoje Florencijoje Po 1550 m Vazaris įgijo didelį autoriteta Florencijoje atidare savo mokykla Romoje dirbo popieziui Julijui III prie Villa Giulia statybu Nuo 1555 m iki 1567 m jo dirbtuves atliko Palazzo Vecchio rumu Didziosios sales dekoravima bei Toskanos kunigaikscio studiolo tapybos kambarys įrengima Manoma kad Dzordzijus Vazaris saleje pastate atskira siena kuria pridenge Leonardo da Vincio nebaigta freska Angjario musis Kas tiketina nes Dzordzijus Vazaris pakankamai nusimane mene pvz jam pertvarkant Santa Maria Novella baznycia tuo metu beveik nevertinta ir nezinoma Mazaco freska Sv Trejybe jis pridenge paveikslu kad freska nebutu nutrinta 1560 m pagal jo projekta buvo pradeti statyti Uficiai Florencijos administraciniai rumai dabar virte vienu zymiausiu pasaulio muzieju 1562 64 m Dzordzas Vazaris perstate Palazzo della Carovana rumus Pizoje o siu rumu fasada suprojektavo is naujo Mazdaug tuo metu Vazario projektui priklauso Santa Maria Nuova baznycios mieste kupolas 1565 m pagal uzsakyma Vazaris suprojektavo Vazario koridoriu uzdaro tipo pakelta perejima tarp Palazzo Vecchio ir Florencijoje Apie 1568 74 metus Dzordzas Vazaris su dirbtuvemis perstatinejo Santa Maria Novella ir Sv Kryziaus bazilikas pagal Tridento susirinkimo naujus reikalavimus 1568 m paruose papildyta Le Vite leidima kuriame įtrauke savo laiku menininku biografijas bei paskyre didelį skyriu sau paciam Paskutinis jo projektas buvo freskos Santa Maria del Fiore katedroje Florencijoje is kuriu garsiausias katedros kupolo tapyba Paskutinis teismas Siuos darbus baige jo mokiniai tarp kuriu svarbiausi buvo ir Dzordzijus Vazaris mire 1574 m birzelio 27 d Palaidotas Santa Maria del Fiore katedroje Gyvenimo pabaigoje Vazaris buvo pasiekes politines karjeros Buvo isrinktas į miesto taryba o velesniaisiais metais uzeme viena is septyniu auksciausiu magistratu postu Florencijos administraciniame valdymo organe Sinjoroje tiesa kad sis postas buvo daugiau simbolinis nes tuo metu Toskanos kunigaikstysteje buvo įsigalejusi absoliutine monarchija 1563 m Vazaris buvo vienas Florencijos Dailes ir dizaino akademijos iniciatoriu ir steigeju pirmosios tokios įstaigos Europoje 1564 m jis sukure Mikelandzelo kapo monumenta Sv Kryziaus bazilikoje KurybaPagrindinis straipsnis Zymiausiu tapytoju skulptoriu ir architektu gyvenimai Kaip dailininkas manieristas Dzordzijus Vazaris teike pirmenybe lengvam ispuoseleto stiliaus temu vaizdavimui kuris tenkino tuometiniu aristokratu dvaru skonį Jo daile visai neturi Mikelandzelo dramatiskumo ir jegos nepaisant to kad Mikelandzelas buvo Vazario didziausias idealas mene Vazaris atsiliko ir nuo savo tiesioginio konkurento Florencijoje Bronzino Architekturiniai Vazario darbai tikriausiai buvo labiau vyke nei jo dailes Santa Maria Nuova baznycios kupolas issiskiria stiliumi artimu Aukstojo renesanso stilistikai Taciau garsiausias Vazario indelis į Vakaru kultura yra jo menininku autobiografiju knyga Le Vite Joje Vazaris ne tik pateike svarbiu duomenu apie renesanso menininkus bet ir pazymejo vertino tuos dailininkus kaip Dzota ir Cimabuje kurie jau tuo metu buvo primirsti ir nuvertinti Dzordzijus Vazaris buvo asmeniskai pazįstamas su daugeliu to meto dailininku o pazintimi su Mikelandzelu ir Ticianu nesidrovedamas didziavosi Tapyba Geroji naujiena apie 1565 Luvras Paryzius Sv Lukas piesia Mergele Marija apie 1565 Florencija Vestuves Kanoje 1566 Vaizduojamojo meno muziejus Budapestas Vulkano tvirtove 1567 68 Uficiu galerija Florencija Architekturos darbaiUficiu galerijos lodzija is kiemo puses Florencija Palazzo della Carovana Piza Vazario lodzija Arecas Santa Maria Nuova baznycios kupolas Isnasos Lost Leonardo da Vinci masterpiece may be hidden in secret compartment in Florence palazzo as hi tech drill reveals traces of paints used in Mona Lisa Mail Online 2012 03 12 Suarchyvuota is originalo 2016 07 16 Nuoroda tikrinta 2016 09 14 NuorodosVikiteka Giorgio Vasari vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica treccani it Giorgio Vasari WGA tinklalapyje Giorgio Vasari Le Vite italu k Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2018 11 19 is Wayback Machine projekto