Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Varpas literatūros politikos ir mokslo mėnesinis kurį laiką dvimėnesinis laikraštis ėjęs nuo 1889 m sausio mėn iki 1905
Varpas (laikraštis)
„Varpas“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis (kurį laiką – dvimėnesinis) laikraštis, ėjęs nuo 1889 m. sausio mėn. iki 1905 m. Tilžėje ir Ragainėje.
Ištakos
Nustojus eiti „Aušrai“, Martyno Jankaus Tilžėje leidžiamas „Garsas“, ar Jono Šliūpo JAV pradėtas leisti „Lietuviškasis balsas“ negalėjo patenkinti susipratusių lietuvių, o ypač studentų, kurių į XIX a. pabaigą vis daugiau išeidavo iš lietuvybę išsaugojusio Lietuvos kaimo. Vien tik Maskvos Lietuvių studentų draugijoje buvo 58 nariai, kurie matė, jog tik tautos vienybėje įmanoma kovoti už krašto autonomiją ar nepriklausomybę.
Maskviečio studento Petro Leono pastangomis Tilžėje 1887–1888 m. leista „Šviesa“, bandė pašalinti plyšį, atsiradusį „Aušros“ laikais tarp patriotinių kunigų ir pasauliečių inteligentų.
„Varpo“ iniciatoriai buvo 1888 m. Varšuvoje įsteigtos Lietuvos draugijos nariai: Vincas Kudirka, Jonas Gaidamavičius-Gaidys, Juozas Adomaitis-Šernas, Juozas Kaukas, Justinas Staugaitis ir kt. Toje draugijoje buvo vos 22 nariai, tarp jų 12 studentų. Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo skatinti švietimą, leidžiant knygas ir laikraščius. Tam tikslui buvo įsteigta varpininkų leidykla, kuri ėmėsi leisti mėnesinį žurnalą „Varpas“, skirtą daugiausia inteligentams, mėnesinį laikraštį „Ūkininkas“, skirtą valstiečiams, ir informacinį, nepolitinį laikraštį „Naujienos“ (ėjo 1901–1903 m.)
„Varpas“ buvo tarytum „Aušros“ tęsinys, o varpininkai – naujoji tautos atgimimo kovotojų pamaina. Laikraštyje jau iš pat pradžių bendradarbiavo žymesnieji „Aušros“ bendradarbiai: Jonas Basanavičius, Antanas Kriščiukaitis, Martynas Jankus, M. Davainis-Silvestravičius ir kt.
Tačiau kurį laiką buvo svarstoma, ar stengtis atgaivinti „Aušrą“, ar leisti naują laikraštį. Vienas iš motyvų buvo viltis susilaukti daugiau talkos ir mažiau priešiškumo, negu sulaukė „Aušra“, iš jaunųjų kunigų. Kurį laiką „Varpui“ tikrai talkininkavo keletas kunigų ir būrelis Seinų dvasinės seminarijos klierikų. Kunigų atstovas dalyvavo ir varpininkų suvažiavimuose, ir iki 1894 m. įeidavo į varpininkų komitetą. Iš 125 pirmųjų „Varpo“ prenumeratorių 44 buvo Seinų kunigų seminarijos klierikai, o 1890 m. iš 150 Žemaičių kunigų seminarijos klierikų per 80 gaudavę šį laikraštį. 1892 m. pas M. Jankų dingus „Varpo“ pinigams, Seinų kunigų seminarijos klierikai sudėjo po 5 rublius ir pasiuntė V. Kudirkai.
Tačiau 1894 m. „Tėvynės varpuose“ (8 nr.) buvo užpultas bažnytinio laikraščio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ įvadas popiežiaus Leono XIII enciklikai, skirtai Lenkijos tikintiesiems. Esą Leonas XIII, girdamas Rusijos caro Aleksandro III teisingumą, visai užmiršo Kražių skerdynes ir negina lietuvių katalikų bei persekiojamos katalikybės Lietuvoje. Dėl šio straipsnio sujudo Seinų klierikai ir pavedė Pr. Būčiui paaiškinti, kas toje popiežiaus Leono XIII enciklikoje sudaro esmę ir kas joje tėra diplomatija. Bet P. Būčio straipsnelis į „Tėvynės varpus“ pateko tik 1895 m. Nr. 1, o Nr. 3 jam vėl buvo atsakyta daug plačiau ir labai aštriai. Po to Seinuose, Kaune ir Petrapilio Dvasinėje akademijoje nuo laikraščio pasitraukė beveik visi kunigai.
„Varpas“ iš pat pradžių buvo kolektyvinio darbo vaisius. Jau pati iniciatyva buvo grupinė – Varšuvos lietuvių draugija „Lietuva“. Tiesa, varšuviečiai neilgai tegalėjo išlaikyti jį savo rankose, nes studijuojantieji ten lietuviai mokslus baigė, naujų lietuvių studentų mažai teatsirado ir būrelis mažėjo. Laikraščio reikalai perėjo į gausesnės maskviečių studentų grupės rankas.
Priedas „Naujienos“
1901–1903 m. leistas populiarus priedas „Naujienos“. Redagavo Jurgis Lapinas. Laikraščio bendradarbiais buvo Andrius Baltrušaitis, Jonas Biliūnas, Jurgis Bielinis, Liudvika Didžiulienė, Jonas Jaks-Tyris ir kiti varpininkai.
Redakcija
Vincas Kudirka redagavo tik pirmuosius numerius, o toliau daugiausia prirašydavo ir beveik ištisai suredaguodavo tik priedą „Tėvynės varpai“, tuo nusakydamas „Varpo“ siekimus ir išryškindamas laikraščio veidą, o Tilžėje ir Ragainėje leidybą tvarkė:
- 1890 m. Juozas Adomaitis-Šernas,
- 1891–1894 m. – Jurgis Šaulys, Antanas Milukas, Petras Mikolainis, Martynas Jankus,
- nuo 1899 m. kovo mėn. Nr. 6. „Varpą“ redaguoti pradėjo pabėgęs į Mažąją Lietuvą Juozas Bagdonas, jį pasukdamas į socialistų pusę. Jis pats vienas redagavo iki 1903 m. Nr. 7 ir vėl nuo 1904 m. Nr. 9. iki 1905 m. Nr. 6,
- 1903–1904 m. redagavo Jurgis Šaulys,
- nuo 1905 m. Nr. 7 – Povilas Višinskis.
Vokiečių valdžiai atsakingaisiais redaktoriais buvo:
- nuo 1889 m. iki 1892 m. Nr. 3 Martynas Jankus,
- 1892–1894 m. – Kristupas Voska,
- 1895–1905 m. – Jurgis Lapinas.
Teko keisti ir spaustuves: 1889 m. nuo 1 iki 3 numerio laikraštis buvo spausdinamas pas E. Vejerį Tilžėje, vėliau – pas Kristupą Voską Ragainėje, o šią spaustuvę nupirkus M. Jankui, – Ragainėje ir Tilžėje. Nuo 1892 m. Nr. 4 spausdino Otono fon Mauderodės spaustuvė Tilžėje.
Bendradarbiai
Per „Varpo“ komitetus ir vadovybes perėjo gana daug žmonių. Kazys Grinius mini 24 asmenis, daugiausia prisidėjusius prie laikraščio leidimo. Tai Vincas Kudirka, Stasys Matulaitis, Povilas Višinskis, Felicija Bortkevičienė, Juozas Bagdonas, Pranas Mašiotas, Jonas Jablonskis, Petras Matulaitis, Kazys Grinius, Morta Zauniūtė, Juozas Kaukas, Motiejus Lozoraitis, Jurgis Lapinas, Jonas Vileišis, Julija Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Tai buvo ilgamečiai, prityrę darbuotojai.
„Varpas“ turėjo apie 150 autorių. Svarbiausieji jų: Vincas Kudirka (Kapsas), Juozas Adomaitis-Šernas, Jonas Gaidamavičius-Gaidys, kunigaikštis Gediminas Beržanskis-Klausutis, Juozas Kaukas, Motiejus Čepas, Juozas Bagdonas, Jonas Basanavičius, Jurgis Baltrušaitis, Jonas Biliūnas, Jurgis Bielinis, Felicija Bortkevičienė, Kazys Būga, Juozas Bulota, Tadas Daugirdas, Liudvika Didžiulienė, Vanda Albrechtienė – Didžiulytė, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Kazys Grinius, Liudas Gira, Jonas Jablonskis, Martynas Jankus, Augustinas Janulaitis, Feliksas Janušis, , Konstantinas Jasiukaitis, Antanas Kriščiukaitis, kun. Kazimieras Aleksandravičius, Jonas Kriaučiūnas, Petras Leonas, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Antanas Lingis, Motiejus Lozoraitis, Jonas Mačys-Kėkštas), Pranas Mašiotas, Pranas Matulaitis, Stasys Matulaitis, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana), Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Vincas Pietaris, Vladas Požela, Sofija Pšibiliauskienė, Jurgis Puišys, Juozapas Radziukynas, Antanas Rucevičius, Adomas Sketeris, Antanas Smetona, Justinas Staugaitis, Jurgis Šaulys, Marcelinas Šikšnys, kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, Pranas Vaičaitis, Liudas Vaineikis, Povilas Višinskis, Petras Vileišis, Jonas Vileišis, Eduardas Volteris, Julija Žymantienė (Žemaitė).
Sunkumai
„Varpo“ pradžiai buvo skirta 2000 rublių, 1890 m. pridėta dar 1000 rublių M. Jankaus spaustuvei praplėsti. 1899 m. perkėlus spausdinimą į Ragainę, tolokai nuo Tilžės, laikraščio nebegaudavo knygnešiai, nes nei E. Vejeris, nei J. Šionkė sakėsi nežiną, ar toks laikraštis iš viso dar pasirodo, o O. fon Mauderodė jį vadino bedievišku.
„Varpas“ tuo metu buvo pasiekiamas tik P. Mikolainio, kun. A. Grinevičiaus, kun. S. Leonavičiaus ir P. Matulaičio knygnešių tinklams, kurie jį surasdavo ir Ragainėje.
Laikraščio reputacijai pakenkė ir M. Jankaus leista ir redaguota „Tetutė“, kurios jis prikamšydavo knygnešiams ir per šiuos kunigams, kurie dėl to net atsisakė pas M. Jankų spausdinti savo knygas. M. Jankui nepasisekus, sutirpo pas jį ir visi „Varpo“ pinigai, o 1892 m. varpininkams dar teko atskirai primokėti M. Jankui 1600 rublių už visokias teises. V. Kudirka drauge su kitais atvykusiais varpininkais iš M. Jankaus šiaip taip išprašė už 1600 rublių atiduoti „Varpą“ ir senuosius jo numerius bei išgavo teisę laikraštį perkelti pas Mauderodę. Tomis 1892 m. pavasario dienomis V. Kudirkai ir kitiems pavyko iš Viliaus Bruožio išprašyti garantiją Mauderodės spaustuvei, kad tikrai bus sumokėta už popierių ir spausdinimą.
Bet tos Tilžės kelionių dienos buvo lemtingos V. Kudirkai – jis nuvargęs susmuko lipdamas laiptais, iš plaučių pirmą kartą prasivežė kraujas, ir jis labai stipriai nukraujavo.
Tilžėje buvo įsigyvenęs dviejų tiražų paprotys: spaustuvininkai, išspausdinę tam tikrą kiekį savo reikalams, per savo talkininkus išparduodavo pirmą, o tik savus išbaigę, paleisdavo užsakytuosius. Nuostolius apmokėjo Vilius Bruožis, Stasys Matulaitis, Kazys Grinius, Liudas Vaineikis ir kiti.
Reikšmė
„Varpas“, būdamas XIX a. paskutiniojo ketvirčio, tos paties epochos, kaip ir „Aušra“, laikraštis, turėjo su ja ir bendrų bruožų. Pirmas jų – tai negalėjimas Didžiojoje Lietuvoje spausdinti lotynų raidėmis lietuviškus raštus. Bendra buvo ir stengimasis išvengti ryškesnės ekonomiškai socialinės diferenciacijos.
Tačiau buvo ir ryškių skirtumų. „Aušros“ pradėtieji kelti principai – tautos savarankiškumo, demokratizmo, piliečių laisvių – dar nebuvo joje įgavę aiškių, visiems suprantamų formų. „Varpas“ tuos principus išplėtė, išryškino ir, svarbiausia, atrėmė į konkrečius, gyvenimiškus pagrindus, susiedamas tautinės kultūros klausimus su ekonominiais reikalais, kaip žemės reforma, kreditas, amatų ir ūkio mokyklos, sveikatos reikalai, susisiekimo kelių gerinimas ir t. t.
„Aušra“ gana atsargiai pasisakydavo dėl santykių su Rusijos valdžia, o „Varpas“ stojo į opoziciją rusų politikai Lietuvoje, drąsiai kėlė valdžios daromas lietuviams skriaudas, smerkė priespaudos ir rusinimo politiką. Mykolas Romeris savo knygoje „Litwa“ (1908 m.), lygindamas Aušros ir Varpo laikotarpius sako, jog „Aušra“ tai jaunatviškas entuziazmas, o „Varpas“ – tai subrendusio ir savimi pasitikinčio vyro žodis ir veiksmas.
„Varpe“ pirmuosius literatūrinius žingsnius žengė visa eilė būsimųjų rašytojų: A. Kriščiukaitis-Aišbė, G. Petkevičaitė-Bitė, L. Didžiulienė, J. Mačys-Kėkštas, P. Vaičaitis, J. Biliūnas, G. Landsbergis-Žemkalnis ir kt. Ypatingas literatūrinių talentų globėjas ir skatintojas buvo Povilas Višinskis, kurio pastangomis įsitraukė į lietuvių literatūrą trys moterys rašytojos: Sofija Pšibiliauskienė-Lazdynų Pelėda, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir Julija Žymantienė-Žemaitė.
Tačiau didžiausias „Varpo“ nuopelnas – kad jis susiejo lietuvių tautinį atgimimą su bendruoju Vakarų Europos progresyviu liberalizmo sąjūdžiu, įkvėpė lietuvių tautiniam sąjūdžiui kovingumo dvasią ir padėjo susiformuoti vienai pagrindinių lietuvių politinių srovių varpininkams, iš kurios gimė Lietuvos demokratų partija ir kitos kairiosios, centristinės ir dešiniosios politinės organizacijos.
„Varpas“ neatsiejamas nuo Vinco Kudirkos gyvenimo ir kūrybos. Per paskutinius savo gyvenimo metus V. Kudirka davė Lietuvai labai daug. Jis pats prirašė daugybę laikraščio puslapių. Kiekviename numeryje jis paliesdavo pačius opiausius gyvenamojo momento klausimus ir juos spręsdavo be jokių kompromisų. Tai jis darė daugiausia „Tėvynės varpų“ skyriuje, kurį jis įvedė ir pats prirašydavo. 1898 m. „Varpo“ Nr. 6 išspausdinta „Tautiška giesmė“ tapo lietuvių tautos himnu. Be to, jis išvertė į lietuvių kalbą didelius literatūros veikalus, visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę sąmonę, grįsdamas realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui.
Vėliau buvo išleisti atskiri „Varpo“ numeriai – 1913 m. – du, 1914 m. – vienas, 1917 m. – vienas, 1920 m. – devyni, 1921 m. – trys, 1924 m. jubiliejinis, skirtas Vincui Kudirkai ir 1926 m. – jubiliejinis, skirtas Kaziui Griniui.
1989 m. leidykla „Vaga“ išleido fofografuotinį 1889 m. „Varpo“ 1–12 numerių leidinį. ISBN 5-415-00458-0
Nuorodos
- Elektroninės laikraščio „Varpas“ kopijos (visi nr.) – svetainėje www.epaveldas.lt
- „Varpas“ 1889-1932 suskaitmenintas archyvas pas spauda.org
Archyvuota kopija 2019-11-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Varpas (laikraštis), Kas yra Varpas (laikraštis)? Ką reiškia Varpas (laikraštis)?
Varpas literaturos politikos ir mokslo menesinis kurį laika dvimenesinis laikrastis ejes nuo 1889 m sausio men iki 1905 m Tilzeje ir Ragaineje Varpas 1889 m Nr 1IstakosNustojus eiti Ausrai Martyno Jankaus Tilzeje leidziamas Garsas ar Jono Sliupo JAV pradetas leisti Lietuviskasis balsas negalejo patenkinti susipratusiu lietuviu o ypac studentu kuriu į XIX a pabaiga vis daugiau iseidavo is lietuvybe issaugojusio Lietuvos kaimo Vien tik Maskvos Lietuviu studentu draugijoje buvo 58 nariai kurie mate jog tik tautos vienybeje įmanoma kovoti uz krasto autonomija ar nepriklausomybe Maskviecio studento Petro Leono pastangomis Tilzeje 1887 1888 m leista Sviesa bande pasalinti plysį atsiradusį Ausros laikais tarp patriotiniu kunigu ir pasaulieciu inteligentu Varpo iniciatoriai buvo 1888 m Varsuvoje įsteigtos Lietuvos draugijos nariai Vincas Kudirka Jonas Gaidamavicius Gaidys Juozas Adomaitis Sernas Juozas Kaukas Justinas Staugaitis ir kt Toje draugijoje buvo vos 22 nariai tarp ju 12 studentu Draugijos įstatuose vienas tikslu buvo skatinti svietima leidziant knygas ir laikrascius Tam tikslui buvo įsteigta varpininku leidykla kuri emesi leisti menesinį zurnala Varpas skirta daugiausia inteligentams menesinį laikrastį ukininkas skirta valstieciams ir informacinį nepolitinį laikrastį Naujienos ejo 1901 1903 m Varpas buvo tarytum Ausros tesinys o varpininkai naujoji tautos atgimimo kovotoju pamaina Laikrastyje jau is pat pradziu bendradarbiavo zymesnieji Ausros bendradarbiai Jonas Basanavicius Antanas Krisciukaitis Martynas Jankus M Davainis Silvestravicius ir kt Taciau kurį laika buvo svarstoma ar stengtis atgaivinti Ausra ar leisti nauja laikrastį Vienas is motyvu buvo viltis susilaukti daugiau talkos ir maziau priesiskumo negu sulauke Ausra is jaunuju kunigu Kurį laika Varpui tikrai talkininkavo keletas kunigu ir burelis Seinu dvasines seminarijos klieriku Kunigu atstovas dalyvavo ir varpininku suvaziavimuose ir iki 1894 m įeidavo į varpininku komiteta Is 125 pirmuju Varpo prenumeratoriu 44 buvo Seinu kunigu seminarijos klierikai o 1890 m is 150 Zemaiciu kunigu seminarijos klieriku per 80 gaudave sį laikrastį 1892 m pas M Janku dingus Varpo pinigams Seinu kunigu seminarijos klierikai sudejo po 5 rublius ir pasiunte V Kudirkai Taciau 1894 m Tevynes varpuose 8 nr buvo uzpultas baznytinio laikrascio Zemaiciu ir Lietuvos apzvalga įvadas popieziaus Leono XIII enciklikai skirtai Lenkijos tikintiesiems Esa Leonas XIII girdamas Rusijos caro Aleksandro III teisinguma visai uzmirso Kraziu skerdynes ir negina lietuviu kataliku bei persekiojamos katalikybes Lietuvoje Del sio straipsnio sujudo Seinu klierikai ir pavede Pr Buciui paaiskinti kas toje popieziaus Leono XIII enciklikoje sudaro esme ir kas joje tera diplomatija Bet P Bucio straipsnelis į Tevynes varpus pateko tik 1895 m Nr 1 o Nr 3 jam vel buvo atsakyta daug placiau ir labai astriai Po to Seinuose Kaune ir Petrapilio Dvasineje akademijoje nuo laikrascio pasitrauke beveik visi kunigai Varpas is pat pradziu buvo kolektyvinio darbo vaisius Jau pati iniciatyva buvo grupine Varsuvos lietuviu draugija Lietuva Tiesa varsuvieciai neilgai tegalejo islaikyti jį savo rankose nes studijuojantieji ten lietuviai mokslus baige nauju lietuviu studentu mazai teatsirado ir burelis mazejo Laikrascio reikalai perejo į gausesnes maskvieciu studentu grupes rankas Priedas Naujienos 1901 1903 m leistas populiarus priedas Naujienos Redagavo Jurgis Lapinas Laikrascio bendradarbiais buvo Andrius Baltrusaitis Jonas Biliunas Jurgis Bielinis Liudvika Didziuliene Jonas Jaks Tyris ir kiti varpininkai RedakcijaVincas Kudirka redagavo tik pirmuosius numerius o toliau daugiausia prirasydavo ir beveik istisai suredaguodavo tik prieda Tevynes varpai tuo nusakydamas Varpo siekimus ir isryskindamas laikrascio veida o Tilzeje ir Ragaineje leidyba tvarke 1890 m Juozas Adomaitis Sernas 1891 1894 m Jurgis Saulys Antanas Milukas Petras Mikolainis Martynas Jankus nuo 1899 m kovo men Nr 6 Varpa redaguoti pradejo pabeges į Mazaja Lietuva Juozas Bagdonas jį pasukdamas į socialistu puse Jis pats vienas redagavo iki 1903 m Nr 7 ir vel nuo 1904 m Nr 9 iki 1905 m Nr 6 1903 1904 m redagavo Jurgis Saulys nuo 1905 m Nr 7 Povilas Visinskis Vokieciu valdziai atsakingaisiais redaktoriais buvo nuo 1889 m iki 1892 m Nr 3 Martynas Jankus 1892 1894 m Kristupas Voska 1895 1905 m Jurgis Lapinas Teko keisti ir spaustuves 1889 m nuo 1 iki 3 numerio laikrastis buvo spausdinamas pas E Vejerį Tilzeje veliau pas Kristupa Voska Ragaineje o sia spaustuve nupirkus M Jankui Ragaineje ir Tilzeje Nuo 1892 m Nr 4 spausdino Otono fon Mauderodes spaustuve Tilzeje BendradarbiaiPer Varpo komitetus ir vadovybes perejo gana daug zmoniu Kazys Grinius mini 24 asmenis daugiausia prisidejusius prie laikrascio leidimo Tai Vincas Kudirka Stasys Matulaitis Povilas Visinskis Felicija Bortkeviciene Juozas Bagdonas Pranas Masiotas Jonas Jablonskis Petras Matulaitis Kazys Grinius Morta Zauniute Juozas Kaukas Motiejus Lozoraitis Jurgis Lapinas Jonas Vileisis Julija Zemaite Gabriele Petkevicaite Bite Gabrielius Landsbergis Zemkalnis Tai buvo ilgameciai prityre darbuotojai Varpas turejo apie 150 autoriu Svarbiausieji ju Vincas Kudirka Kapsas Juozas Adomaitis Sernas Jonas Gaidamavicius Gaidys kunigaikstis Gediminas Berzanskis Klausutis Juozas Kaukas Motiejus Cepas Juozas Bagdonas Jonas Basanavicius Jurgis Baltrusaitis Jonas Biliunas Jurgis Bielinis Felicija Bortkeviciene Kazys Buga Juozas Bulota Tadas Daugirdas Liudvika Didziuliene Vanda Albrechtiene Didziulyte Mecislovas Davainis Silvestraitis Kazys Grinius Liudas Gira Jonas Jablonskis Martynas Jankus Augustinas Janulaitis Feliksas Janusis Konstantinas Jasiukaitis Antanas Krisciukaitis kun Kazimieras Aleksandravicius Jonas Kriauciunas Petras Leonas Gabrielius Landsbergis Zemkalnis Antanas Lingis Motiejus Lozoraitis Jonas Macys Kekstas Pranas Masiotas Pranas Matulaitis Stasys Matulaitis Vincas Mickevicius Kapsukas Marija Peckauskaite Satrijos Ragana Gabriele Petkevicaite Bite Vincas Pietaris Vladas Pozela Sofija Psibiliauskiene Jurgis Puisys Juozapas Radziukynas Antanas Rucevicius Adomas Sketeris Antanas Smetona Justinas Staugaitis Jurgis Saulys Marcelinas Siksnys kun Juozas Tumas Vaizgantas Pranas Vaicaitis Liudas Vaineikis Povilas Visinskis Petras Vileisis Jonas Vileisis Eduardas Volteris Julija Zymantiene Zemaite Sunkumai Varpo pradziai buvo skirta 2000 rubliu 1890 m prideta dar 1000 rubliu M Jankaus spaustuvei praplesti 1899 m perkelus spausdinima į Ragaine tolokai nuo Tilzes laikrascio nebegaudavo knygnesiai nes nei E Vejeris nei J Sionke sakesi nezina ar toks laikrastis is viso dar pasirodo o O fon Mauderode jį vadino bedievisku Varpas tuo metu buvo pasiekiamas tik P Mikolainio kun A Grineviciaus kun S Leonaviciaus ir P Matulaicio knygnesiu tinklams kurie jį surasdavo ir Ragaineje Laikrascio reputacijai pakenke ir M Jankaus leista ir redaguota Tetute kurios jis prikamsydavo knygnesiams ir per siuos kunigams kurie del to net atsisake pas M Janku spausdinti savo knygas M Jankui nepasisekus sutirpo pas jį ir visi Varpo pinigai o 1892 m varpininkams dar teko atskirai primoketi M Jankui 1600 rubliu uz visokias teises V Kudirka drauge su kitais atvykusiais varpininkais is M Jankaus siaip taip isprase uz 1600 rubliu atiduoti Varpa ir senuosius jo numerius bei isgavo teise laikrastį perkelti pas Mauderode Tomis 1892 m pavasario dienomis V Kudirkai ir kitiems pavyko is Viliaus Bruozio isprasyti garantija Mauderodes spaustuvei kad tikrai bus sumoketa uz popieriu ir spausdinima Bet tos Tilzes kelioniu dienos buvo lemtingos V Kudirkai jis nuvarges susmuko lipdamas laiptais is plauciu pirma karta prasiveze kraujas ir jis labai stipriai nukraujavo Tilzeje buvo įsigyvenes dvieju tirazu paprotys spaustuvininkai isspausdine tam tikra kiekį savo reikalams per savo talkininkus isparduodavo pirma o tik savus isbaige paleisdavo uzsakytuosius Nuostolius apmokejo Vilius Bruozis Stasys Matulaitis Kazys Grinius Liudas Vaineikis ir kiti Reiksme Varpas budamas XIX a paskutiniojo ketvircio tos paties epochos kaip ir Ausra laikrastis turejo su ja ir bendru bruozu Pirmas ju tai negalejimas Didziojoje Lietuvoje spausdinti lotynu raidemis lietuviskus rastus Bendra buvo ir stengimasis isvengti ryskesnes ekonomiskai socialines diferenciacijos Taciau buvo ir ryskiu skirtumu Ausros pradetieji kelti principai tautos savarankiskumo demokratizmo pilieciu laisviu dar nebuvo joje įgave aiskiu visiems suprantamu formu Varpas tuos principus isplete isryskino ir svarbiausia atreme į konkrecius gyvenimiskus pagrindus susiedamas tautines kulturos klausimus su ekonominiais reikalais kaip zemes reforma kreditas amatu ir ukio mokyklos sveikatos reikalai susisiekimo keliu gerinimas ir t t Ausra gana atsargiai pasisakydavo del santykiu su Rusijos valdzia o Varpas stojo į opozicija rusu politikai Lietuvoje drasiai kele valdzios daromas lietuviams skriaudas smerke priespaudos ir rusinimo politika Mykolas Romeris savo knygoje Litwa 1908 m lygindamas Ausros ir Varpo laikotarpius sako jog Ausra tai jaunatviskas entuziazmas o Varpas tai subrendusio ir savimi pasitikincio vyro zodis ir veiksmas Varpe pirmuosius literaturinius zingsnius zenge visa eile busimuju rasytoju A Krisciukaitis Aisbe G Petkevicaite Bite L Didziuliene J Macys Kekstas P Vaicaitis J Biliunas G Landsbergis Zemkalnis ir kt Ypatingas literaturiniu talentu globejas ir skatintojas buvo Povilas Visinskis kurio pastangomis įsitrauke į lietuviu literatura trys moterys rasytojos Sofija Psibiliauskiene Lazdynu Peleda Marija Peckauskaite Satrijos Ragana ir Julija Zymantiene Zemaite Taciau didziausias Varpo nuopelnas kad jis susiejo lietuviu tautinį atgimima su bendruoju Vakaru Europos progresyviu liberalizmo sajudziu įkvepe lietuviu tautiniam sajudziui kovingumo dvasia ir padejo susiformuoti vienai pagrindiniu lietuviu politiniu sroviu varpininkams is kurios gime Lietuvos demokratu partija ir kitos kairiosios centristines ir desiniosios politines organizacijos Varpas neatsiejamas nuo Vinco Kudirkos gyvenimo ir kurybos Per paskutinius savo gyvenimo metus V Kudirka dave Lietuvai labai daug Jis pats prirase daugybe laikrascio puslapiu Kiekviename numeryje jis paliesdavo pacius opiausius gyvenamojo momento klausimus ir juos spresdavo be jokiu kompromisu Tai jis dare daugiausia Tevynes varpu skyriuje kurį jis įvede ir pats prirasydavo 1898 m Varpo Nr 6 isspausdinta Tautiska giesme tapo lietuviu tautos himnu Be to jis isverte į lietuviu kalba didelius literaturos veikalus visomis jegomis zadino lietuviu tautine samone grįsdamas realius pagrindus Lietuvos prisikelimui Veliau buvo isleisti atskiri Varpo numeriai 1913 m du 1914 m vienas 1917 m vienas 1920 m devyni 1921 m trys 1924 m jubiliejinis skirtas Vincui Kudirkai ir 1926 m jubiliejinis skirtas Kaziui Griniui 1989 m leidykla Vaga isleido fofografuotinį 1889 m Varpo 1 12 numeriu leidinį ISBN 5 415 00458 0NuorodosElektronines laikrascio Varpas kopijos visi nr svetaineje www epaveldas lt Varpas 1889 1932 suskaitmenintas archyvas pas spauda org Archyvuota kopija 2019 11 11 is Wayback Machine projekto