Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Muhamedas Ali Alijus Paša al Mas ud ibn Agha arab محمد علي باشا Mʋhɑm ɑd Oɑlí Báşá turk Mehmet Ali Pasha in Albanian Kav
Muchamedas Alijus
Muhamedas Ali (Alijus) Paša al-Mas’ud ibn Agha (arab. محمد علي باشا = Mʋhɑm̑ɑd Oɑlí Báşá; turk. Mehmet Ali Pasha in Albanian; Kavalalı Mehmet Ali Paşa; 1769 m. kovo 4 d. – 1849 m. rugpjūčio 2 d.) – albanų vadas osmanų armijoje, kuris tapo Wāli ir pats pasiskelbė Egipto ir Sudano chedivu (valdovu). Jis laikomas modernaus Egipto įkūrėju, nes vykdė drastiškas reformas karinėje, ekonominėje ir kultūrinėje sferoje.
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gyvenimas
Jis gimė Makedonijoje, kuri tuo metu priklausė Osmanų imperijai. Jo tėvas buvo nedidelės įgulos vadas. Šiam mirus Muhamedą Ali užaugino Kavalos gubernatorius – sulaukęs aštuoniolikos, Muhamedas Ali vedė jo giminaitę. Ši moteris vėliau tapo penkių iš devyniasdešimt penkių jo vaikų motina.
1799 m. jis dalyvavo kariniame turkų žygyje prieš prancūzų okupantus ir liepą itin gerai pasirodė Abu Kyro mūšyje žengdamas albanų korpuso priešakyje. 1803 m. kovo 11 d. anglų kariuomenės būriai palieka Aleksandriją, vienas Konstantinopolio sultono atstovas paskiriamas Egipto gubernatoriumi, bet netrukus atleidžiamas iš pareigų: jį pakeičia Muhamedas Ali, albanų brigados generolas; jis sudaro sandėrį su mameliukų vadovais, o paskui pereina į ulemanų (Korano įstatymo skleidėjai) pusę. Kaip tik šiems prašant 1805 m. Muhamedas Alijus tapo Egipto vicekaraliumi ir gavo pašos titulą. Siekdamas sustiprinti savo valdžią jis užpuolė mameliukus ir taip pakirto jų galybę 1811 m., liepdamas išžudyti daugiau kaip 400 vadų. Taip pat jis pasmerkė mirčiai bei nušalino garsiausius ulemanus – visus, kurie jam padėjo užimti sostą.
Be Egipto jis valdė Levanto teritorijas už Egipto sienų. Muchamedo Ali dinastija valdė Egiptą ir Sudaną iki egiptiečių revoliucijos 1952 m. Jo valdymo metu pradėti didieji Egipto tyrinėjimai bei senienų išvežimas į Europos muziejus.
Egipto modernizavimas
Pakeičiama centrinė ir sričių valdžia. Kaire tarybos užleido vietą „ministerijoms“. Buvusios apygardos pertvarkytos į septynias sritis, valdomas turkų gubernatoriaus, ir padalintos į 64 departamentus, kurių kiekvienas turėjo vadinamąjį savo prefektą, dažniausiai vietinį. Imamos kurti valdininkų mokyklos, o egiptiečių studentai siunčiami mokytis į Europos universitetus, daugiausiai į Paryžių. Todėl daugelis Europos kūrinių imti versti į arabų kalbą. Taip pat kviesta ir užsieniečių: anglų, prūsų, prancūzų specialistų, kurie padėtų modernizuoti šalį. Padedamas užsieniečių mokslininkų bei ekonomistų, Muhamedas Alijus ėmėsi ekonominių šalies reformų.
1808–1811 m. įvedus žemės monopolį, paša Egipte tapo kone vieninteliu žemės savininku. Valstybiniuose ūkiuose dirba tik valstiečiai, tačiau kasmet vyriausybė jiems nurodo, ką sėti, superka jų derlių, o parduoda jį savo nuožiūra nustatytomis kainomis. Žemės ūkis tampa orientuotas į rinkos ekonomiką, sudaromos palankios sąlygos plėstis vietinei žaliavų perdirbimo pramonei. Pramonė taip pat tampa valstybės monopolija. Nuo 1816 m. vietinius amatininkus išstūmė visoje šalyje statomos vyriausybinės gamyklos. Šiais valstybinimo principais buvo nepatenkintos Europos valstybės, kadangi jie ribojo jų išeivių privilegijas. 1834 m. panaikinama valstybės monopolija tekstilės srityje; įmonės įgyja valdymo autonomiją, o amatininkai ir vėl ima dirbti namuose ir moka nemažą mokestį, renkamą už kiekvienas audimo stakles. 1841 m. padidėję ir taip dideli muito mokesčiai padeda tašką gamtos išteklių valstybinimo sistemai. Be ekonominio elito – darbininkų, industrinė revoliucija žlunga. Dėl tokios politikos išnyksta ankstesnės vadovaujančios frakcijos, nelieka palankių sąlygų rastis naujiems socialiniams sluoksniams, nes monopolijos trukdė atsirasti industrinei ir komercinei miestų buržuazijai. Visos šios ekonominės reformos buvo susiję su ekspansine politika.
Ekspansijos politika
Padedamas prancūzų karo patarėjų paša suburia modernią armiją ir sukuria karinį laivyną, kuriuo Osmanų sultonas ketino pasinaudoti. Būtent raginamas sultono Muhamedas Ali savo naująją armiją veda į karą prieš Arabijos vahabitus, islamo reformų šalininkus. 1812 m. jo armija užima Meką ir Mediną. Paša nusipelno didžiulės pagarbos visame musulmonų pasaulyje. Nuo 1820 m. iki 1823 m. padrąsintas sėkmės užpuola Sudaną, – šį kartą niekam neįsakius. Jis nori kontroliuoti Nilo aukštupį, karavanų, atvykstančių iš Centrinės Afrikos, pakeitimų vietas, sukurti naujų rinkų jaunai pramonei ir papildyti armiją juodaodžiais vergais. 1823 m. įkūrus Chartumą, jis užkariauja šalies rytus iki Raudonosios jūros – didesnė jos dalis nuo šiol bus valdoma Egipto.
Jo valdžia tokia stipri, kad į Muhamedą Ali pradeda kreiptis Osmanų sultonas, prašydamas stoti į mūšį su graikais. 1823–1827 m. jis dalyvauja karo žygyje į Graikiją, Kretą, o 1825–1826 m. pasiunčia armiją į Morėją. Tačiau 1827 m. Graikijos sąjungininkės Prancūzija, Anglija ir Rusija Navarino įlankoje sutriuškina Egipto laivyną. Siekdamas, kad būtų atlyginti nuostoliai, Muhamedas Ali pareikalauja teritorinės kompensacijos Sirijoje. Sultonui atmetus jo prašymą, jis ryžtasi užpulti Siriją. Pergalės laimimos žaibiškai, o Egipto armija, sumušusi turkų kariuomenės būrius, 1832 m. ima grasinti Konstantinopoliui ir visai Osmanų imperijai. 1833 m. kovą pasirašo Kutajo taikos sutartį, kurios dėka pašai atitenka Palestina, Sirija ir Adano sritis. Jo valdos nusidriekia nuo Sudano pietų iki Anatolijos sienų. 1839 m. remiami Anglijos ir Rusijos osmanai pradeda antrąjį „Sirijos karą“. Šis karas baigiasi naujomis egiptiečių pergalėmis ir dar sykį iškyla grėsnė Konstantinopoliui. Turkiją ima palaikyti Anglija, Rusija, Austrija ir Prūsija, kurios primeta savo tarpininkavimą. Globojamam Prancūzijos 1840 m. gruodžio 10 d. Muhamedui Ali pavyksta gauti paveldėjimo teisę Egipte ir jis gali valdyti Sudaną iki gyvos galvos, tačiau turi atsisakyti Sirijos, sumažinti savo kariuomenę iki 18 000 karių ir panaikinti jūrų laivyną. Netekęs savo karinės jėgos ir abejodamas dinastijos valdžios patikimumu, paša pasižada daugiau neperžengti jam nustatytų ribų. 1848 m. paveiktas ligos Muhamedas Ali atsisako savo pareigų, užleisdamas vietą sūnui pašai Ibrahimui (1789–1848). 1849 rugpjūčio 2 d. Muhamedas Ali miršta.
Apdovanojimai
- Osmanų imperijos Augusto portreto ordinas.
- Osmanų imperijos 1 klasės garbės ordinas.
- Prancūzijos liepos monarchijos Didysis „Garbės legiono“ kryžius.
Literatūra
- Ahmed, Jamal Mohammed. The Intellectual Origins of Egyptian Nationalism. New York: Oxford University Press, 1960.
- Berger, Morroe. Military Elite and Social Change: Egypt Since Napoleon. Princeton, New Jersey: Center for International Studies: Woodrow Wilson School for Public and International Affaris, 1960.
- Dodwell, Henry. The Founder of Modern Egypt: A Study of Muhammad ‘Ali. Cambridge: Cambridge University Press, 1967.
- Fahmy, Khaled. 1997. All The Pasha’s Men: Mehmed Ali, his army and the making of modern Egypt. New York: American University in Cairo Press. ISBN 977-424-696-9
- Fahmy, Khaled. 1998. „The era of Muhammad 'Ali Pasha, 1805–1848“ in The Cambridge History of Egypt: Modern Egypt, from 1517 to the end of the twentieth century. M.W. Daly, ed. pp. 139–179, Vol. 2. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-47211-3
- Goldschmidt, Arthur, Jr. Modern Egypt: The Formation of a Nation-State. Boulder, Colorado: Westview Press, 1988.
- Hill, Richard. Egypt in the Sudan 1820–1881. London: Oxford University Press, 1959.
- . 2002. A History of the Arab Peoples. London: Faber and Faber. ISBN 0-446-39392-4
- . 1994. 'Abd al-Rahman al-Jabarti’s History of Egypt. 4 vols. T. Philipp and M. Perlmann, translators. Stuttgart: Franz Steiner Verlag. ISBN 3-515-05756-0
- Jarvis, H. Wood. Pharaoh to Farouk. London: John Murray Limited, 1956.
- Lacouture, Jean and Simonne Lacouture. Egypt in Transition. Translated by Francis Scarfe. New York: Criterion Books, 1958.
- Marlowe, John. A History of Modern Egypt and Anglo-Egyptian Relations 1800–1953. New York: Praeger, 1954.
- Marsot, Afaf Lutfi al-Sayyid. Egypt in the Reign of Muhammad Ali. Cambridge: Cambridge University Press, 1984.
- Pollard, Lisa. Nurturing the Nation: The Family Politics of Modernizing, Colonizing, and Liberating Egypt, 1805–1923. Berkeley, California: University of California Press, 2005.
- Rivlin, Helen Anne B. The Agricultural Policy of Muhammad ‘Alī in Egypt. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1961.
- Vatikiotis, P.J. 1991. The History of Modern Egypt: From Muhammad Ali to Mubarak. Baltimore: The Johns Hopkins University Press. ISBN 0-8018-4215-8
- Finkel, Caroline, Osman’s Dream, (Basic Books, 2005), 57; „Istanbul was only adopted as the city’s official name in 1930..“.
Nuorodos
- Muhammad Ali Al-Pasha Mosque[neveikianti nuoroda] Islamic Architecture review (IAORG)
- Al Ahram special on Muhammad Ali Archyvuota kopija 2006-09-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Muchamedas Alijus, Kas yra Muchamedas Alijus? Ką reiškia Muchamedas Alijus?
Muhamedas Ali Alijus Pasa al Mas ud ibn Agha arab محمد علي باشا Mʋhɑm ɑd Oɑli Basa turk Mehmet Ali Pasha in Albanian Kavalali Mehmet Ali Pasa 1769 m kovo 4 d 1849 m rugpjucio 2 d albanu vadas osmanu armijoje kuris tapo Wali ir pats pasiskelbe Egipto ir Sudano chedivu valdovu Jis laikomas modernaus Egipto įkureju nes vykde drastiskas reformas karineje ekonomineje ir kulturineje sferoje Muhamedas Ali Pasa Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais GyvenimasJis gime Makedonijoje kuri tuo metu priklause Osmanu imperijai Jo tevas buvo nedideles įgulos vadas Siam mirus Muhameda Ali uzaugino Kavalos gubernatorius sulaukes astuoniolikos Muhamedas Ali vede jo giminaite Si moteris veliau tapo penkiu is devyniasdesimt penkiu jo vaiku motina 1799 m jis dalyvavo kariniame turku zygyje pries prancuzu okupantus ir liepa itin gerai pasirode Abu Kyro musyje zengdamas albanu korpuso priesakyje 1803 m kovo 11 d anglu kariuomenes buriai palieka Aleksandrija vienas Konstantinopolio sultono atstovas paskiriamas Egipto gubernatoriumi bet netrukus atleidziamas is pareigu jį pakeicia Muhamedas Ali albanu brigados generolas jis sudaro sanderį su mameliuku vadovais o paskui pereina į ulemanu Korano įstatymo skleidejai puse Kaip tik siems prasant 1805 m Muhamedas Alijus tapo Egipto vicekaraliumi ir gavo pasos titula Siekdamas sustiprinti savo valdzia jis uzpuole mameliukus ir taip pakirto ju galybe 1811 m liepdamas iszudyti daugiau kaip 400 vadu Taip pat jis pasmerke mirciai bei nusalino garsiausius ulemanus visus kurie jam padejo uzimti sosta Be Egipto jis valde Levanto teritorijas uz Egipto sienu Muchamedo Ali dinastija valde Egipta ir Sudana iki egiptieciu revoliucijos 1952 m Jo valdymo metu pradeti didieji Egipto tyrinejimai bei senienu isvezimas į Europos muziejus Egipto modernizavimasPakeiciama centrine ir sriciu valdzia Kaire tarybos uzleido vieta ministerijoms Buvusios apygardos pertvarkytos į septynias sritis valdomas turku gubernatoriaus ir padalintos į 64 departamentus kuriu kiekvienas turejo vadinamajį savo prefekta dazniausiai vietinį Imamos kurti valdininku mokyklos o egiptieciu studentai siunciami mokytis į Europos universitetus daugiausiai į Paryziu Todel daugelis Europos kuriniu imti versti į arabu kalba Taip pat kviesta ir uzsienieciu anglu prusu prancuzu specialistu kurie padetu modernizuoti salį Padedamas uzsienieciu mokslininku bei ekonomistu Muhamedas Alijus emesi ekonominiu salies reformu 1808 1811 m įvedus zemes monopolį pasa Egipte tapo kone vieninteliu zemes savininku Valstybiniuose ukiuose dirba tik valstieciai taciau kasmet vyriausybe jiems nurodo ka seti superka ju derliu o parduoda jį savo nuoziura nustatytomis kainomis Zemes ukis tampa orientuotas į rinkos ekonomika sudaromos palankios salygos plestis vietinei zaliavu perdirbimo pramonei Pramone taip pat tampa valstybes monopolija Nuo 1816 m vietinius amatininkus isstume visoje salyje statomos vyriausybines gamyklos Siais valstybinimo principais buvo nepatenkintos Europos valstybes kadangi jie ribojo ju iseiviu privilegijas 1834 m panaikinama valstybes monopolija tekstiles srityje įmones įgyja valdymo autonomija o amatininkai ir vel ima dirbti namuose ir moka nemaza mokestį renkama uz kiekvienas audimo stakles 1841 m padideje ir taip dideli muito mokesciai padeda taska gamtos istekliu valstybinimo sistemai Be ekonominio elito darbininku industrine revoliucija zlunga Del tokios politikos isnyksta ankstesnes vadovaujancios frakcijos nelieka palankiu salygu rastis naujiems socialiniams sluoksniams nes monopolijos trukde atsirasti industrinei ir komercinei miestu burzuazijai Visos sios ekonomines reformos buvo susije su ekspansine politika Ekspansijos politikaSiaures Sudano teritorijoje buvusio Sinaro sultonato paskutinis karalius Badi VII valde 1805 1821 Padedamas prancuzu karo patareju pasa suburia modernia armija ir sukuria karinį laivyna kuriuo Osmanu sultonas ketino pasinaudoti Butent raginamas sultono Muhamedas Ali savo naujaja armija veda į kara pries Arabijos vahabitus islamo reformu salininkus 1812 m jo armija uzima Meka ir Medina Pasa nusipelno didziules pagarbos visame musulmonu pasaulyje Nuo 1820 m iki 1823 m padrasintas sekmes uzpuola Sudana sį karta niekam neįsakius Jis nori kontroliuoti Nilo aukstupį karavanu atvykstanciu is Centrines Afrikos pakeitimu vietas sukurti nauju rinku jaunai pramonei ir papildyti armija juodaodziais vergais 1823 m įkurus Chartuma jis uzkariauja salies rytus iki Raudonosios juros didesne jos dalis nuo siol bus valdoma Egipto Jo valdzia tokia stipri kad į Muhameda Ali pradeda kreiptis Osmanu sultonas prasydamas stoti į musį su graikais 1823 1827 m jis dalyvauja karo zygyje į Graikija Kreta o 1825 1826 m pasiuncia armija į Moreja Taciau 1827 m Graikijos sajungininkes Prancuzija Anglija ir Rusija Navarino įlankoje sutriuskina Egipto laivyna Siekdamas kad butu atlyginti nuostoliai Muhamedas Ali pareikalauja teritorines kompensacijos Sirijoje Sultonui atmetus jo prasyma jis ryztasi uzpulti Sirija Pergales laimimos zaibiskai o Egipto armija sumususi turku kariuomenes burius 1832 m ima grasinti Konstantinopoliui ir visai Osmanu imperijai 1833 m kova pasiraso Kutajo taikos sutartį kurios deka pasai atitenka Palestina Sirija ir Adano sritis Jo valdos nusidriekia nuo Sudano pietu iki Anatolijos sienu 1839 m remiami Anglijos ir Rusijos osmanai pradeda antrajį Sirijos kara Sis karas baigiasi naujomis egiptieciu pergalemis ir dar sykį iskyla gresne Konstantinopoliui Turkija ima palaikyti Anglija Rusija Austrija ir Prusija kurios primeta savo tarpininkavima Globojamam Prancuzijos 1840 m gruodzio 10 d Muhamedui Ali pavyksta gauti paveldejimo teise Egipte ir jis gali valdyti Sudana iki gyvos galvos taciau turi atsisakyti Sirijos sumazinti savo kariuomene iki 18 000 kariu ir panaikinti juru laivyna Netekes savo karines jegos ir abejodamas dinastijos valdzios patikimumu pasa pasizada daugiau neperzengti jam nustatytu ribu 1848 m paveiktas ligos Muhamedas Ali atsisako savo pareigu uzleisdamas vieta sunui pasai Ibrahimui 1789 1848 1849 rugpjucio 2 d Muhamedas Ali mirsta ApdovanojimaiOsmanu imperijos Augusto portreto ordinas Osmanu imperijos 1 klases garbes ordinas Prancuzijos liepos monarchijos Didysis Garbes legiono kryzius LiteraturaMuhamedo Ali mecete Kaire kur Pasa palaidotas Ahmed Jamal Mohammed The Intellectual Origins of Egyptian Nationalism New York Oxford University Press 1960 Berger Morroe Military Elite and Social Change Egypt Since Napoleon Princeton New Jersey Center for International Studies Woodrow Wilson School for Public and International Affaris 1960 Dodwell Henry The Founder of Modern Egypt A Study of Muhammad Ali Cambridge Cambridge University Press 1967 Fahmy Khaled 1997 All The Pasha s Men Mehmed Ali his army and the making of modern Egypt New York American University in Cairo Press ISBN 977 424 696 9 Fahmy Khaled 1998 The era of Muhammad Ali Pasha 1805 1848 in The Cambridge History of Egypt Modern Egypt from 1517 to the end of the twentieth century M W Daly ed pp 139 179 Vol 2 Cambridge Cambridge University Press ISBN 0 521 47211 3 Goldschmidt Arthur Jr Modern Egypt The Formation of a Nation State Boulder Colorado Westview Press 1988 Hill Richard Egypt in the Sudan 1820 1881 London Oxford University Press 1959 2002 A History of the Arab Peoples London Faber and Faber ISBN 0 446 39392 4 1994 Abd al Rahman al Jabarti s History of Egypt 4 vols T Philipp and M Perlmann translators Stuttgart Franz Steiner Verlag ISBN 3 515 05756 0 Jarvis H Wood Pharaoh to Farouk London John Murray Limited 1956 Lacouture Jean and Simonne Lacouture Egypt in Transition Translated by Francis Scarfe New York Criterion Books 1958 Marlowe John A History of Modern Egypt and Anglo Egyptian Relations 1800 1953 New York Praeger 1954 Marsot Afaf Lutfi al Sayyid Egypt in the Reign of Muhammad Ali Cambridge Cambridge University Press 1984 Pollard Lisa Nurturing the Nation The Family Politics of Modernizing Colonizing and Liberating Egypt 1805 1923 Berkeley California University of California Press 2005 Rivlin Helen Anne B The Agricultural Policy of Muhammad Ali in Egypt Cambridge Massachusetts Harvard University Press 1961 Vatikiotis P J 1991 The History of Modern Egypt From Muhammad Ali to Mubarak Baltimore The Johns Hopkins University Press ISBN 0 8018 4215 8 Finkel Caroline Osman s Dream Basic Books 2005 57 Istanbul was only adopted as the city s official name in 1930 NuorodosMuhammad Ali Al Pasha Mosque neveikianti nuoroda Islamic Architecture review IAORG Al Ahram special on Muhammad Ali Archyvuota kopija 2006 09 19 is Wayback Machine projekto