Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Josipas Broz Titas Josip Broz Tito tikroji pavardė Josip Broz Tito partinis slapyvardis 1892 m gegužės 7 d 1980 m gegužė
Josipas Broz Titas
Josipas Broz-Titas (Josip Broz Tito; tikroji pavardė Josip Broz, Tito – partinis slapyvardis, 1892 m. gegužės 7 d. – 1980 m. gegužės 2 d.) – Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis, revoliucionistas, maršalas, tarnavęs daugelyje skirtingų pozicijų nuo 1943 m. iki savo mirties 1980 m. Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanų lyderis, dar žinomas kaip veiksmingiausias pasipriešinimo lyderių okupuotoje Europos dalyje.
Buvo generalinis sekretorius Jugoslavijos Komunistų lygoje (1939–1980 m.), vėliau vadovavo partizanų judėjimui Antrojo pasaulinio karo metu (1941–45). Po karo tapo ministru pirmininku (1943–63), prezidentu (1953–1980) Socialistinės Federacinės Jugoslavijos Respublikos (SFRY).
Ankstyvieji metai
Tėvas buvo kroatas, motina slovėnė. Buvo septintas vaikas šeimoje iš penkiolikos, tačiau išgyveno tik septyni. Vaikystėje, kaip ir visų valstiečių vaikai, ganė bandą, padėjo tėvams laukuose, baigė pradinę mokyklą.
Paauglystėje ir jaunystėje dirbo pameistriu pas kalvį, po to pas šaltkalvį, po trejų metų darbo puikiai įsisavino šaltkalvio darbą ir jau kaip kvalifikuotas meistras dirbo įvairiose gamyklose. 1910 m. spalį tapo metalurgijos pramonės darbininkų sąjungos nariu ir įstoja į Kroatijos ir Slovėnijos socialdemokratų partiją. Dalyvavo streikuose. 1913 m. rudenį buvo pašauktas į Austrijos-Vengrijos armiją, kur baigė puskarininkių mokyklą ir tapo puskarininkiu. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje už antikarinę propagandą buvo išsiųstas į frontą. Čia jis tarnaudamas 25-ajame kroatų pulke pasireiškė kaip sumanus ir drąsus karys, buvo būrio vadu.
Taip pat dalyvavo ir Rusijos fronte, Galicijoje, Karpatuose. Karpatuose jo būrys paėmė į nelaisvę keliasdešimt rusų kareivių ir už tai buvo apdovanotas. 1915 m. pavasarį Rusijos armija pralaužė frontą (konkrečiai čerkesų kavalerija), čerkesų raitelio sužeistas ir nuo mirties išsigelbėjo tik todėl kad jį palaikė mirusiu ir vėliau atskubėję rusų pėstininkai neleido čerkesams pribaigti visų sužeistųjų. Taip pateko į nelaisvę ir beveik metus praleido ligoninėje o vėliau karo belaisvių stovykloje. Čia 1917 m. po vasario revoliucijos pabėgo į Sankt Peterburgą, bandė slėptis Suomijoje, tačiau Laikinosios vyriausybės „kompetentingi organai“ jį sulaikė ir trims savaitėms pateko į Petropavlovsko tvirtovę, iš kur su sargyba išsiustas į karo belaisvių stovyklą, tačiau pakeliui pabėgo ir Omske įstojo į Raudonąją Armiją. 1918 m. įstojo į Rusijos bolševikų partiją. 1919 m. Omske tapo Rusijos komunistų partijos (bolševikų) Jugoslavijos sekcijos nariu. Čia jis vedė Pelagėją Belousovą ir 1920 m. grįžo į Kroatiją. Čia draugų padedamas įsidarbino mechaniku ir įstojo į Jugoslavijos komunistų partiją. To metu ši partija buvo nelegali ir aktyviai dalyvavo revoliucinėje veikloje, organizavo streikus, platino nelegalią literatūrą, kurė partines kuopeles. 1928 m. tapo Jugoslavijos komunistų partijos Zagrebo komiteto sekretoriumi. Tais pačiais metais buvo areštuotas ir nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Jo žmona su sūnumi grįžo į Sovietų Sąjungą. 1934 m. išėjęs iš kalėjimo vėl įsitraukė į nelegalią veiklą. 1934 m. gruodžio mėnesį išrinktas Jugoslavijos komunistų partijos centro komiteto nariu. 1934 m. gruodžio mėn. Jugoslavijos komunistų partijos centro komiteto politbiuro posėdyje buvo priimtas sprendimas pasiųsti į Maskvą kaip partijos atstovą.
Dirbdamas Kominterne bendravo su šios organizacijos vadovais, aktyviai palaikė Stalino kovą su trockistais. 1935 m. buvo Jugoslavijos komunistų partijos delegacijos sudėtyje septintajame Kominterno kongrese. 1936 m. nelegaliai grįžo į Jugoslaviją. 1937 m. tapo Jugoslavijos komunistų partijos centro komiteto vadovu. 1938 m. teko vykti į Maskvą, čia jau buvo areštuota apie 800 Jugoslavijos komunistų. Pats per stebuklą išvengė arešto.
1940 m. penktojoje JKP konferencijoje išrenktas generaliniu sekretoriumi.
Tito II pasaulinio karo metu
Atsakydama į tai, Italija ir Vokietija, 1941 m. balandžio mėn. įsiveržė į Jugoslaviją ir šalį greitai okupavo. Karalius šalį paliko ir sukūrė vyriausybę emigracijoje. Prasidėjus karui iškart prasidėjo ir pilietinis, ir liaudies išvaduojamasis karas, pačioje karo pradžioje visi kariavo prieš visus. Buvo sukurta nepriklausoma Kroatijos karalystė, kuri vykdė serbų genocidą. Tai išprovokavo atsakomuosius veiksmus, prasidėjo pilietinis karas. Tito ir komunistai čia svarbaus vaidmens nevaidino, karą prieš kroatus pradėjo Jugoslavijos Tėvynės armija () vadovaujami Michailovičiaus. Pilietiniame kare serbai žudė kroatus, šie serbus, ir tie ir kiti komunistus. Vokiečiai ir italai tuo metu jautėsi ramiai. Tito priėmė iš pirmo žvilgsnio beprotišką sprendimą: Tito partizanai, ginkluoti tik lengvaisiais ginklais su mažomis šaudmenų atsargomis patraukė į Bosniją, į patį Kroatijos karalystės centrą, į Paveličius. Čia juos, neturėdami kito pasirinkimo, palaikė vietiniai gyventojai, pirmiausia išlike gyvi serbai.
1942 m. Bihačo mieste buvo išrinkta liaudies išsivaduojamojo judėjimo večė (būsimos Jugoslavijos vyriausybės pagrindas). Tuo metu sajungininkai, įskaitant net ir Staliną, palaikė tik Michailovičių, o Tito nerėmė niekas. Vokiečiai savo pagrindiniu priešu laikė Tito, kaip išsireiškė Himleris „jis mūsų priešas, bet norėčiau kad Vokietijoje būtų dešimtis tokiu Titų-lyderių, turinčių geležinę savitvardą ir ryžtą“. 1943 m. Tito suteiktas maršalo laipsnis. Juo pradėjo pasitikėti ne tik draugai bet ir sąjungininkai. Čerčilis jau 1943 m pasiuntė pas Tito savo karinę misiją, Stalinas taip pat nusisuko nuo Michailovičiaus ir pradėjo teikti paramą Tito. Jugoslavijos Nacionalinio išsivadavimo armija buvo pripažinta sąjungininkų kaip pagrindinė jėga kovoje prieš vokiečius šalyje. Vokiečiai už Tito galvą buvo pasiūlę didelį užmokestį. Jugoslavijos Nacionalinio išsivadavimo armijai pradėjo teikti karinę paramą.
Karo metų laikėsi konspiracijos, ir tik nedaugelis artimiausių draugų pažinojo jį iš veido. Todėl apie jo išvaizdą kildavo įvairių legendų, buvo prieita net iki tokio absurdo kad jis ne vyras, o moteris.
1944 m. rugsėjo mėnesį Tito slapta išvyko į Maskvą, kad susitikti su Stalinu. Susitikimas buvo ne ypač draugiškas, kaip manė Tito to priežastis galėjo būti griežtos telegramos, kurias jis siuntė į Maskvą tuo metu, kai Stalinas palaikė Michailovičių, galbūt ir dėl to, kad jo antroji žmona buvo nukankinta NKVD apkaltinus ją bendradarbiavus su gestapu. Tačiau kad ir kokia buvo susitikimo atmosfera, Stalinas sutiko su tuo, kad paėmusi Belgradą Raudonoji armija žygiuos į Vengriją, palikusi partizanams išvyti vokiečius iš Jugoslavijos, taip pat Jugoslavijos išsivadavimo armija parems kairįjį Raudonosios armijos sparną.
Pokarinis laikotarpis
Jau 1944 m. su Jugoslavijos ministru pirmininku emigracijoje I. Šubaišičiu buvo sudaryta sutartis sukurti laikinąją jungtinę vyriausybę. Tito šito reikėjo tik tam, kad būtų sureguliuoti santykiai su vakarų partneriais, kurie nenorėjo pripažinti naujosios Jugoslavijos ir norėjo grąžinti monarchiją. Tačiau Šubaišičius buvo priverstas pripažinti naują federacinę santvarką ir naują valdžią. Iki naujo steigiamojo susirinkimo (skupčinos), turėjusio nuspręsti šalies ateitį ir valdymo formą vyriausiąja valdžia šalyje liko 1943 m. sukurta antifašistinė večė. Karaliui buvo draudžiama grižti į šalį. 1945 m. kovo 7 d. pagal Jaltos konferencijos rekomendacijas, Tito sukūrė laikinąją Demokratinės Federacinės Jugoslavijos liaudies vyriausybę, kurią pripažino visos trys antihitlerinės koalicijos šalys, emigrantų atstovams teko tik trys vietos. Tito buvo paskirtas Ministrų tarybos pirmininku, gynybos ministru.
1945 metų lapkričio 11 d. įvyko rinkimai į atkuriamąją skupčiną, kur komunistai laimėjo didžiulę pergalę. Tą pačią dieną susirinkusi atkuriamoji skupčina vienbalsiai priėmė sprendimą apie Jugoslavijos liaudies federacinės respublikos sukūrimą. 1946 metų sausio mėn. buvo priimta konstitucija, pagal kurią visa valdžia priklausė liaudžiai. Ši konstitucija buvo sukurta tarybinės konstitucijos pavyzdžiu. Konstitucija paskelbė Jugoslaviją jungtine valstybe, susidedančia iš šešių liaudies respublikų.
Prasidėjus Tito valdymui bet kokie nacionaliniai ir religiniai prieštaravimai buvo komunistų diktatūros griežtai slopinami. Čia buvo sekama TSRS pavyzdžiu. Bet santykiai su TSRS vis aštrėjo. Santykių paaštrėjimas prasidėjo jau karo metais, kadangi Tito visada buvo labai savarankiškas ir dažniausiai veikdavo neatsižvelgdamas į Stalino norus. Stalinas šito negalėjo pakęsti. Jau 1945 m. TSRS–Jugoslavijos sutarties proga surengtame priėmime, Stalinas aštriai pasisakė Jugoslavijos partizanų ir Tito asmeninio gyvenimo adresu. Tito karo metu turėjo dvi žmonas.
Tuo metu pasaulyje klostėsi įtempta situacija. 1945–1948 m. įvyko Berlyno krizė, prasidėjo pilietinis karas Graikijoje, Tito kariuomenė grasino Italijos, Austrijos ir Graikijos sienoms, Čekoslovakijoje komunistai užgrobė valdžią. Jugoslavijos aviacija numušė du amerikiečių lėktuvus per klaidą įskridusius į jos oro erdvę. Jugoslavijoje buvo įvesta vienpartinė sistema. kurioje parlamentas vaidino tik simbolinį vaidmenį. Pats Tito asmeniškai taip pat pradėjo naudotis savo pergalės vaisiais. Jau karo pabaigoje jis pervažiavo į karaliaus rūmus Belgrado priemiestyje, pasisavino karaliaus ir net kai kurių didikų užmiesčio rezidencijas. Karališkajį traukinį perdarė į dar puošnesnį. Tuo pat metu Jugoslavijoje vyko represijos, buvo susidorojama su visais Tito priešininkais. Buvo nuteistas ir sušaudytas Dražė Michailovičius, tai sukėlė aršią Vakarų kritiką, ypač Čerčilio ir . Taip pat buvo nuteistas 16 metų katorgos arkivyskupas Stepanicas. Tuo pat metu iš šalies bėgo tūkstančiai antikomunistiškai nusiteikusių žmonių. Bet Tito į tai paprasčiausiai nekreipė dėmesio.
Vakarai Tito laikė tiesioginiu Stalino pasekėju, tokiu pat žiauriu ir besilaikančiu tokios pat veikimo linijos. Todėl niekas net negalvojo, kad situacija 1948 m. kardinaliai pasikeis, kad Tito ir Jugoslavija paliks tarybinį bloką.
Nesutarimai su Stalinu, prasidėję dar karo metu, kritinį tašką pasiekė 1948 m. Visą pasaulį aplėkė pribloškianti žinia, kad Jugoslavija ir jos vadovas Tito buvo pašalinti iš kominterno ir apkaltinti antitarybiškumu. Ir tik 1953–1954 m. santykiai su TSRS pradėjo normalizuotis.
Nutrūkus santykiams su komunistinio bloko šalimis palengva buvo užmegzti santykiai su Vakarų valstybėmis. Nuo 1950 m. prasidėjo glaudesni ryšiai su Vakarais. Pirmiausia buvo užmegzti santykiai su rekonstrukcijos ir vystymo banku. 1951 m. buvo pradėtos derybos su JAV dėl ekonominių santykių.
Tuo pat metu prasidėjo derybos ir dėl ginkluotės gavimo iš JAV. Tito dėl ginkluotės derėjosi slaptai ir tai slėpė. Kontaktus su amerikiečiais Tito laikė labai svarbiais. Dar vienas Tito veiklos bruožų buvo nesijungimas prie karinių blokų. Jugoslavija tarsi buvo tarpiniame punkte tarp karinių blokų. Buvo sudarytos sutartys su Didžiąja Britanija, JAV. Taip pat 1953–1954 m. Balkanų paktas tarp Jugoslavijos, Graikijos ir Turkijos.
Vienas iš netikėtų ir nemalonių Tito karjeros įvykių buvo 1953 m. lapkričio 8 d. anglų ir amerikiečių sprendimas perduoti ginčytiną Triesto miestą italams, Jugoslavijoje dėl to kilo neramumai, buvo užkabinėjami užsieniečiai, daužomos anglų ir amerikiečių bibliotekos, prasidėjo masiniai mitingai. Tačiau jau 1954 m. santykiai su Italija pagerėjo, padidėjo prekybos apimtys, „FIAT“ padedant buvo statoma automobilių gamykla Jugoslavijoje. Santykiuose su Vakarais Tito ieškojo to, kas naudinga Jugoslavijai. Jis paprasčiausiai pasinaudojo Vakarų ekonomine ir karine parama, tuo pat metu išlaikydamas visišką Jugoslavijos savarankiškumą. Čia taip pat išryškėjo jo bruožas nelaikyti pykčio, praradęs Triestą jis greitai santykius su vakarais atgaivino, gaudamas už tai ekonominę pagalbą.
Titas didelį dėmesį skyrė ryšių su buvusiomis kolonijinėmis šalimis Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje užmezgimui. Savo dažnų vizitų į šias šalis dėka 1953–1960 m., sulaukdamas ir atsakomojo ryšio, Tito tapo neformaliu neprisijungusių valstybių organizacijos lyderiu, kurios pirmoji konferencija įvyko Belgrade 1961 m. Ji suvienijo į jokius karinius blokus nesusijungusias valstybes. Tai atvėrė kelią Jugolavijos eksportui, taip pat naudingiems užsakymams statybos ir pramonės srityse, pakilo šalies prestižas. Svarbiausia Tito buvo tai kad jis tapo „trečio pasaulio“ šalių lyderiu, užėmusiu pozicijas tarp Rytų ir Vakarų. Tito bendravo ir su teroristino nuokrypio valstybėmis, tačiau jų nepalaikė.
Po 1974 m. konstitucijos pataisos Tito pradėjo mažiau reikštis kasdieniame Jugoslavijos valdyme. Jis tęsė užsienio vizitus ir priiminėjo svečius. 1979 m. Tito susirgo. 1980 m. sausio 7 ir sausio 11 d. jis pakliuvo į ligoninę dėl kojos kraujotakos sutrikimo. Tito ilgai nesutiko amputuotis kojos. Kai galiausiai davė leidimą operacijai buvo per vėlu ir jis mirė 1980 m. gegužės 4 d. Liublianoje. Jo laidotuvėse dalyvavo 129 šalių lyderiai.
Išnašos
- Rhodri Jeffreys-Jones (13 June 2013). In Spies We Trust: The Story of Western Intelligence. OUP Oxford. p. 87. ISBN 978-0-19-958097-2.
- Banks, Arthur S.; Muller, Thomas C., eds. (1998). Political Handbook of the World: 1998 (anglų). Binghamton, New York: CPS Publications. p. 1029. ISBN 978-1-349-14951-3. Nuoroda tikrinta 13 January 2021.
- JOSIP BROZ TITO’S SUMMIT DIPLOMACY IN THE INTERNATIONAL RELATIONS OF SOCIALIST YUGOSLAVIA 1944–1961*
- Glenny, Misha (2012). The Balkans. Penguin Books. p. 622. ISBN 978-0-670-85338-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Josipas Broz Titas, Kas yra Josipas Broz Titas? Ką reiškia Josipas Broz Titas?
Josipas Broz Titas Josip Broz Tito tikroji pavarde Josip Broz Tito partinis slapyvardis 1892 m geguzes 7 d 1980 m geguzes 2 d Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis revoliucionistas marsalas tarnaves daugelyje skirtingu poziciju nuo 1943 m iki savo mirties 1980 m Antrojo pasaulinio karo metais buvo partizanu lyderis dar zinomas kaip veiksmingiausias pasipriesinimo lyderiu okupuotoje Europos dalyje Josip Broz Tito Buvo generalinis sekretorius Jugoslavijos Komunistu lygoje 1939 1980 m veliau vadovavo partizanu judejimui Antrojo pasaulinio karo metu 1941 45 Po karo tapo ministru pirmininku 1943 63 prezidentu 1953 1980 Socialistines Federacines Jugoslavijos Respublikos SFRY Ankstyvieji metaiTevas buvo kroatas motina slovene Buvo septintas vaikas seimoje is penkiolikos taciau isgyveno tik septyni Vaikysteje kaip ir visu valstieciu vaikai gane banda padejo tevams laukuose baige pradine mokykla Paauglysteje ir jaunysteje dirbo pameistriu pas kalvį po to pas saltkalvį po treju metu darbo puikiai įsisavino saltkalvio darba ir jau kaip kvalifikuotas meistras dirbo įvairiose gamyklose 1910 m spalį tapo metalurgijos pramones darbininku sajungos nariu ir įstoja į Kroatijos ir Slovenijos socialdemokratu partija Dalyvavo streikuose 1913 m rudenį buvo pasauktas į Austrijos Vengrijos armija kur baige puskarininkiu mokykla ir tapo puskarininkiu Pirmojo pasaulinio karo pradzioje uz antikarine propaganda buvo issiustas į fronta Cia jis tarnaudamas 25 ajame kroatu pulke pasireiske kaip sumanus ir drasus karys buvo burio vadu Taip pat dalyvavo ir Rusijos fronte Galicijoje Karpatuose Karpatuose jo burys paeme į nelaisve keliasdesimt rusu kareiviu ir uz tai buvo apdovanotas 1915 m pavasarį Rusijos armija pralauze fronta konkreciai cerkesu kavalerija cerkesu raitelio suzeistas ir nuo mirties issigelbejo tik todel kad jį palaike mirusiu ir veliau atskubeje rusu pestininkai neleido cerkesams pribaigti visu suzeistuju Taip pateko į nelaisve ir beveik metus praleido ligonineje o veliau karo belaisviu stovykloje Cia 1917 m po vasario revoliucijos pabego į Sankt Peterburga bande sleptis Suomijoje taciau Laikinosios vyriausybes kompetentingi organai jį sulaike ir trims savaitems pateko į Petropavlovsko tvirtove is kur su sargyba issiustas į karo belaisviu stovykla taciau pakeliui pabego ir Omske įstojo į Raudonaja Armija 1918 m įstojo į Rusijos bolseviku partija 1919 m Omske tapo Rusijos komunistu partijos bolseviku Jugoslavijos sekcijos nariu Cia jis vede Pelageja Belousova ir 1920 m grįzo į Kroatija Cia draugu padedamas įsidarbino mechaniku ir įstojo į Jugoslavijos komunistu partija To metu si partija buvo nelegali ir aktyviai dalyvavo revoliucineje veikloje organizavo streikus platino nelegalia literatura kure partines kuopeles 1928 m tapo Jugoslavijos komunistu partijos Zagrebo komiteto sekretoriumi Tais paciais metais buvo arestuotas ir nuteistas penkeriems metams kalejimo Jo zmona su sunumi grįzo į Sovietu Sajunga 1934 m isejes is kalejimo vel įsitrauke į nelegalia veikla 1934 m gruodzio menesį isrinktas Jugoslavijos komunistu partijos centro komiteto nariu 1934 m gruodzio men Jugoslavijos komunistu partijos centro komiteto politbiuro posedyje buvo priimtas sprendimas pasiusti į Maskva kaip partijos atstova Dirbdamas Kominterne bendravo su sios organizacijos vadovais aktyviai palaike Stalino kova su trockistais 1935 m buvo Jugoslavijos komunistu partijos delegacijos sudetyje septintajame Kominterno kongrese 1936 m nelegaliai grįzo į Jugoslavija 1937 m tapo Jugoslavijos komunistu partijos centro komiteto vadovu 1938 m teko vykti į Maskva cia jau buvo arestuota apie 800 Jugoslavijos komunistu Pats per stebukla isvenge aresto 1940 m penktojoje JKP konferencijoje isrenktas generaliniu sekretoriumi Tito II pasaulinio karo metuJosipas Broz Tito ir Vinstonas Cercilis 1944 m Neapolyje Atsakydama į tai Italija ir Vokietija 1941 m balandzio men įsiverze į Jugoslavija ir salį greitai okupavo Karalius salį paliko ir sukure vyriausybe emigracijoje Prasidejus karui iskart prasidejo ir pilietinis ir liaudies isvaduojamasis karas pacioje karo pradzioje visi kariavo pries visus Buvo sukurta nepriklausoma Kroatijos karalyste kuri vykde serbu genocida Tai isprovokavo atsakomuosius veiksmus prasidejo pilietinis karas Tito ir komunistai cia svarbaus vaidmens nevaidino kara pries kroatus pradejo Jugoslavijos Tevynes armija vadovaujami Michailoviciaus Pilietiniame kare serbai zude kroatus sie serbus ir tie ir kiti komunistus Vokieciai ir italai tuo metu jautesi ramiai Tito prieme is pirmo zvilgsnio beprotiska sprendima Tito partizanai ginkluoti tik lengvaisiais ginklais su mazomis saudmenu atsargomis patrauke į Bosnija į patį Kroatijos karalystes centra į Pavelicius Cia juos neturedami kito pasirinkimo palaike vietiniai gyventojai pirmiausia islike gyvi serbai 1942 m Bihaco mieste buvo isrinkta liaudies issivaduojamojo judejimo vece busimos Jugoslavijos vyriausybes pagrindas Tuo metu sajungininkai įskaitant net ir Stalina palaike tik Michailoviciu o Tito nereme niekas Vokieciai savo pagrindiniu priesu laike Tito kaip issireiske Himleris jis musu priesas bet noreciau kad Vokietijoje butu desimtis tokiu Titu lyderiu turinciu gelezine savitvarda ir ryzta 1943 m Tito suteiktas marsalo laipsnis Juo pradejo pasitiketi ne tik draugai bet ir sajungininkai Cercilis jau 1943 m pasiunte pas Tito savo karine misija Stalinas taip pat nusisuko nuo Michailoviciaus ir pradejo teikti parama Tito Jugoslavijos Nacionalinio issivadavimo armija buvo pripazinta sajungininku kaip pagrindine jega kovoje pries vokiecius salyje Vokieciai uz Tito galva buvo pasiule didelį uzmokestį Jugoslavijos Nacionalinio issivadavimo armijai pradejo teikti karine parama Karo metu laikesi konspiracijos ir tik nedaugelis artimiausiu draugu pazinojo jį is veido Todel apie jo isvaizda kildavo įvairiu legendu buvo prieita net iki tokio absurdo kad jis ne vyras o moteris 1944 m rugsejo menesį Tito slapta isvyko į Maskva kad susitikti su Stalinu Susitikimas buvo ne ypac draugiskas kaip mane Tito to priezastis galejo buti grieztos telegramos kurias jis siunte į Maskva tuo metu kai Stalinas palaike Michailoviciu galbut ir del to kad jo antroji zmona buvo nukankinta NKVD apkaltinus ja bendradarbiavus su gestapu Taciau kad ir kokia buvo susitikimo atmosfera Stalinas sutiko su tuo kad paemusi Belgrada Raudonoji armija zygiuos į Vengrija palikusi partizanams isvyti vokiecius is Jugoslavijos taip pat Jugoslavijos issivadavimo armija parems kairįjį Raudonosios armijos sparna Pokarinis laikotarpisJosipas Broz Tito sveikina buvusia pirma JAV ponia Eleonora Ruzvelt kai ji lankesi Jugoslavijoje 1953 m Jau 1944 m su Jugoslavijos ministru pirmininku emigracijoje I Subaisiciu buvo sudaryta sutartis sukurti laikinaja jungtine vyriausybe Tito sito reikejo tik tam kad butu sureguliuoti santykiai su vakaru partneriais kurie nenorejo pripazinti naujosios Jugoslavijos ir norejo grazinti monarchija Taciau Subaisicius buvo priverstas pripazinti nauja federacine santvarka ir nauja valdzia Iki naujo steigiamojo susirinkimo skupcinos turejusio nuspresti salies ateitį ir valdymo forma vyriausiaja valdzia salyje liko 1943 m sukurta antifasistine vece Karaliui buvo draudziama grizti į salį 1945 m kovo 7 d pagal Jaltos konferencijos rekomendacijas Tito sukure laikinaja Demokratines Federacines Jugoslavijos liaudies vyriausybe kuria pripazino visos trys antihitlerines koalicijos salys emigrantu atstovams teko tik trys vietos Tito buvo paskirtas Ministru tarybos pirmininku gynybos ministru 1945 metu lapkricio 11 d įvyko rinkimai į atkuriamaja skupcina kur komunistai laimejo didziule pergale Ta pacia diena susirinkusi atkuriamoji skupcina vienbalsiai prieme sprendima apie Jugoslavijos liaudies federacines respublikos sukurima 1946 metu sausio men buvo priimta konstitucija pagal kuria visa valdzia priklause liaudziai Si konstitucija buvo sukurta tarybines konstitucijos pavyzdziu Konstitucija paskelbe Jugoslavija jungtine valstybe susidedancia is sesiu liaudies respubliku Prasidejus Tito valdymui bet kokie nacionaliniai ir religiniai priestaravimai buvo komunistu diktaturos grieztai slopinami Cia buvo sekama TSRS pavyzdziu Bet santykiai su TSRS vis astrejo Santykiu paastrejimas prasidejo jau karo metais kadangi Tito visada buvo labai savarankiskas ir dazniausiai veikdavo neatsizvelgdamas į Stalino norus Stalinas sito negalejo pakesti Jau 1945 m TSRS Jugoslavijos sutarties proga surengtame priemime Stalinas astriai pasisake Jugoslavijos partizanu ir Tito asmeninio gyvenimo adresu Tito karo metu turejo dvi zmonas Tuo metu pasaulyje klostesi įtempta situacija 1945 1948 m įvyko Berlyno krize prasidejo pilietinis karas Graikijoje Tito kariuomene grasino Italijos Austrijos ir Graikijos sienoms Cekoslovakijoje komunistai uzgrobe valdzia Jugoslavijos aviacija numuse du amerikieciu lektuvus per klaida įskridusius į jos oro erdve Jugoslavijoje buvo įvesta vienpartine sistema kurioje parlamentas vaidino tik simbolinį vaidmenį Pats Tito asmeniskai taip pat pradejo naudotis savo pergales vaisiais Jau karo pabaigoje jis pervaziavo į karaliaus rumus Belgrado priemiestyje pasisavino karaliaus ir net kai kuriu didiku uzmiescio rezidencijas Karaliskajį traukinį perdare į dar puosnesnį Tuo pat metu Jugoslavijoje vyko represijos buvo susidorojama su visais Tito priesininkais Buvo nuteistas ir susaudytas Draze Michailovicius tai sukele arsia Vakaru kritika ypac Cercilio ir Taip pat buvo nuteistas 16 metu katorgos arkivyskupas Stepanicas Tuo pat metu is salies bego tukstanciai antikomunistiskai nusiteikusiu zmoniu Bet Tito į tai paprasciausiai nekreipe demesio Vakarai Tito laike tiesioginiu Stalino pasekeju tokiu pat ziauriu ir besilaikanciu tokios pat veikimo linijos Todel niekas net negalvojo kad situacija 1948 m kardinaliai pasikeis kad Tito ir Jugoslavija paliks tarybinį bloka Nesutarimai su Stalinu prasideje dar karo metu kritinį taska pasieke 1948 m Visa pasaulį apleke pribloskianti zinia kad Jugoslavija ir jos vadovas Tito buvo pasalinti is kominterno ir apkaltinti antitarybiskumu Ir tik 1953 1954 m santykiai su TSRS pradejo normalizuotis Nutrukus santykiams su komunistinio bloko salimis palengva buvo uzmegzti santykiai su Vakaru valstybemis Nuo 1950 m prasidejo glaudesni rysiai su Vakarais Pirmiausia buvo uzmegzti santykiai su rekonstrukcijos ir vystymo banku 1951 m buvo pradetos derybos su JAV del ekonominiu santykiu Tuo pat metu prasidejo derybos ir del ginkluotes gavimo is JAV Tito del ginkluotes derejosi slaptai ir tai slepe Kontaktus su amerikieciais Tito laike labai svarbiais Dar vienas Tito veiklos bruozu buvo nesijungimas prie kariniu bloku Jugoslavija tarsi buvo tarpiniame punkte tarp kariniu bloku Buvo sudarytos sutartys su Didziaja Britanija JAV Taip pat 1953 1954 m Balkanu paktas tarp Jugoslavijos Graikijos ir Turkijos Vienas is netiketu ir nemaloniu Tito karjeros įvykiu buvo 1953 m lapkricio 8 d anglu ir amerikieciu sprendimas perduoti gincytina Triesto miesta italams Jugoslavijoje del to kilo neramumai buvo uzkabinejami uzsienieciai dauzomos anglu ir amerikieciu bibliotekos prasidejo masiniai mitingai Taciau jau 1954 m santykiai su Italija pagerejo padidejo prekybos apimtys FIAT padedant buvo statoma automobiliu gamykla Jugoslavijoje Santykiuose su Vakarais Tito ieskojo to kas naudinga Jugoslavijai Jis paprasciausiai pasinaudojo Vakaru ekonomine ir karine parama tuo pat metu islaikydamas visiska Jugoslavijos savarankiskuma Cia taip pat isryskejo jo bruozas nelaikyti pykcio prarades Triesta jis greitai santykius su vakarais atgaivino gaudamas uz tai ekonomine pagalba Tito ir Nikita Chrusciovas Skopjeje po 1963 m zemes drebejimo Titas didelį demesį skyre rysiu su buvusiomis kolonijinemis salimis Afrikoje Azijoje ir Pietu Amerikoje uzmezgimui Savo daznu vizitu į sias salis deka 1953 1960 m sulaukdamas ir atsakomojo rysio Tito tapo neformaliu neprisijungusiu valstybiu organizacijos lyderiu kurios pirmoji konferencija įvyko Belgrade 1961 m Ji suvienijo į jokius karinius blokus nesusijungusias valstybes Tai atvere kelia Jugolavijos eksportui taip pat naudingiems uzsakymams statybos ir pramones srityse pakilo salies prestizas Svarbiausia Tito buvo tai kad jis tapo trecio pasaulio saliu lyderiu uzemusiu pozicijas tarp Rytu ir Vakaru Tito bendravo ir su teroristino nuokrypio valstybemis taciau ju nepalaike Po 1974 m konstitucijos pataisos Tito pradejo maziau reikstis kasdieniame Jugoslavijos valdyme Jis tese uzsienio vizitus ir priiminejo svecius 1979 m Tito susirgo 1980 m sausio 7 ir sausio 11 d jis pakliuvo į ligonine del kojos kraujotakos sutrikimo Tito ilgai nesutiko amputuotis kojos Kai galiausiai dave leidima operacijai buvo per velu ir jis mire 1980 m geguzes 4 d Liublianoje Jo laidotuvese dalyvavo 129 saliu lyderiai IsnasosRhodri Jeffreys Jones 13 June 2013 In Spies We Trust The Story of Western Intelligence OUP Oxford p 87 ISBN 978 0 19 958097 2 Banks Arthur S Muller Thomas C eds 1998 Political Handbook of the World 1998 anglu Binghamton New York CPS Publications p 1029 ISBN 978 1 349 14951 3 Nuoroda tikrinta 13 January 2021 JOSIP BROZ TITO S SUMMIT DIPLOMACY IN THE INTERNATIONAL RELATIONS OF SOCIALIST YUGOSLAVIA 1944 1961 Glenny Misha 2012 The Balkans Penguin Books p 622 ISBN 978 0 670 85338 0 Vikiteka Josip Broz Tito vaizdine ir garsine medziaga