Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Yale UniversityŠūkisLux et veritasĮkurtas1701TipasPrivatusPrezidentasPeter SaloveyStudentų11 398VietaNew Haven Konektiku
Jeilio universitetas
| Yale University | |
| Šūkis | Lux et veritas |
|---|---|
| Įkurtas | 1701 |
| Tipas | Privatus |
| Prezidentas | Peter Salovey |
| Studentų | 11 398 |
| Vieta | New Haven, Konektikutas |
| Svetainė | http://www.yale.edu |
Jeilio universitetas (angl. Yale University) – vienas seniausių ir žinomiausių JAV universitetų, įsikūręs Niu Heivene, Konektikuto valstijoje.
Jeilio universitetas priklauso elitinių JAV universitetų grupei, vadinamai Gebenės lygai (Ivy League).
Niu Hevenas, kuriame įsikūręs universitetas, yra vienas seniausių Naujosios Anglijos miestų, uostamiestis, turintis apie 125 tūkst. gyventojų, už 120 km nuo Niujorko ir 200 km nuo Bostono.
Jeilio universitetas įkurtas 1701 m. Jį sudaro 11 padalinių:
- Jeilio koledžas;
- 10 fakultetų.
Jeilio koledže studijos trunka ketverius metus, gaunant bakalauro diplomą. Čia yra įvairių krypčių doktorantūros studijos, t. t. tiksliųjų, gamtos ir humanitarinių mokslų. Koledžo, universiteto pagrindo, programa išsiskiria savo platumu ir gilumu. Virš 2000 kursų ir programų siūloma 65 katedrose.
Fakultetuose rengiami įvairių sričių specialistai: juristai, medikai, verslo vadybininkai, aplinkos apsaugos specialistai, taip pat teologai, architektai, muzikantai, dailininkai, aktoriai.
Gilias tradicijas puoselėjantys dėstytojai ypatingą dėmesį skiria studentų mokymui. Daugelį pradinių ir įvadinių kursų veda patys žinomiausi universiteto profesoriai.
Jeilio universiteto istorija
Universiteto istorijos pradžia – 1640 m., kuomet čia veiklą pradėjo šventikai – kolonistai, atsiųsti įkurti Niu Hevene koledžą. Idėjos, tapusios šio universiteto kūrimo pagrindu, artimos viduramžių Europos universitetų bei senovės Romos ir Graikijos akademijų liberalaus švietimo principams (nuo lot. liber – laisvas pilietis). Toks ugdymas buvo nukreiptas intensyviam bendros intelektualios kompetencijos bei asmeninių studento savybių vystymui. Romos imperijoje šis principas buvo įgyvendinamas mokant vadinamųjų septynių liberalių menų – gramatikos, retorikos, logikos, aritmetikos, astronomijos, geometrijos ir muzikos.
Jeilio universiteto įkūrėjai (puritonai šventikai) vadovavosi taip vadinamu kolegijiniu principu, vėliau suvaidinusiu svarbų vaidmenį vystant aukštąjį mokslą JAV. Tuo metu Europos ir Škotijos kolegijose studentai negyveno. Jeilio kūrėjai norėjo įkurti kolegiją – bendrabutį, kur studentai galėtų mokytis vienas iš kito, gyvendami universiteto teritorijoje. Šios idėjos buvo tųmečių angliškųjų idealų, jau įgyvendintų Oksfordo ir Kembridžo koledžuose, atspindys. Čia studentai gyveno, mokėsi, meldėsi kartu su savo dėstytojais. Esant tokiai sistemai, studijos buvo ne tik proto mankšta ar pasirengimas konkrečiai profesijai, bet ir patirtis bei moralinės nuostatos, perduodamos dėstytojų savo studentams.
Harvardo įkūrėjai panašias idėjas jau buvo įgyvendinę. Tačiau nemaža dalis dėstytojų ir profesorių pradėjo abejoti tokio universiteto sėkme. Viename iš savo sekmadieninių pamokslų koledže palaimintasis Solomonas Stodardas, „… Harvardas tapo išdidumo ir tarpusavio kovų bei išlaidumo vieta. Neverta lankyti koledžą tam, kad išmoktum sakyti komplimentus vyrams ir mergintis moterims“. 1700 m. dešimt šventikų susirinko Brenforde, Konektikuto valstijoje, aptarti naujo koledžo, kuriame būtų išvengta Harvarde daromų klaidų, įkūrimo galimybę. Dauguma jų buvo Harvardo koledžo absolventai, nusivylę ten gautu isilavinimu. 1701 m., gavę kolonijinės chartiją, išduotą „pavyzdinių vyrų mokymo tikslams“, jie oficialiai įkūrė Kolegijos mokyklą, kaip tada vadinosi būsimasis Jeilio universitetas.
Universitetas kolonijinės Amerikos laikais
1717 m. Jeilio universiteto kūrėjai įsigijo žemės mažame miestelyje, kuriame tada gyveno apie tūkstantį žmonių. Pirmasis universiteto pastatas baigtas 1718 m. ir pavadintas Jeilio koledžu, Velso pirklio Eliacho Jeilio garbei. Pastarasis paaukojo pelną, gautą pardavus devynis ryšulius prekių, 417 knygų ir karaliaus Georgo I portretą. Netrukus buvo pastatyta koledžo bažnyčia ir Konektikuto salė.
Tuo laiku kiekviename koledžo kurse mokėsi 25-30 studentų; iš viso apie 100 studentų. Mokytis galėjo tik jaunuoliai, vidutiniškai 15-16 metų. Studentus atrinkdavo žodinių egzaminų būdu, kuriuos priiminėjo pats Jeilio koledžo prezidentas. Per egzaminus buvo tikrinamas lotynų ir graikų kalbos mokėjimo lygis, klasikinių mokslų (logikos, retorikos, aritmetikos) žinojimas. Lotynų kalba buvo oficiali koledžo kalba, kas reiškė ne tik dėstymą lotyniškai, bet ir griežtus tarpusavio santykius, kai studentai tarpusavyje galėjo kalbėtis tik lotyniškai net ir po paskaitų. Anglų kalbos vartojimas koledžo taisyklėse buvo uždraustas. Reikalavimai lotynų kalbos mokėjimui liko didžiąją Jeilio istorijos dalį. XX a. antrame dešimtmetyje universiteto dėstytojai pasiūlė šio reikalavimo atsisakyti, bet 27-asis JAV prezidentas , Jeilio absolventas ir Jeilio korporacijos narys, neleido atsisakyti šios senos tradicijos. Dėstytojų reikalavimas įgyvendintas tik 1931 m.
Visi Jeilio studentai nustatytą laiką mokėsi kartu. Be to jie privalėjo kasdien kartu melstis ir skaityti Šventąjį Raštą. Be paskaitų, studentai turėjo dalyvauti viešuose skaitymuose, disputuose ir deklamacijose. Viešųjų skaitymų metu reikėjo mintinai perpasakoti išmoktą mokomąją medžiagą. Disputų metu studentas turėjo įrodyti savo žinojimą, užimdamas skirtingą poziciją, įrodinėjant teoremą ar pan. ir apsiginti poziciją pagal logikos reikalavimus. Deklamacija buvo savarankiška studento paskaita, panaudojant retoriką ir tropus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas žodinėms mokymo formoms, akcentuojant oratorystę ir gražbyliavimą.
Būtinas lotynų kalbas vartojimas Jeilio koledže pabrėždavo vieną fundamentaliausių universiteto misijų – Antikos ir Europos intelektinių tradicijų tęstinumą. Jeilio ir Harvardo universitetuose dėstomos programos atkartojo Kembridžo ir Oksfordo bei antikos akademijų mokomąsias programas: septyni „liberalieji menai“, klasikinė literatūra ir taip vadinamos „trys filosofijos“ – gamtamokslinė filosofija, etika ir metafizika. Puritonai laikė tokią programą būtinu pagrindu formuojant krikščioniškus idealus, kuriuos jie Amerikoje tikėjosi stiprinti švietimo pagalba. Koledžo ir bažnyčios pastatai buvo susisiekiantys. Tuo pat metu Europos intelektinė kultūra, kur buvo studijų Jeilyje, pagrindas, labai greitai kito ir netrukus susilaukė puritonų pasipriešinimo.
Universiteto plėtra
JAV nepriklausomybės karas (1776–1781) įtakos Jeiliui neturėjo ir per pirmuosius šimtą metų universitetas stipriai išaugo. XIX–XX a. buvo įkurta aspirantūra ir profesiniai fakultetai – institutai, kurie pavertė Jeilį tikru universitetu. 1810 m. Jeilyje buvo oficialiai įsteigtas medicinos, 1822 m. – teologijos, 1824 m. – teisės fakultetai. 1847 m. pradėjo veikti tiksliųjų, gamtos ir humanitarinių mokslų aspirantūra. 1861 m. čia pirmą kartą JAV istorijoje suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1869 m. Jeilyje įkurtas menotyros, o 1894 m. – muzikos fakultetas. 1900 m. pradėjo veikti miškų ūkio ir aplinkos apsaugos fakultetas, o 1923 m. – viduriniojo medicinos personalo rengimo fakultetas. Teatro fakultetas atidarytas 1955 m., architektūros – 1972 m., vadybos fakultetas – 1974 m. Nuo 1869 m. Jeilio universiteto aspirantūroje mokosi ir moterys. 1969 m. Jeilyje pradėtos priiminėti studentės į ketverių metų bakalauro programą.
Koledžai – bendrabučiai
XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje pagal viduramžių Anglijos universitetų, tokių, kaip Oksfordas ir Kembridžas, modelį, visi Jeilio koledžo studentai buvo paskirstyti į dvylika koledžų – bendrabučių, maždaug po 450 kiekviename. Tokia sistema leido derinti neformalios mažų koledžų atmosferos pranašumą su plačiomis stambaus mokslinio – tyrimo universiteto teikiamomis galimybėmis. Kiekvieną koledžą – bendrabutį sudaro keletas pastatų, sudarančių jaukų stačiakampį kiemą, apsodintą medžiais, pievele ir suoliukais. Toks koledžas – bendrabutis, su valgykla, biblioteka, užsiėmimų kambariais, susirinkimų sale, sudaro ištisą miesto kvartalą ir sukuria nepakartojamą studentiško gyvenimo atmosferą. Čia studentai gyvena, mokosi, valgo, bendrauja, ilsisi. Kiekvienas koledžas turi vadovą, gyvenantį kartu su studentais. Taip pat yra dekanas ir po keletą rezidentų iš universiteto dėstytojų tarpo, kurie vaidina svarbų vaidmenį studentų gyvenime.
Iš viso yra dvylika koledžų:
- Berkeley
- Branford
- Calhoun
- Davenport
- Timothy Dwight
- Jonathan Edwards
- Morse
- Pierson
- Saybrook
- Silliman
- Ezra Stiles
- Trumbull.
Jeilis šiandien
Šiuo metu Jeilis – vienas geriausių pasaulio universitetų. Jame mokosi 11 tūkst. studentų iš 50 JAV valstijų ir 110 pasaulio šalių. Jame dirba apie 2000 aukščiausios kvalifikacijos profesorių. Pagrindiniai universiteto pastatai užima 170 (69 ha) žemės plotą. 225 Jeilio pastatus projektavo žymiausi savo laikmečio architektai. Pastatų stiliai labai įvairūs – nuo Naujosios Anglijos kolonijinio iki gotikos, nuo mauriško, iki ultrašiuolaikinio. Jeilio pastatai, bokštai, pievelės, kiemai, arkos ir vartai sudaro nepakartojamą visumą, kurią daugelis architektų vadina gražiausiu Amerikos universitetiniu miesteliu. Universitetui priklauso virš 600 akrų (243 ha) žemės, kurioje pastatyta įvairiausių sporto pastatų ir apželdintų parkų, esančių vos kelios minutės kelio autobusu nuo miesto centro. Pastaruoju metu pradedama istorinių pastatų restauracija, numatomos investicijos, kurios palies tiek studentų, tiek mokslo darbuotojų gyvenimą.
Jeilio biblioteka
Universiteto biblioteka nusipelno ypatingo dėmesio. Jos bendrame ir specializuotame fonde sukaupta virš 11 milijonų egzempliorių. Biblioteka turi unikalias kolekcijas, archyvus, muzikinius įrašus, žemėlapius ir kitų retų . Tai – trečia pagal dydį JAV ir antra pasaulyje universitetinė biblioteka. Vieningas kompiuterinis katalogas jungia virš 40 šakinių bibliotekų, išsidėsčiusių skirtingose miestelio vietose: nuo ypatingo grožio gotikinės Sterlingo bibliotekos, kur saugoma pusė Jeilio knygų lobyno, iki šiuolaikinių retų knygų ir rankraščių centro Baineke, turinčio virš 800 000 retų knygų ir dokumentų.
Galerijos ir muziejai
Kultūrinis ir mokslinis universiteto gyvenimas neįsivaizduojamas be jo plačių kolekcijų. Jeilio dailės galerija, įkurta 1832 m., yra vienas stambiausių Amerikos viešųjų muziejų. Dviejuose jos pastatuose surinkta senovės ir viduramžių meno, Renesanso ir Rytų meno kolekcija, universiteto archeologinių ekspedicijų radiniai. Ekspozicijoje plačiai pristatomas iki – kolumbinis ir Afrikos šalių menas, Europos ir Amerikos įvairių laikotarpių dailės šedevrai, taip pat turtinga šiuolaikinio meno ekspozicija. Kitoje gatvės pusėje nuo 1977 m. įsikūręs Britanijos meno centras. Čia saugomi didžiausi pasaulyje Britanijos meno rinkiniai ir meno albumai. Pibodi gamtos istorijos muziejuje, įkurtame 1866 m., pateikiama viena geriausių mokslinių kolekcijų Šiaurės Amerikoje. Tarp eksponatų – plati ornitologinė ir mineralų kolekcija, antra pagal dydį Amerikoje dinozaurų dalių ekspozicija bei didžiausias pasaulyje pilnai išsilaikęs .
Pibodi – tai ne šiaip muziejus, o aktyviai dirbantis mokslinis – tiriamasis ir kultūrinis centras, jungiantis visas veiklos sferas: parodas, šviečiamąją veiklą, aplinkosaugą, tyrinėjimus ir edukacinį darbą. Šiuose muziejuose eksponuojama tik dalis turimų turtų. Visi meno kūriniai – nuo Pikaso šedevrų ir ikiistorinės pterodaktilijos dalių iki Muzikinių instrumentų muziejuje saugomo 1689 m. pagaminto alto – prieinami lankytojams.
Tikslieji, gamtos ir taikomieji mokslai
Jeilis plačiai žinomas humanitarinių mokslų pasiekimais, todėl kartais nepelnytai užmirštama, kad tai – ir vienas geriausių JAV mokslo tiriamųjų centrų. Jeilio biologijos, chemijos, molekulinės biofizikos ir biochemijos, fizikos, astronomijos, matematikos, skaičiavimo technikos, geologijos ir geofizikos, aplinkos apsaugos katedrų programos laikomos vienomis geriausių JAV universitetų programomis. Čia sukurtos optimalios sąlygos studijoms daugelyje sričių, tokioms, kaip , taikomoji chemija, elektrotechnikos ir kitų inžinerinių mokslų, puikios laboratorijos įrengtos pagal paskutinį technikos žodį. Stiprinant ir plėtojant pasiekimus, Jeilis investuoja kasmet virš 500 mln. dolerių laboratorijų įrangos atnaujinimui, tiksliųjų ir inžinerinių mokslų fakultetų aprūpinimui. Per artimiausią dešimtmetį numatoma daug investuoti į medicinos ir biotechnologijos mokslų materialinę bazę.
Jeilio tarptautiniai ryšiai
Tarptautinių ryšių tradicijos Jeilyje siekia XIX a. pradžią, kada profesoriai ir dėstytojai pradėjo moksliniais – tiriamaisiais tikslais važiuoti į užsienį. Jeilis buvo vienas pirmųjų universitetų, priimantis užsienio studentus – pirmas studentas iš Lotynų Amerikos į Jeilį atvyko 1830 m., o pirmas kinas studentas Amerikoje čia gavo 1850 m. Šiandien Jeilis aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose ir projektuose. Universitete dėstoma virš 50 užsienio kalbų ir virš 600 kursų, vienaip ar kitaip susijusių su tarptautiniais ryšiais. Jeilio tarptautinių tyrimų centras, keturis dešimtmačius buvęs lyderiu šioje kryptyje, šiuo metu siūlo šešias bakalauro ir keturias magistro programas. Taikomųjų lingvistinių tyrimų centras, globalizacijos problemų centras ir tarptautinis finansinis centras palaiko augantį susidomėjimą tarptautinėms programoms ir turtina Jeilio profesinių fakultetų veiklą.
Jeilis didžiuojasi didėjančiu užsienio studentų skaičiumi. Kai kuriuose fakultetuose virš 30 proc. aspirantų sudaro užsieniečiai. Bendras užsienio studentų skaičius – 16 proc. Nauja programa „Pasaulio lyderiai“ kasmet kvies į Jeilį žinomus pasaulio veikėjus, kurie ateityje vystys savo šalį. Virš 1500 mokslininkų iš 100 pasaulio šalių kasmet atvažiuoja gyventi ir dirbti į Jeilį.
Nuorodos
Vikicitatos
- Oficiali svetainė
41°18′40″š. pl. 72°55′36″v. ilg. / 41.311150°š. pl. 72.92655°v. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jeilio universitetas, Kas yra Jeilio universitetas? Ką reiškia Jeilio universitetas?
Yale UniversitySukisLux et veritasĮkurtas1701TipasPrivatusPrezidentasPeter SaloveyStudentu11 398VietaNew Haven KonektikutasSvetainehttp www yale edu Jeilio universitetas angl Yale University vienas seniausiu ir zinomiausiu JAV universitetu įsikures Niu Heivene Konektikuto valstijoje Jeilio universitetas priklauso elitiniu JAV universitetu grupei vadinamai Gebenes lygai Ivy League Niu Hevenas kuriame įsikures universitetas yra vienas seniausiu Naujosios Anglijos miestu uostamiestis turintis apie 125 tukst gyventoju uz 120 km nuo Niujorko ir 200 km nuo Bostono Jeilio universitetas įkurtas 1701 m Jį sudaro 11 padaliniu Jeilio koledzas 10 fakultetu Jeilio koledze studijos trunka ketverius metus gaunant bakalauro diploma Cia yra įvairiu krypciu doktoranturos studijos t t tiksliuju gamtos ir humanitariniu mokslu Koledzo universiteto pagrindo programa issiskiria savo platumu ir gilumu Virs 2000 kursu ir programu siuloma 65 katedrose Fakultetuose rengiami įvairiu sriciu specialistai juristai medikai verslo vadybininkai aplinkos apsaugos specialistai taip pat teologai architektai muzikantai dailininkai aktoriai Gilias tradicijas puoselejantys destytojai ypatinga demesį skiria studentu mokymui Daugelį pradiniu ir įvadiniu kursu veda patys zinomiausi universiteto profesoriai Jeilio universiteto istorija Universiteto istorijos pradzia 1640 m kuomet cia veikla pradejo sventikai kolonistai atsiusti įkurti Niu Hevene koledza Idejos tapusios sio universiteto kurimo pagrindu artimos viduramziu Europos universitetu bei senoves Romos ir Graikijos akademiju liberalaus svietimo principams nuo lot liber laisvas pilietis Toks ugdymas buvo nukreiptas intensyviam bendros intelektualios kompetencijos bei asmeniniu studento savybiu vystymui Romos imperijoje sis principas buvo įgyvendinamas mokant vadinamuju septyniu liberaliu menu gramatikos retorikos logikos aritmetikos astronomijos geometrijos ir muzikos Jeilio universiteto įkurejai puritonai sventikai vadovavosi taip vadinamu kolegijiniu principu veliau suvaidinusiu svarbu vaidmenį vystant aukstajį moksla JAV Tuo metu Europos ir Skotijos kolegijose studentai negyveno Jeilio kurejai norejo įkurti kolegija bendrabutį kur studentai galetu mokytis vienas is kito gyvendami universiteto teritorijoje Sios idejos buvo tumeciu angliskuju idealu jau įgyvendintu Oksfordo ir Kembridzo koledzuose atspindys Cia studentai gyveno mokesi meldesi kartu su savo destytojais Esant tokiai sistemai studijos buvo ne tik proto manksta ar pasirengimas konkreciai profesijai bet ir patirtis bei moralines nuostatos perduodamos destytoju savo studentams Harvardo įkurejai panasias idejas jau buvo įgyvendine Taciau nemaza dalis destytoju ir profesoriu pradejo abejoti tokio universiteto sekme Viename is savo sekmadieniniu pamokslu koledze palaimintasis Solomonas Stodardas Harvardas tapo isdidumo ir tarpusavio kovu bei islaidumo vieta Neverta lankyti koledza tam kad ismoktum sakyti komplimentus vyrams ir mergintis moterims 1700 m desimt sventiku susirinko Brenforde Konektikuto valstijoje aptarti naujo koledzo kuriame butu isvengta Harvarde daromu klaidu įkurimo galimybe Dauguma ju buvo Harvardo koledzo absolventai nusivyle ten gautu isilavinimu 1701 m gave kolonijines chartija isduota pavyzdiniu vyru mokymo tikslams jie oficialiai įkure Kolegijos mokykla kaip tada vadinosi busimasis Jeilio universitetas Universitetas kolonijines Amerikos laikais 1717 m Jeilio universiteto kurejai įsigijo zemes mazame miestelyje kuriame tada gyveno apie tukstantį zmoniu Pirmasis universiteto pastatas baigtas 1718 m ir pavadintas Jeilio koledzu Velso pirklio Eliacho Jeilio garbei Pastarasis paaukojo pelna gauta pardavus devynis rysulius prekiu 417 knygu ir karaliaus Georgo I portreta Netrukus buvo pastatyta koledzo baznycia ir Konektikuto sale Tuo laiku kiekviename koledzo kurse mokesi 25 30 studentu is viso apie 100 studentu Mokytis galejo tik jaunuoliai vidutiniskai 15 16 metu Studentus atrinkdavo zodiniu egzaminu budu kuriuos priiminejo pats Jeilio koledzo prezidentas Per egzaminus buvo tikrinamas lotynu ir graiku kalbos mokejimo lygis klasikiniu mokslu logikos retorikos aritmetikos zinojimas Lotynu kalba buvo oficiali koledzo kalba kas reiske ne tik destyma lotyniskai bet ir grieztus tarpusavio santykius kai studentai tarpusavyje galejo kalbetis tik lotyniskai net ir po paskaitu Anglu kalbos vartojimas koledzo taisyklese buvo uzdraustas Reikalavimai lotynu kalbos mokejimui liko didziaja Jeilio istorijos dalį XX a antrame desimtmetyje universiteto destytojai pasiule sio reikalavimo atsisakyti bet 27 asis JAV prezidentas Jeilio absolventas ir Jeilio korporacijos narys neleido atsisakyti sios senos tradicijos Destytoju reikalavimas įgyvendintas tik 1931 m Visi Jeilio studentai nustatyta laika mokesi kartu Be to jie privalejo kasdien kartu melstis ir skaityti Sventajį Rasta Be paskaitu studentai turejo dalyvauti viesuose skaitymuose disputuose ir deklamacijose Viesuju skaitymu metu reikejo mintinai perpasakoti ismokta mokomaja medziaga Disputu metu studentas turejo įrodyti savo zinojima uzimdamas skirtinga pozicija įrodinejant teorema ar pan ir apsiginti pozicija pagal logikos reikalavimus Deklamacija buvo savarankiska studento paskaita panaudojant retorika ir tropus Ypatingas demesys buvo skiriamas zodinems mokymo formoms akcentuojant oratoryste ir grazbyliavima Butinas lotynu kalbas vartojimas Jeilio koledze pabrezdavo viena fundamentaliausiu universiteto misiju Antikos ir Europos intelektiniu tradiciju testinuma Jeilio ir Harvardo universitetuose destomos programos atkartojo Kembridzo ir Oksfordo bei antikos akademiju mokomasias programas septyni liberalieji menai klasikine literatura ir taip vadinamos trys filosofijos gamtamoksline filosofija etika ir metafizika Puritonai laike tokia programa butinu pagrindu formuojant krikscioniskus idealus kuriuos jie Amerikoje tikejosi stiprinti svietimo pagalba Koledzo ir baznycios pastatai buvo susisiekiantys Tuo pat metu Europos intelektine kultura kur buvo studiju Jeilyje pagrindas labai greitai kito ir netrukus susilauke puritonu pasipriesinimo Universiteto pletraJAV nepriklausomybes karas 1776 1781 įtakos Jeiliui neturejo ir per pirmuosius simta metu universitetas stipriai isaugo XIX XX a buvo įkurta aspirantura ir profesiniai fakultetai institutai kurie paverte Jeilį tikru universitetu 1810 m Jeilyje buvo oficialiai įsteigtas medicinos 1822 m teologijos 1824 m teises fakultetai 1847 m pradejo veikti tiksliuju gamtos ir humanitariniu mokslu aspirantura 1861 m cia pirma karta JAV istorijoje suteiktas mokslu daktaro laipsnis 1869 m Jeilyje įkurtas menotyros o 1894 m muzikos fakultetas 1900 m pradejo veikti misku ukio ir aplinkos apsaugos fakultetas o 1923 m viduriniojo medicinos personalo rengimo fakultetas Teatro fakultetas atidarytas 1955 m architekturos 1972 m vadybos fakultetas 1974 m Nuo 1869 m Jeilio universiteto aspiranturoje mokosi ir moterys 1969 m Jeilyje pradetos priimineti studentes į ketveriu metu bakalauro programa Koledzai bendrabuciaiXX a 3 ojo desimtmecio pradzioje pagal viduramziu Anglijos universitetu tokiu kaip Oksfordas ir Kembridzas modelį visi Jeilio koledzo studentai buvo paskirstyti į dvylika koledzu bendrabuciu mazdaug po 450 kiekviename Tokia sistema leido derinti neformalios mazu koledzu atmosferos pranasuma su placiomis stambaus mokslinio tyrimo universiteto teikiamomis galimybemis Kiekviena koledza bendrabutį sudaro keletas pastatu sudaranciu jauku staciakampį kiema apsodinta medziais pievele ir suoliukais Toks koledzas bendrabutis su valgykla biblioteka uzsiemimu kambariais susirinkimu sale sudaro istisa miesto kvartala ir sukuria nepakartojama studentisko gyvenimo atmosfera Cia studentai gyvena mokosi valgo bendrauja ilsisi Kiekvienas koledzas turi vadova gyvenantį kartu su studentais Taip pat yra dekanas ir po keleta rezidentu is universiteto destytoju tarpo kurie vaidina svarbu vaidmenį studentu gyvenime Is viso yra dvylika koledzu BerkeleyBranfordCalhounDavenportTimothy DwightJonathan EdwardsMorsePiersonSaybrookSillimanEzra StilesTrumbull Jeilis siandienSiuo metu Jeilis vienas geriausiu pasaulio universitetu Jame mokosi 11 tukst studentu is 50 JAV valstiju ir 110 pasaulio saliu Jame dirba apie 2000 auksciausios kvalifikacijos profesoriu Pagrindiniai universiteto pastatai uzima 170 69 ha zemes plota 225 Jeilio pastatus projektavo zymiausi savo laikmecio architektai Pastatu stiliai labai įvairus nuo Naujosios Anglijos kolonijinio iki gotikos nuo maurisko iki ultrasiuolaikinio Jeilio pastatai bokstai pieveles kiemai arkos ir vartai sudaro nepakartojama visuma kuria daugelis architektu vadina graziausiu Amerikos universitetiniu miesteliu Universitetui priklauso virs 600 akru 243 ha zemes kurioje pastatyta įvairiausiu sporto pastatu ir apzeldintu parku esanciu vos kelios minutes kelio autobusu nuo miesto centro Pastaruoju metu pradedama istoriniu pastatu restauracija numatomos investicijos kurios palies tiek studentu tiek mokslo darbuotoju gyvenima Jeilio bibliotekaUniversiteto biblioteka nusipelno ypatingo demesio Jos bendrame ir specializuotame fonde sukaupta virs 11 milijonu egzemplioriu Biblioteka turi unikalias kolekcijas archyvus muzikinius įrasus zemelapius ir kitu retu Tai trecia pagal dydį JAV ir antra pasaulyje universitetine biblioteka Vieningas kompiuterinis katalogas jungia virs 40 sakiniu biblioteku issidesciusiu skirtingose miestelio vietose nuo ypatingo grozio gotikines Sterlingo bibliotekos kur saugoma puse Jeilio knygu lobyno iki siuolaikiniu retu knygu ir rankrasciu centro Baineke turincio virs 800 000 retu knygu ir dokumentu Galerijos ir muziejaiKulturinis ir mokslinis universiteto gyvenimas neįsivaizduojamas be jo placiu kolekciju Jeilio dailes galerija įkurta 1832 m yra vienas stambiausiu Amerikos viesuju muzieju Dviejuose jos pastatuose surinkta senoves ir viduramziu meno Renesanso ir Rytu meno kolekcija universiteto archeologiniu ekspediciju radiniai Ekspozicijoje placiai pristatomas iki kolumbinis ir Afrikos saliu menas Europos ir Amerikos įvairiu laikotarpiu dailes sedevrai taip pat turtinga siuolaikinio meno ekspozicija Kitoje gatves puseje nuo 1977 m įsikures Britanijos meno centras Cia saugomi didziausi pasaulyje Britanijos meno rinkiniai ir meno albumai Pibodi gamtos istorijos muziejuje įkurtame 1866 m pateikiama viena geriausiu moksliniu kolekciju Siaures Amerikoje Tarp eksponatu plati ornitologine ir mineralu kolekcija antra pagal dydį Amerikoje dinozauru daliu ekspozicija bei didziausias pasaulyje pilnai issilaikes Pibodi tai ne siaip muziejus o aktyviai dirbantis mokslinis tiriamasis ir kulturinis centras jungiantis visas veiklos sferas parodas svieciamaja veikla aplinkosauga tyrinejimus ir edukacinį darba Siuose muziejuose eksponuojama tik dalis turimu turtu Visi meno kuriniai nuo Pikaso sedevru ir ikiistorines pterodaktilijos daliu iki Muzikiniu instrumentu muziejuje saugomo 1689 m pagaminto alto prieinami lankytojams Tikslieji gamtos ir taikomieji mokslaiJeilis placiai zinomas humanitariniu mokslu pasiekimais todel kartais nepelnytai uzmirstama kad tai ir vienas geriausiu JAV mokslo tiriamuju centru Jeilio biologijos chemijos molekulines biofizikos ir biochemijos fizikos astronomijos matematikos skaiciavimo technikos geologijos ir geofizikos aplinkos apsaugos katedru programos laikomos vienomis geriausiu JAV universitetu programomis Cia sukurtos optimalios salygos studijoms daugelyje sriciu tokioms kaip taikomoji chemija elektrotechnikos ir kitu inzineriniu mokslu puikios laboratorijos įrengtos pagal paskutinį technikos zodį Stiprinant ir pletojant pasiekimus Jeilis investuoja kasmet virs 500 mln doleriu laboratoriju įrangos atnaujinimui tiksliuju ir inzineriniu mokslu fakultetu aprupinimui Per artimiausia desimtmetį numatoma daug investuoti į medicinos ir biotechnologijos mokslu materialine baze Jeilio tarptautiniai rysiaiTarptautiniu rysiu tradicijos Jeilyje siekia XIX a pradzia kada profesoriai ir destytojai pradejo moksliniais tiriamaisiais tikslais vaziuoti į uzsienį Jeilis buvo vienas pirmuju universitetu priimantis uzsienio studentus pirmas studentas is Lotynu Amerikos į Jeilį atvyko 1830 m o pirmas kinas studentas Amerikoje cia gavo 1850 m Siandien Jeilis aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose ir projektuose Universitete destoma virs 50 uzsienio kalbu ir virs 600 kursu vienaip ar kitaip susijusiu su tarptautiniais rysiais Jeilio tarptautiniu tyrimu centras keturis desimtmacius buves lyderiu sioje kryptyje siuo metu siulo sesias bakalauro ir keturias magistro programas Taikomuju lingvistiniu tyrimu centras globalizacijos problemu centras ir tarptautinis finansinis centras palaiko augantį susidomejima tarptautinems programoms ir turtina Jeilio profesiniu fakultetu veikla Jeilis didziuojasi didejanciu uzsienio studentu skaiciumi Kai kuriuose fakultetuose virs 30 proc aspirantu sudaro uzsienieciai Bendras uzsienio studentu skaicius 16 proc Nauja programa Pasaulio lyderiai kasmet kvies į Jeilį zinomus pasaulio veikejus kurie ateityje vystys savo salį Virs 1500 mokslininku is 100 pasaulio saliu kasmet atvaziuoja gyventi ir dirbti į Jeilį NuorodosVikiteka Jeilio universitetas vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Jeilio universitetas Oficiali svetaine 41 18 40 s pl 72 55 36 v ilg 41 311150 s pl 72 92655 v ilg 41 311150 72 92655