Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 51 6 š pl 23 53 6 6 r ilg 54 897667 š pl 23 885167 r ilg 54 897667 23 885167 Kauno Švč Trejybės Seminarijos bažnyč
Kauno Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia
54°53′51.6″ š. pl. 23°53′6.6″ r. ilg. / 54.897667°š. pl. 23.885167°r. ilg.
| Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Adomo Jakšto g. 1 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1634 m. |
| Stilius | renesanso ir vėlyvosios gotikos mišinys |
- Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
Kauno Švč. Trejybės bažnyčia (arba Kauno seminarijos bažnyčia) – neparapinė katalikų bažnyčia, stovinti Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 1, Rotušės aikštės šiaurės vakariniame kampe. Vėlyvojo renesanso stiliaus, turi ir gotikos bruožų. Šalia yra Kauno kunigų seminarija.
Istorija
Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo.
1625–1634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į bažnyčios vakarų sienos apačią įjungta buvusio namo siena, o į centrinius vienuolyno rūmus – buvusio namo galas su arkiniu įvažiavimu. Vienuolyno teritorija apjuosta aukšta mūro siena. Į ją įjungti anksčiau stovėjusių trijų namų galai. Bažnyčią 1668 m. nuniokojo gaisras, sudegė archyvas. Atstatyta bažnyčia konsekruota 1703 m. XVIII a. paaukštintas varpinės bokštas.
1782 m. išmūryta tvora, atskyrusi ūkinį kiemą (1938 m. didesnė dalis tvoros nugriauta). Vienuolyno Dabravolės ir Zapyškio palivarkai 1795 m. atiteko Prūsijai. Vietoj jų paskirtas Ašmenos apskrities Remizavo palivarkas.
Vienuolynas 1864 m. uždarytas. Jo vakarinėje dalyje įsikūrė iš Varnių atkelta Žemaičių vyskupijos būstinė su kunigų seminarija. Rytinė dalis su bažnyčia atiteko Kauno parapijai (tik iki 1935 m. centrinių rūmų pirmame aukšte buvo seminarijos biblioteka).
1899 m. bažnyčia suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą apgadinti vargonai, bažnyčios vidus, stogas. 1926 m. rugsėjo 26 d. bažnyčioje įvyko Kauno susirėmimas tarp lietuvių ir lenkų tikinčiųjų. Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus 1929 m. projektą ant vienuolyno vakarinių korpusų užstatyti dar 2 aukštai (per Antrąjį pasaulinį karą jų šiaurinė dalis sugriauta, liko vienas keturaukštis korpusas).
Netoli bažnyčios, pietų pusėje, XVII a. pastatyta Šv. Jurgio bažnyčios varpinė su vartais apatinėje dalyje, vedančiais į bernardinų (vyrų) vienuolyną. Pagal inžinieriaus Karolio Reisono 1933 m. projektą tarp bokšto ir Švč. Trejybės bažnyčios įterptas 3 aukštų kunigų seminarijos administracinis pastatas.
Nepriklausomybės metais ši bažnyčia buvo parapinė. 1938 m. bažnyčia atiduota saleziečiams. 1939 m. pagal architekto prof. Mykolo Songailos projektą buvo pertvarkytas bažnyčios vidus. 1942–1944 m. parapijos klebonas salezietis (1897–1966), kitų kunigų padedamas, išgelbėjo apie 200 žydų.
1940 m. parapija turėjo 5643 parapijiečius. Po Antrojo pasaulinio karo dar kurį laiką naudota seminarijos tikslais.
Bažnyčia nuo 1962 m. uždaryta, interjeras sunaikintas, atiduota knygų bazės sandėliui. Pagal architektų Birutės Kugevičienės ir projektus 1969 m. pradėta rekonstruoti ir restauruoti bažnyčia, buvęs vienuolynas. 1978 m. šventovė perduota Kunigų seminarijai. Švč. Trejybės bažnyčią seminarija savo lėšomis restauravo, įrengė šiuolaikinį interjerą – modernų altorių, sietynus, vargonus, vitražus. 1982 m. vasario 17 d. dar remontuoti nebaigtoje bažnyčioje vyskupas Liudvikas Povilonis laikė pirmąsias koncelebruotines Šv. Mišias.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo renesanso stiliaus (turi ir gotikos bruožų), halinė, su priestatais ir bokštu prie šono. Ant aukšto stogo ir apsidės yra bokšteliai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Skliautai žvaigždiniai ir kryžminiai. Buvo 9 altoriai. Prie bažnyčios šliejasi mūrinis 3 aukštų kunigų seminarijos pastatas ir 2 aukštų mūriniai buvusio vienuolyno centriniai rūmai, sujungti su tarpiniu 2 aukštų korpusu. Ansamblio teritoriją supa aukšta mūro tvora.
Literatūra
- Jonas Puzinas. Iš Kauno bažnyčių istorijos // Savivaldybė, 1928 m., Nr. 12, 15-16 psl. [1]
Nuorodos
- Apie Švč. Trejybės bažnyčią seminarijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) rektoratas
- Kauno buvęs bernardinų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia Archyvuota kopija 2017-10-16 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno Švč. Trejybės bernardinių bažnyčia ir vienuolynas (architektūros objektai) Archyvuota kopija 2017-02-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, Kas yra Kauno Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia? Ką reiškia Kauno Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia?
54 53 51 6 s pl 23 53 6 6 r ilg 54 897667 s pl 23 885167 r ilg 54 897667 23 885167 Kauno Svc Trejybes Seminarijos baznyciaVyskupija KaunoDekanatas Kauno ISavivaldybe Kauno miestasGyvenviete KaunasAdresas Adomo Jaksto g 1Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1634 m Stilius renesanso ir velyvosios gotikos misinysKitos reiksmes Svc Trejybes baznycia Kauno Svc Trejybes baznycia arba Kauno seminarijos baznycia neparapine kataliku baznycia stovinti Kauno senamiestyje A Jaksto g 1 Rotuses aikstes siaures vakariniame kampe Velyvojo renesanso stiliaus turi ir gotikos bruozu Salia yra Kauno kunigu seminarija Restauruotame interjere modernus altoriusParadines durys is Rotuses aikstesIstorijaKaune XVI a viduryje įsikure vienuoles bernardines Jos įsigijo medinį vienuolyna Jį 1595 m iskeite į murinį Kauno marsalka veliau tapes Minsko vaivada Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinems nauju valdu Miesto gaisras 1624 m nuniokojo pastatus Jie neatstatineti o visa teritorija planuota is naujo 1625 1634 m ismuryta baznycia ir vienuolynas fundavo A Masalskis Į baznycios vakaru sienos apacia įjungta buvusio namo siena o į centrinius vienuolyno rumus buvusio namo galas su arkiniu įvaziavimu Vienuolyno teritorija apjuosta auksta muro siena Į ja įjungti anksciau stovejusiu triju namu galai Baznycia 1668 m nuniokojo gaisras sudege archyvas Atstatyta baznycia konsekruota 1703 m XVIII a paaukstintas varpines bokstas 1782 m ismuryta tvora atskyrusi ukinį kiema 1938 m didesne dalis tvoros nugriauta Vienuolyno Dabravoles ir Zapyskio palivarkai 1795 m atiteko Prusijai Vietoj ju paskirtas Asmenos apskrities Remizavo palivarkas Vienuolynas 1864 m uzdarytas Jo vakarineje dalyje įsikure is Varniu atkelta Zemaiciu vyskupijos bustine su kunigu seminarija Rytine dalis su baznycia atiteko Kauno parapijai tik iki 1935 m centriniu rumu pirmame aukste buvo seminarijos biblioteka 1899 m baznycia suremontuota Per Pirmajį pasaulinį kara apgadinti vargonai baznycios vidus stogas 1926 m rugsejo 26 d baznycioje įvyko Kauno susiremimas tarp lietuviu ir lenku tikinciuju Pagal inzinieriaus Vaclovo Michneviciaus 1929 m projekta ant vienuolyno vakariniu korpusu uzstatyti dar 2 aukstai per Antrajį pasaulinį kara ju siaurine dalis sugriauta liko vienas keturaukstis korpusas Netoli baznycios pietu puseje XVII a pastatyta Sv Jurgio baznycios varpine su vartais apatineje dalyje vedanciais į bernardinu vyru vienuolyna Pagal inzinieriaus Karolio Reisono 1933 m projekta tarp boksto ir Svc Trejybes baznycios įterptas 3 aukstu kunigu seminarijos administracinis pastatas Nepriklausomybes metais si baznycia buvo parapine 1938 m baznycia atiduota salezieciams 1939 m pagal architekto prof Mykolo Songailos projekta buvo pertvarkytas baznycios vidus 1942 1944 m parapijos klebonas salezietis 1897 1966 kitu kunigu padedamas isgelbejo apie 200 zydu 1940 m parapija turejo 5643 parapijiecius Po Antrojo pasaulinio karo dar kurį laika naudota seminarijos tikslais Baznycia nuo 1962 m uzdaryta interjeras sunaikintas atiduota knygu bazes sandeliui Pagal architektu Birutes Kugevicienes ir projektus 1969 m pradeta rekonstruoti ir restauruoti baznycia buves vienuolynas 1978 m sventove perduota Kunigu seminarijai Svc Trejybes baznycia seminarija savo lesomis restauravo įrenge siuolaikinį interjera modernu altoriu sietynus vargonus vitrazus 1982 m vasario 17 d dar remontuoti nebaigtoje baznycioje vyskupas Liudvikas Povilonis laike pirmasias koncelebruotines Sv Misias ArchitekturaBaznycia velyvojo renesanso stiliaus turi ir gotikos bruozu haline su priestatais ir bokstu prie sono Ant auksto stogo ir apsides yra boksteliai Vidus 3 navu atskirtu pilioriais Skliautai zvaigzdiniai ir kryzminiai Buvo 9 altoriai Prie baznycios sliejasi murinis 3 aukstu kunigu seminarijos pastatas ir 2 aukstu muriniai buvusio vienuolyno centriniai rumai sujungti su tarpiniu 2 aukstu korpusu Ansamblio teritorija supa auksta muro tvora LiteraturaJonas Puzinas Is Kauno baznyciu istorijos Savivaldybe 1928 m Nr 12 15 16 psl 1 NuorodosVikiteka Kauno Svc Trejybes Seminarijos baznycia vaizdine ir garsine medziagaApie Svc Trejybes baznycia seminarijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto Kauno Svc Trejybes seminarijos rektoratas Kauno buves bernardinu vienuolynas ir Svc Trejybes baznycia Archyvuota kopija 2017 10 16 is Wayback Machine projekto Kauno Svc Trejybes bernardiniu baznycia ir vienuolynas architekturos objektai Archyvuota kopija 2017 02 28 is Wayback Machine projekto