Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Centrinės Afrikos Respublika sang Ködörösêse tî Bêafrîka pranc République centrafricaineVėliava HerbasHimnas Renesansas
Centrinės Afrikos Respublika
| Centrinės Afrikos Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Renesansas“ | |||||
Centrinės Afrikos Respublika žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | sangų, prancūzų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Bangis | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 622 984 km2 (43) 0 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 5 098 226 (120) 6,91 žm./km2 (179) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2006 (progn.) 4,91 mlrd. $ (156) 1 100 $ (173) | ||||
| Valiuta | CFA frankas (XAF) ir Bitcoin (XBT) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +1 nėra | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 13 d. | ||||
| Interneto kodas | .cf | ||||
| Telefono kodas | 236 | ||||
| Kirčiavimas | Centri̇̀nės Ãfrikos Respùblika | ||||
Centrinės Afrikos Respublika – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Čadu, Sudanu, Pietų Sudanu, Kongo Demokratine Respublika, Kongo Respublika ir Kamerūnu. Sostinė ir didžiausias miestas – Bangis. Valstybė užima apie 620 tūkst. kv km. ploto, kuriame gyvena 5,6 milijonai žmonių. Nuo 2012 m. vyksta pilietinis karas.
Istorija
Per ikikolonijinį laikotarpį (iki XX a.) Centrinės Afrikos Respublikos teritorijoje egzistavo atskiri kultūriniai-istoriniai regionai, kurie vystėsi skirtingomis kryptimis. Pietvakarinė dalis, padengta Kongo džiunglėmis, aukštesnės kultūros neišvystė, tuo tarpu šiaurines Sudaninio klimato teritorijas labai stipriai veikė Sahelio civilizacija. Šiaurės vakarinė dabartinės respublikos dalis (gbajai) priklausė istoriniam Adamavos regionui, ir vietiniai gyventojai buvo laikomi kirdi dalimi. Šiauriausia valstybės teritorija buvo įtakojama Bagirmio valstybės kultūros.
XIX a. pradžioje teritorija tapo svarbiu vergų šaltiniu tiek Bagirmiui, tiek naujai susikūrusiam Adamavos emyratui. Pietrytinėje teritorijoje dar susikūrė Azandžių valstybė, kuri transportuodavo vergus į rytus. Tai nulėmė greitą teritorijos tuštėjimą.
CAR teritorijos kolonizacija prasidėjo 1889 m., kuomet iš pietryčių atvykęs čia įkūrė Bangio gyvenvietę, kuri tapo Prancūzų Kongo dalimi. Vėlesnių ekspedicijų metu prancūzai pasiekė azandžių teritorijas, ir 1894 m. susitarė dėl sienų su Belgijos Kongu ir Vokietijos Kamerūnu. 1899 m. fiksuotos sienos su Britų Sudanu.
1904 m. bendroje Prancūzų Kongo kolonijoje išskirti trys administraciniai vienetai, kurių šiauriausias, – – davė pradžią CAR teritorijai: tuo metu susiformavo siena su Kongo Respublika. Nors 1910 m. kolonijos vėl sujungtos į Prancūzijos Ekvatorinę Afriką, dalinimas išliko.
1958 m. Ubangi-Šari teritorijai buvo suteikta autonomija ir ji pavadinta Centrinės Afrikos Respublika. 1960 m. ji gavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos, bet iš karto prasidėjo kova dėl valdžios. Prezidentu tapus prancūzų remiamam , šalyje įvesta vienpartinė sistema.
1965 m. pabaigoje įvykus kariniam perversmui, valdžioje įsitvirtino Jean-Bédel Bokassa, kuris 1976 metų pabaigoje Respubliką paskelbė imperija, o save – imperatoriumi. 1979 metais Centrinės Afrikos imperija sužlugo, ir prancūzai į valdžią sugrąžino David Dacko.
1981 m. vėl įvyko perversmas, kurio metu į valdžią atėjo prezidentas . Jis išleido naują konstituciją ir rėmė savo etninę grupę, jakoma, kuri sudarė vos 4 proc. šalies gyventojų, bet kuri jo valdymo laikais įsitvirtino svarbiausiuose postuose.
1993 m. kylant demokratiniams judėjimams ir didėjant spaudimui iš Vakarų valstybių, Kolingba leido demokratinius rinkimus, kuriuos laimėjo , daugiausia remiamas šiaurės vakarinių šalies rajonų. Jis ėmė šalinti iš postų jakoma. Jo valdymo metu gausėjo skandalų, kurie kėlė visuomenės nepasitenkinimą. Nepaisant to 1999 m. Patasė perrinktas, kas inspiravo didžiulius neramumus visoje šalyje. 2002 m. į Čadą pabėgęs generolas užpuolė valstybę, nuvertė Patasė, ir 2003 m. išrinktas šalies prezidentu.
Politinė sistema
Centrinės Afrikos Respublika – prezidentinė respublika. Paskutiniai prezidento ir parlamento rinkimai vyko 2005 m. kovą. Po jų prezidentu tapo . Dabartinė konstitucija priimta per 2004 m. gruodžio 5 referendumą.
Administracinis suskirstymas
Centrinės Afrikos Respublika yra padalinta į 14 administracinių vienetų – (préfectures) bei 2 ekonomines prefektūras (préfectures economiques), o sostinė Bangis sudaro atskirą komuną. Prefektūros savo ruožtu dalinamos į 71 subprefektūrą (sous-préfectures).
Prefekrūros:
- Bamingis-Bangoranas
- Žemutinis Kotas
- Aukštutinis Kotas
- Aukštutinis Mbomu
- Kemas
- Lobajė
- Mamberė-Kadėjus
- Mbomu
- Nana-Mamberė
- Ombela-Mpokas
- Uaka
- Uhamas
- Uhamas-Pendė
- Vakaga
Ekonominės prefektūros:
- Nana-Grebizis
- Sanga-Mbaerė
Geografija
Centrinės Afrikos Respublika – prie jūros priėjimo neturinti valstybė Afrikos centre. Būdingas paviršius – kalvos, plynaukštės ir lygumos. Didžioji šalies dalis yra Azandės plynaukštėje, tačiau vakaruose, rytuose ir pietuose yra granitinių masyvų. Šiaurės vakaruose, Kamerūno pasienyje iškilusi aukščiausia šalies viršūnė – Ngaujis (1420 m).
Centrinės Afrikos Respublikos pietinės dalies upės priklauso Kongo upės baseinui – Ubangis, Mbomu, Sanga ir kt. Šiaurinėje dalyje yra Čado ežero baseinui priklausančių upių – Šario ir Logonės – ištakos. Rytinė šalies dalis siekia patį Nilo baseino pakraštį.
Šalies klimatas subekvatorinis, o pačiuose pietuose – ekvatorinis. Šiaurinėje dalyje būdingas gan ilgas sausasis laikotarpis. Ten metinis kritulių kiekis 1250 mm, o lietingasis laikotarpis trunka nuo liepos iki rugsėjo. Pietuose metinis kritulių kiekis viršija 1900 mm, o lietingasis laikotarpis tęsiasi liepos-spalio mėnesiais. Vidutinė metinė oro temperatūra 27-29 °C.
Didžiąją dalį CAR teritorijos dengia savanos, kurios skurdėja einant į šiaurę. Tik pačiuose pietuose yra išlikę tropinių miškų.
Ekonomika
Didelė dalis Centrinės Afrikos žmonių dirba žemės ūkyje, nors tik 3 % žemės yra įdirbamos. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra manijokai, batatai, sorgai ir bananai. Kakava, kaučiukas, įvairūs palmių produktai yra auginami šalies pietvakariuose. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra medvilnė, tabakas, kava. Mediena taip pat yra svarbus eksporto produktas. Galvijai auginami vakarinėje šalies dalyje.
Deimantai yra pagrindinis eksporto produktas šalyje. Šalies gamintojai apdirba maisto produktus, medieną, deimantus, bei gamina plataus vartojimo prekes.
Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Prancūzija, Belgija, Japonija.
2022 m. balandį šalies oficialia valiuta tapo Bitcoin kriptovaliuta.
Demografija
Centrinės Afrikos Respublikoje 2009 m. gyveno virš 4,4 milijono gyventojų. Nuo 1960 m. jų skaičius padidėjo keturgubai. Tankiausiai gyvenamos pietinės ir vakarinės teritorijos, rečiausiai – šiaurės rytai.
Šalyje labai didelė tautinė-gentinė įvairovė: Ethnologue priskaičiuoja apie 62 kalbas, kurių dauguma grupuojamos į didesnius etninius vienetus. Didžiausios etninės grupės yra:
- gbajai (33 %, jiems priskiriama apie 8 giminingos kalbos-dialektai) – daugiausia išsidėstę vakarinėje šalies dalyje, dalis gyvena ir Kamerūne.
- bandai (27 %, jiems priskiriama 16 kalbų-dialektų) – išsidėstę centrinėje šalies dalyje
- manzai (13 %) – išsidėstę tarp gbajų ir bandų.
- sarai (10 %) – šiauriausioje šalies dalyje gyvenanti tauta.
- mbumai (7 %) – šiaurės vakariniame pasienyje gyvenanti tauta.
- (4 %) – išsidėstę tarp gbajų ir bandų, piečiau negu manzai, jiems taip pat priskiriamos smulkesnės subgrupės bofiai, ali.
- jakomai (4 %) – išsidėstę pietiniame šalies pasienyje, netoli Bangasu miesto. Tai – viena ngbandžių tautos subgrupių.
Būdinga didelė kalbų įvairovė, tačiau kaip vietinė lingua franca vartojama sangų kalba, kuri yra kreolinė kalba, susidariusi iš ngabandžių kalbų ir prancūziškų žodžių. Prancūzų kalba naudojama kaip oficiali dokumentų kalba.
Pasak 2000 m. apskaičiavimų, 15 m. ir vyresnių gyventojų raštingumas šalyje yra 48,6 % (vyrams – 64,8 %, moterims – 33,5 %). Vidutinė gyvenimo trukmė – 44,5 m. Struktūra pagal amžių:
- 0-14 m.: 40,9 %
- 15-64 m.: 55 %
- 65 m. ir vyresni: 4,1 % (2009 m. apsk.)
Kultūra
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Kita informacija
- Centrinės Afrikos Respublikos ryšiai
- Centrinės Afrikos Respublikos transportas
Išnašos
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Reuters AlertNet – CENTRAL AFRICAN REPUBLIC: Polls results to be announced on 22 May, official says Archyvuota kopija 2008-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- „Central African Republic profile - Timeline“. BBC News. 2008-08-01. Nuoroda tikrinta 2024-02-16.
- „Central African Republic adopts bitcoin as an official currency“. Reuters (anglų). 28 April 2022. Nuoroda tikrinta 29 April 2022.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Centrinės Afrikos Respublika, Kas yra Centrinės Afrikos Respublika? Ką reiškia Centrinės Afrikos Respublika?
Centrines Afrikos Respublika sang Kodorosese ti Beafrika pranc Republique centrafricaineVeliava HerbasHimnas Renesansas Centrines Afrikos Respublika zemelapyjeValstybine kalba sangu prancuzuSostine ir didziausias miestas BangisValstybes vadovai Prezidentas Premjeras Plotas Is viso vandens 622 984 km2 43 0 Gyventoju 2017 Tankis 5 098 226 120 6 91 zm km2 179 BVP Is viso Vienam gyventojui 2006 progn 4 91 mlrd 156 1 100 173 Valiuta CFA frankas XAF ir Bitcoin XBT Laiko juosta Vasaros laikas UTC 1 neraNepriklausomybe Paskelbta Pripazinta nuo Prancuzijos 1960 m rugpjucio 13 d Interneto kodas cfTelefono kodas 236Kirciavimas Centri nes Afrikos Respublika Centrines Afrikos Respublika valstybe Centrineje Afrikoje Ribojasi su Cadu Sudanu Pietu Sudanu Kongo Demokratine Respublika Kongo Respublika ir Kamerunu Sostine ir didziausias miestas Bangis Valstybe uzima apie 620 tukst kv km ploto kuriame gyvena 5 6 milijonai zmoniu Nuo 2012 m vyksta pilietinis karas IstorijaPagrindinis straipsnis Centrines Afrikos Respublikos istorija Per ikikolonijinį laikotarpį iki XX a Centrines Afrikos Respublikos teritorijoje egzistavo atskiri kulturiniai istoriniai regionai kurie vystesi skirtingomis kryptimis Pietvakarine dalis padengta Kongo dziunglemis aukstesnes kulturos neisvyste tuo tarpu siaurines Sudaninio klimato teritorijas labai stipriai veike Sahelio civilizacija Siaures vakarine dabartines respublikos dalis gbajai priklause istoriniam Adamavos regionui ir vietiniai gyventojai buvo laikomi kirdi dalimi Siauriausia valstybes teritorija buvo įtakojama Bagirmio valstybes kulturos XIX a pradzioje teritorija tapo svarbiu vergu saltiniu tiek Bagirmiui tiek naujai susikurusiam Adamavos emyratui Pietrytineje teritorijoje dar susikure Azandziu valstybe kuri transportuodavo vergus į rytus Tai nuleme greita teritorijos tustejima CAR teritorijos kolonizacija prasidejo 1889 m kuomet is pietryciu atvykes cia įkure Bangio gyvenviete kuri tapo Prancuzu Kongo dalimi Velesniu ekspediciju metu prancuzai pasieke azandziu teritorijas ir 1894 m susitare del sienu su Belgijos Kongu ir Vokietijos Kamerunu 1899 m fiksuotos sienos su Britu Sudanu 1904 m bendroje Prancuzu Kongo kolonijoje isskirti trys administraciniai vienetai kuriu siauriausias dave pradzia CAR teritorijai tuo metu susiformavo siena su Kongo Respublika Nors 1910 m kolonijos vel sujungtos į Prancuzijos Ekvatorine Afrika dalinimas isliko 1958 m Ubangi Sari teritorijai buvo suteikta autonomija ir ji pavadinta Centrines Afrikos Respublika 1960 m ji gavo nepriklausomybe nuo Prancuzijos bet is karto prasidejo kova del valdzios Prezidentu tapus prancuzu remiamam salyje įvesta vienpartine sistema 1965 m pabaigoje įvykus kariniam perversmui valdzioje įsitvirtino Jean Bedel Bokassa kuris 1976 metu pabaigoje Respublika paskelbe imperija o save imperatoriumi 1979 metais Centrines Afrikos imperija suzlugo ir prancuzai į valdzia sugrazino David Dacko 1981 m vel įvyko perversmas kurio metu į valdzia atejo prezidentas Jis isleido nauja konstitucija ir reme savo etnine grupe jakoma kuri sudare vos 4 proc salies gyventoju bet kuri jo valdymo laikais įsitvirtino svarbiausiuose postuose 1993 m kylant demokratiniams judejimams ir didejant spaudimui is Vakaru valstybiu Kolingba leido demokratinius rinkimus kuriuos laimejo daugiausia remiamas siaures vakariniu salies rajonu Jis eme salinti is postu jakoma Jo valdymo metu gausejo skandalu kurie kele visuomenes nepasitenkinima Nepaisant to 1999 m Patase perrinktas kas inspiravo didziulius neramumus visoje salyje 2002 m į Cada pabeges generolas uzpuole valstybe nuverte Patase ir 2003 m isrinktas salies prezidentu Politine sistemaPagrindinis straipsnis Centrines Afrikos Respublika prezidentine respublika Paskutiniai prezidento ir parlamento rinkimai vyko 2005 m kova Po ju prezidentu tapo Dabartine konstitucija priimta per 2004 m gruodzio 5 referenduma Administracinis suskirstymasCAR prefekturosPagrindinis straipsnis Centrines Afrikos Respublikos prefekturos Centrines Afrikos Respublika yra padalinta į 14 administraciniu vienetu prefectures bei 2 ekonomines prefekturas prefectures economiques o sostine Bangis sudaro atskira komuna Prefekturos savo ruoztu dalinamos į 71 subprefektura sous prefectures Prefekruros Bamingis Bangoranas Zemutinis Kotas Aukstutinis Kotas Aukstutinis Mbomu Kemas Lobaje Mambere Kadejus Mbomu Nana Mambere Ombela Mpokas Uaka Uhamas Uhamas Pende Vakaga Ekonomines prefekturos Nana Grebizis Sanga MbaereGeografijaPagrindinis straipsnis Centrines Afrikos Respublikos geografija Centrines Afrikos Respublika prie juros priejimo neturinti valstybe Afrikos centre Budingas pavirsius kalvos plynaukstes ir lygumos Didzioji salies dalis yra Azandes plynauksteje taciau vakaruose rytuose ir pietuose yra granitiniu masyvu Siaures vakaruose Kameruno pasienyje iskilusi auksciausia salies virsune Ngaujis 1420 m Centrines Afrikos Respublikos pietines dalies upes priklauso Kongo upes baseinui Ubangis Mbomu Sanga ir kt Siaurineje dalyje yra Cado ezero baseinui priklausanciu upiu Sario ir Logones istakos Rytine salies dalis siekia patį Nilo baseino pakrastį Salies klimatas subekvatorinis o paciuose pietuose ekvatorinis Siaurineje dalyje budingas gan ilgas sausasis laikotarpis Ten metinis krituliu kiekis 1250 mm o lietingasis laikotarpis trunka nuo liepos iki rugsejo Pietuose metinis krituliu kiekis virsija 1900 mm o lietingasis laikotarpis tesiasi liepos spalio menesiais Vidutine metine oro temperatura 27 29 C Didziaja dalį CAR teritorijos dengia savanos kurios skurdeja einant į siaure Tik paciuose pietuose yra islike tropiniu misku EkonomikaPagrindinis straipsnis Didele dalis Centrines Afrikos zmoniu dirba zemes ukyje nors tik 3 zemes yra įdirbamos Pagrindiniai zemes ukio produktai yra manijokai batatai sorgai ir bananai Kakava kauciukas įvairus palmiu produktai yra auginami salies pietvakariuose Pagrindiniai zemes ukio pelno produktai yra medvilne tabakas kava Mediena taip pat yra svarbus eksporto produktas Galvijai auginami vakarineje salies dalyje Deimantai yra pagrindinis eksporto produktas salyje Salies gamintojai apdirba maisto produktus mediena deimantus bei gamina plataus vartojimo prekes Pagrindiniai salies mainu partneriai yra Prancuzija Belgija Japonija 2022 m balandį salies oficialia valiuta tapo Bitcoin kriptovaliuta DemografijaPagrindinis straipsnis Centrines Afrikos Respublikos demografija Centrines Afrikos Respublikoje 2009 m gyveno virs 4 4 milijono gyventoju Nuo 1960 m ju skaicius padidejo keturgubai Tankiausiai gyvenamos pietines ir vakarines teritorijos reciausiai siaures rytai Salyje labai didele tautine gentine įvairove Ethnologue priskaiciuoja apie 62 kalbas kuriu dauguma grupuojamos į didesnius etninius vienetus Didziausios etnines grupes yra gbajai 33 jiems priskiriama apie 8 giminingos kalbos dialektai daugiausia issideste vakarineje salies dalyje dalis gyvena ir Kamerune bandai 27 jiems priskiriama 16 kalbu dialektu issideste centrineje salies dalyje manzai 13 issideste tarp gbaju ir bandu sarai 10 siauriausioje salies dalyje gyvenanti tauta mbumai 7 siaures vakariniame pasienyje gyvenanti tauta 4 issideste tarp gbaju ir bandu pieciau negu manzai jiems taip pat priskiriamos smulkesnes subgrupes bofiai ali jakomai 4 issideste pietiniame salies pasienyje netoli Bangasu miesto Tai viena ngbandziu tautos subgrupiu Budinga didele kalbu įvairove taciau kaip vietine lingua franca vartojama sangu kalba kuri yra kreoline kalba susidariusi is ngabandziu kalbu ir prancuzisku zodziu Prancuzu kalba naudojama kaip oficiali dokumentu kalba Pasak 2000 m apskaiciavimu 15 m ir vyresniu gyventoju rastingumas salyje yra 48 6 vyrams 64 8 moterims 33 5 Vidutine gyvenimo trukme 44 5 m Struktura pagal amziu 0 14 m 40 9 15 64 m 55 65 m ir vyresni 4 1 2009 m apsk KulturaPagrindinis straipsnis Sia straipsnio dalį reiketu isplesti Kita informacijaVikiteka Centrines Afrikos Respublika vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Centrines Afrikos Respublika Centrines Afrikos Respublikos rysiai Centrines Afrikos Respublikos transportasIsnasos Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Reuters AlertNet CENTRAL AFRICAN REPUBLIC Polls results to be announced on 22 May official says Archyvuota kopija 2008 07 05 is Wayback Machine projekto Central African Republic profile Timeline BBC News 2008 08 01 Nuoroda tikrinta 2024 02 16 Central African Republic adopts bitcoin as an official currency Reuters anglu 28 April 2022 Nuoroda tikrinta 29 April 2022