Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dniepro baltai išnykusios baltų gentys gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine Dniepro baltaiBaltiškų hidronimų papli
Dniepro baltai
Dniepro baltai – išnykusios baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.
Rašto paminklų šios gentys nepaliko. 1962 m. Rusų kalbininkai Vladimiras Toporovas ir O. Trubačiovas studijoje Aukštutinės Padnieprės vandenvardžių lingvistinė analizė paskelbė tarp Dniepro baseino vandenvardžių radę apie 800 baltiškos kilmės vardų, bylojančių apie buvusį šios teritorijos etninį baltiškumą.
Sprendžiant pagal įvairius archeologinius paminklus bei baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimą, neolito pab. (III–II tūkstm. pr. m. e.) Vidurio ir Rytų Europoje gyvavo kelios artimai giminingos bent hipotetiškai baltiškos kultūros: Pamarių, (Vėlyvoji) Narvos, (Vėlyvoji) Nemuno. Ankstyviausia iš jų – vad. Pamarių kultūra – apėmė tik siaurą Baltijos jūros pietrytinės pakrantės ruožą.
Bronzos ir geležies amžiais (II–I tūkstm. pr. m. e. – I m. e. tūkstm.) teritorijoje į rytus bei pietus nuo dab. Lietuvos ir Latvijos egzistavo neabejotinai baltiškos (Vėlyvoji) Narvos ir iš jos išsirutuliojusi Brūkšniuotosios keramikos (šių dviejų kultūrų arealai apėmė ir dab. Lietuvos bei Latvijos rytines dalis), Dniepro-Dauguvos (dar vadinama „Smolensko piliakalnių kultūra“), Milogrado, Juchnovo ir vėlyvoji Djakovo kultūros (apie m. e. pr. Okos aukštupio baseine rytinėje dalyje sukūrė senbuvių Dniepro-Dauguvos kultūros atstovų ir ateivių „juchnoviečių“ metisai). III–V a. minėtos Dniepro, Dauguvos ir Okos baseinų baltų kultūros, stipriai veikiamos dar II–I a. pr. m. e. iš dab. Lenkijos į Dniepro baseiną giliai įsiskverbusių vakarinių baltų (Zarubincų kultūros atstovų) kultūros, transformavosi į Koločino, Bancerovo-Tušemlios ir Moščino kultūras, gyvavusias iki VIII–X a. Moščinų kultūra skiriama iki viduramžių pab. Pamaskvėje, Protvos upės baseine gyvenusių rytinių galindų protėviams.
Dnepro baltų likimą lėmė apie VII a. pab. prasidėjęs iki tol tik dab. dešiniakrantėje Ukrainoje gyvenusių rytinių slavų veržimasis į rytinę Dniepro baseino dalį.
IX(?)-X a. didžiumą Dniepro baltų nuo kitų, vakariau gyvenusių baltų atskyrė Dniepro paupiais į šiaurę slenkantys slavų migrantai; XI–XII a. beveik visi Dniepro baltai (išskyrus rytinius galindus) buvo asimiliuoti rytinių slavų. Jau nuo VII ir VIII a. sąvartos vykusį Dniepro baltų kultūrinį ir kalbinį slavėjimą turėjo itin paspartinti įvairiakalbių Rusios valstybėje gyvenusių genčių stačiatikiškas krikštas (kai kurie tyrinėtojai mano, kad po oficialaus Rusios krikšto (988 m.) dalis Dniepro baltų pasitraukė į vakarus ir ilgainiui įsiliejo į lietuvių ir latgalių etnosus).
Šaltiniai
- Mallory; Adams, J. P.; Douglas Q. (1997). Encyclopedia of Indo-European culture. London: Fitzroy Dearborn Publishers. pp. 49. ISBN 9781884964985.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Fortson, B. (2004). Indo-European language and culture. An Introduction. Padstow: Blackwell Publishing. pp. 378–379.
- Lietuvos archeologija I tomas. Akmens amžius. A. Girininkas 2013
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dniepro baltai, Kas yra Dniepro baltai? Ką reiškia Dniepro baltai?
Dniepro baltai isnykusios baltu gentys gyvenusios daugiausia Dniepro upes baseine Dniepro baltaiBaltisku hidronimu paplitimo arealas Plotas kuriame gausu baltisku hidronimu Plotas kur baltisku hidronimu nedaug ir dalis ju abejotini Rasto paminklu sios gentys nepaliko 1962 m Rusu kalbininkai Vladimiras Toporovas ir O Trubaciovas studijoje Aukstutines Padniepres vandenvardziu lingvistine analize paskelbe tarp Dniepro baseino vandenvardziu rade apie 800 baltiskos kilmes vardu bylojanciu apie buvusį sios teritorijos etninį baltiskuma Sprendziant pagal įvairius archeologinius paminklus bei baltiskos kilmes vandenvardziu paplitima neolito pab III II tukstm pr m e Vidurio ir Rytu Europoje gyvavo kelios artimai giminingos bent hipotetiskai baltiskos kulturos Pamariu Velyvoji Narvos Velyvoji Nemuno Ankstyviausia is ju vad Pamariu kultura apeme tik siaura Baltijos juros pietrytines pakrantes ruoza Bronzos ir gelezies amziais II I tukstm pr m e I m e tukstm teritorijoje į rytus bei pietus nuo dab Lietuvos ir Latvijos egzistavo neabejotinai baltiskos Velyvoji Narvos ir is jos issirutuliojusi Bruksniuotosios keramikos siu dvieju kulturu arealai apeme ir dab Lietuvos bei Latvijos rytines dalis Dniepro Dauguvos dar vadinama Smolensko piliakalniu kultura Milogrado Juchnovo ir velyvoji Djakovo kulturos apie m e pr Okos aukstupio baseine rytineje dalyje sukure senbuviu Dniepro Dauguvos kulturos atstovu ir ateiviu juchnovieciu metisai III V a minetos Dniepro Dauguvos ir Okos baseinu baltu kulturos stipriai veikiamos dar II I a pr m e is dab Lenkijos į Dniepro baseina giliai įsiskverbusiu vakariniu baltu Zarubincu kulturos atstovu kulturos transformavosi į Kolocino Bancerovo Tusemlios ir Moscino kulturas gyvavusias iki VIII X a Moscinu kultura skiriama iki viduramziu pab Pamaskveje Protvos upes baseine gyvenusiu rytiniu galindu proteviams Dnepro baltu likima leme apie VII a pab prasidejes iki tol tik dab desiniakranteje Ukrainoje gyvenusiu rytiniu slavu verzimasis į rytine Dniepro baseino dalį IX X a didziuma Dniepro baltu nuo kitu vakariau gyvenusiu baltu atskyre Dniepro paupiais į siaure slenkantys slavu migrantai XI XII a beveik visi Dniepro baltai isskyrus rytinius galindus buvo asimiliuoti rytiniu slavu Jau nuo VII ir VIII a savartos vykusį Dniepro baltu kulturinį ir kalbinį slavejima turejo itin paspartinti įvairiakalbiu Rusios valstybeje gyvenusiu genciu staciatikiskas krikstas kai kurie tyrinetojai mano kad po oficialaus Rusios kriksto 988 m dalis Dniepro baltu pasitrauke į vakarus ir ilgainiui įsiliejo į lietuviu ir latgaliu etnosus SaltiniaiMallory Adams J P Douglas Q 1997 Encyclopedia of Indo European culture London Fitzroy Dearborn Publishers pp 49 ISBN 9781884964985 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link Fortson B 2004 Indo European language and culture An Introduction Padstow Blackwell Publishing pp 378 379 Lietuvos archeologija I tomas Akmens amzius A Girininkas 2013Taip pat skaitykiteBaltai Rytu galindai Baltu kalbos Baltu prokalbe