Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kauno marių regioninis parkasIUCN V kategorija saugomas kraštovaizdis Kauno marių pakrantėVieta Kauno rajonas LietuvaKau
Kauno marių RP
| Kauno marių regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Kauno marių pakrantė | |
| Vieta: | Kauno rajonas, Lietuva |
Kauno marių regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 54°51′0″ š. pl. 24°08′0″ r. ilg. / 54.85000°š. pl. 24.13333°r. ilg. |
| Plotas: | 98,69 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
Kauno marių regioninis parkas – regioninis parkas vidurio Lietuvoje, į rytus nuo Kauno. Parko direkcija – Vaišvydavos km., plotas 9869 ha, vandenys užima 53 proc., miškai 33,5 proc. Parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, pakrančių miškų augmeniją bei gyvūniją (gamtinę ekosistemą) ir kultūros paveldo vertybes.
Gamtos vertybės
Parko draustiniuose saugomos prie marių prieinančios sengirės (Rumšiškių, Dabintos miškai) su turtingu augalijos ir gyvūnijos kompleksu, į marias įtekančių upelių hidrografinė struktūra bei tikrais fjordais virtusios įlankėlės, didžiosios atodangos, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių dendrologinis parkas.
Parko svarbiausias akcentas – Kauno marios, užimančios 63,5 km², susiformavo 1959 m. užtvenkus Nemuną. Iš dabartinės marių teritorijos buvo iškelti 33 kaimai, užlietos derlingos žemės. Puikūs reginiai į marias, mišką ir sudėtingą reljefą atsiveria nuo Pakalniškių, Lašinių, Samylų piliakalnių. Dabar tai mėgstama Kauno ir aplinkinių miestų gyventojų poilsio vieta. Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją.
Augalija ir gyvūnija
Gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens paukščių: didysis ir mažasis baubliai, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, švygžda, plovinė vištelė, raudonkojis tulikas, juodkrūtis bėgikas, mažoji žuvėdra, tulžys.
Veisiasi žuvys: kuojos, lydekos, karšiai, lynai, starkiai, šamai.
Unikalios ir vertingos augalų bendrijos: kadagių slėnis , pušų sengirės Dabintos miške, apsauginiai marių šlaitų želdiniai ir vaizdingoje viršutinėje Nemuno slėnio terasoje užveistas peizažinis Girionių parkas.
Kultūros paveldas
Parko teritorijoje yra Pažaislio vienuolyno ansamblis – vienas vertingiausių brandžiojo baroko kūrinių Lietuvoje ir visoje XVII a. Šiaurės rytų Europoje. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomi ir eksponuojami pagrindinių etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatai, daug praeities vertybių. Aukštame, vaizdingame marių krante įsikūręs poetės Salomėjos Nėries memorialinis muziejus Palemone, poeto Jono Aisčio muziejus Rumšiškėse, iš Kauno marių dugno iškelta ir į viršutinę Nemuno terasą perkelta Rumšiškių bažnyčia bei varpinė, daugiau kaip 20 istorijos ir archeologijos paminklų.
Parke yra piliakalnių: Kauno marių pakraščiuose yra Palemono, Pakalniškių, Girionių, Vieškūnų, Lašinių, Samylų, Dovainonių, Maisiejūnų, Surgantiškių, Dabintos, Visginų piliakalniai, Dovainonių ir Maisiejūnų pilkapynai.
Laisvalaikis ir pramogos
Kauno marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis. Galima pasinaudoti Kauno „Žalgirio“ jachtų klubo paslaugomis, čia organizuojami pramoginiai plaukiojimai jachtomis, kateriais, mokoma buriuoti. Daugiausia tinkamų poilsiauti bei maudytis pakrančių yra žemutinėje marių dalyje – Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabučiškėmis, Girionimis. Pasistatyti palapinę ar susikurti laužą galima Duobkalnio, Laumėnų, Samylų, Rumšiškių poilsiavietėse.
Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje galima pajodinėti ar pavažnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant . Marios ir jų apylinkės mėgstamos žvejų ir medžiotojų, pamario miškuose galima pagrybauti ir pauogauti. Galima pakeliauti 3 km ilgio Pakalniškių ekologiniu taku.
Parke švenčiamos Užgavėnės, Velykos, Atvelykis, Jurginės, Sekminės, Žemės diena, vyksta Pažaislio muzikos festivalis.
Draustiniai
- Karčiupio hidrografinis draustinis
- Pažaislio kraštovaizdžio architektūros draustinis
Literatūra
- Jus kviečia Kauno marių regioninis parkas. – Kaunas: Lututė, 2007. – 32 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-692-61-4
- Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose (sud. Giedrius Vaivilavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-055-0
Šaltiniai
- „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
Nuorodos
- Parko svetainė
- Travel.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno marių RP, Kas yra Kauno marių RP? Ką reiškia Kauno marių RP?
Kauno mariu regioninis parkasIUCN V kategorija saugomas krastovaizdis Kauno mariu pakranteVieta Kauno rajonas LietuvaKauno mariu regioninis parkasKoordinates 54 51 0 s pl 24 08 0 r ilg 54 85000 s pl 24 13333 r ilg 54 85000 24 13333Plotas 98 69 km Įkurtas 1992 m Valdymas Valstybine saugomu teritoriju tarnyba Kauno mariu regioninis parkas regioninis parkas vidurio Lietuvoje į rytus nuo Kauno Parko direkcija Vaisvydavos km plotas 9869 ha vandenys uzima 53 proc miskai 33 5 proc Parkas įkurtas 1992 m rugsejo 24 d siekiant issaugoti unikalu Kauno mariu tvenkinio krastovaizdį pakranciu misku augmenija bei gyvunija gamtine ekosistema ir kulturos paveldo vertybes Regioninio parko lankytoju centras VaisvydavojeGamtos vertybesParko draustiniuose saugomos prie mariu prieinancios sengires Rumsiskiu Dabintos miskai su turtingu augalijos ir gyvunijos kompleksu į marias įtekanciu upeliu hidrografine struktura bei tikrais fjordais virtusios įlankeles didziosios atodangos ypac retu Lietuvoje zinduoliu didziuju miegapeliu populiacija pelkejanciu tankiais nendrynais apaugusiu mariu pakranciu vandens pauksciai Nuo Girioniu iki Pakalniskiu piliakalnio plyti didziausias Lietuvoje Girioniu dendrologinis parkas Parko svarbiausias akcentas Kauno marios uzimancios 63 5 km susiformavo 1959 m uztvenkus Nemuna Is dabartines mariu teritorijos buvo iskelti 33 kaimai uzlietos derlingos zemes Puikus reginiai į marias miska ir sudetinga reljefa atsiveria nuo Pakalniskiu Lasiniu Samylu piliakalniu Dabar tai megstama Kauno ir aplinkiniu miestu gyventoju poilsio vieta Nuo Nemuno krantu galima stebeti pauksciu migracija Augalija ir gyvunija Gausu į Lietuvos raudonaja knyga įrasytu vandens pauksciu didysis ir mazasis baubliai didysis danciasnapis juodasis peslys jurinis erelis svygzda plovine vistele raudonkojis tulikas juodkrutis begikas mazoji zuvedra tulzys Veisiasi zuvys kuojos lydekos karsiai lynai starkiai samai Unikalios ir vertingos augalu bendrijos kadagiu slenis pusu sengires Dabintos miske apsauginiai mariu slaitu zeldiniai ir vaizdingoje virsutineje Nemuno slenio terasoje uzveistas peizazinis Girioniu parkas Kulturos paveldasPazaislio vienuolynas Parko teritorijoje yra Pazaislio vienuolyno ansamblis vienas vertingiausiu brandziojo baroko kuriniu Lietuvoje ir visoje XVII a Siaures rytu Europoje Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomi ir eksponuojami pagrindiniu etnografiniu krasto regionu architekturos kulturos buities eksponatai daug praeities vertybiu Aukstame vaizdingame mariu krante įsikures poetes Salomejos Neries memorialinis muziejus Palemone poeto Jono Aiscio muziejus Rumsiskese is Kauno mariu dugno iskelta ir į virsutine Nemuno terasa perkelta Rumsiskiu baznycia bei varpine daugiau kaip 20 istorijos ir archeologijos paminklu Parke yra piliakalniu Kauno mariu pakrasciuose yra Palemono Pakalniskiu Girioniu Vieskunu Lasiniu Samylu Dovainoniu Maisiejunu Surgantiskiu Dabintos Visginu piliakalniai Dovainoniu ir Maisiejunu pilkapynai Laisvalaikis ir pramogosRumsiskiu muziejus Kauno marios vienas tinkamiausiu vandens telkiniu Lietuvoje megstantiems buriuoti bei plaukioti motorinemis valtimis Galima pasinaudoti Kauno Zalgirio jachtu klubo paslaugomis cia organizuojami pramoginiai plaukiojimai jachtomis kateriais mokoma buriuoti Daugiausia tinkamu poilsiauti bei maudytis pakranciu yra zemutineje mariu dalyje Pazaislio pusiasalyje ties Jakstonimis Grabuciskemis Girionimis Pasistatyti palapine ar susikurti lauza galima Duobkalnio Laumenu Samylu Rumsiskiu poilsiavietese Rumsiskese Lietuvos liaudies buities muziejuje galima pajodineti ar pavaznycioti arklius visa muziejaus ekspozicija aplankyti vaziuojant Marios ir ju apylinkes megstamos zveju ir medziotoju pamario miskuose galima pagrybauti ir pauogauti Galima pakeliauti 3 km ilgio Pakalniskiu ekologiniu taku Parke svenciamos Uzgavenes Velykos Atvelykis Jurgines Sekmines Zemes diena vyksta Pazaislio muzikos festivalis DraustiniaiKadagiu slenisKarciupio hidrografinis draustinis Pazaislio krastovaizdzio architekturos draustinisLiteraturaJus kviecia Kauno mariu regioninis parkas Kaunas Lutute 2007 32 p iliustr ISBN 978 9955 692 61 4 Vabzdziai ir moliuskai Kauno ir Kaisiadoriu rajonu saugomose teritorijose sud Giedrius Vaivilavicius Kaunas Lutute 2008 96 p iliustr ISBN 978 9955 37 055 0Saltiniai Del regioniniu parku ir draustiniu įsteigimo 1992 m rugsejo 24 d nutarimas Nr I 2913 Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas Nuoroda tikrinta 2024 10 20 NuorodosParko svetaine Travel lt