Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dokumentinis kinas kino meno rūšis vaizduojanti tikrus faktus įvykius žmones Pagrindiniai žanrai feljetonas esė Senovinė
Dokumentinis kinas
Dokumentinis kinas – kino meno rūšis, vaizduojanti tikrus faktus, įvykius, žmones. Pagrindiniai žanrai: , , , feljetonas, esė.
Pirmieji dokumentiniai filmai Lietuvoje
Pirmieji dokumentiniai filmai Lietuvoje buvo pademonstruoti Vilniuje 1897 m. Dokumentinės kronikos apie Lietuvą prieš Pirmąjį pasaulinį karą yra nufilmavę JAV lietuviai. 1921 m. kino kronika pradėta kurti ir filmuoti ir Lietuvoje, o reguliariai rodyta kino teatruose nuo 1932 m. Ketvirtajame dešimtmetyje pasirodė ir pirmieji lietuviški dokumentiniai filmai. Jų autoriai – P. Babickas, , ir kt. Dalis kino kronikos ir dokumentinių filmų yra JAV, dalis saugoma Lietuvoje, .
Lietuvos dokumentinis kinas pokariu
1945 m. įkūrus , pradėti filmuoti kronikiniai žurnalai „“. 1947 m. pasirodė pirmieji dokumentiniai filmai „Mylima tėvynė“ (rež. ), „Už duotąjį žodį“ (rež. ). 1950 m. sukurtas pilno metražo dokumentinis filmas „Tarybų Lietuva“ (rež. ir L. Maculevičius). Pirmąjį pokario dešimtmetį dokumentinis kinas buvo įspraustas į komunistinės ideologijos rėmus, vykdė Lietuvos sovietinimo uždavinius. Vyravo atrinktų, propagandiškai interpretuotų įvykių apžvalga, politizuota faktografija. Nuo kino kronikos kiti kino žanrai skyrėsi tik detalesniu faktų pateikimu.
6-ojo dešimtmečio pabaigoje politizuojama mažiau, daugiau dėmesio skiriama faktų analizei, tikrovės poetizacijai, herojų psichologijai. Keičiasi teksto oficialumas, greta jo atsiranda vidinis veikėjų monologas, autorinis pasakojimas. Dramaturgijos montažo išradingumu pasižymėjo darbai „Mes iš Kauno“, „Tavo draugai“, „Svajos ir likimai“, „Nenusimink, Virginijau“ (1958–1962 m.). Poetiškumu, autorine interpretacija išsiskyrė vaidybininkų A. Žebriūno, R. Vabalo, M. Giedrio dokumentiniai filmai, bet ypač – jaunų režisierių A. Dausos (kartu su „Naktis prieš parodos atidarymą“, 1963 m., „Ten, už durų“, 1966 m.) ir A. Grikevičiaus („Saulės pasakos“, 1963 m., su „Trys faktai“, 1966 m., „Laikas eina per miestą“, 1968 m.) filmai. Psichologiniu veikėjų traktavimu, ištikimybe nacionalinėms tradicijoms pasižymėjo filmai „Senis ir žemė“ (1964 m.), „Čiūtyta rūta“(1968 m.), „Vincas Svirskis“ (1967 m.), „Šimtamečių godos“ (1970 m.), „Paskutinė vienkiemio vasara“ (1971 m.). Socialinius filmus mėgino kurti Rimtautas Šilinis: „Savojo aš beieškant“ (1977 m.), „Post scriptum senam filmui“ (1980 m.), su V. Starošu, „Palikimas 12-ajam anūkui“ (1981 m.), „Randas“ (1986 m.), „Nojaus arka“ (1988 m.) ir kt. Originalų kino filmo žanrą išpuoselėjo („Ko ašaroja Medėja“, 1979 m., „Būkit sveiki, ufonautai“, 1979 m., „Mano vardas Leonardas“, 1981 m., „Vinis“, 1987 m., „Duobė“, 1987 m., ir kt.). R. Verbos nacionalinės kultūros tradicijų temą tęsia subtilaus lakoniškumo, vaizdo ir garso sintezės filmų kūrėjas Henrikas Šablevičius („Kelionė ūkų lankomis“, 1973 m., „Apolinaras“, 1973 m., „Liuob šokt, liuob dainuot“, 1974 m., „Kretingos medinukai“, 1976 m., „Suvalkietiškas gyvenimas“, 1982 m., „Dainoriai“, 1985 m., „Žmogus, einantis namo“, 1986 m. (gavo premiją tarptautiniame Oberhauzeno festivalyje Vokietijoje), „Pabuvom savam lauke“, 1989 m., ir kt.). 1990 m. jis tapo nacionalinės premijos laureatu.
Unikalią vietą Lietuvos kino dokumentikoje užima P. Abukevičiaus gamtiniai filmai: 8-ojo dešimtmečio TV sensacija apie mešką Nidą, „Lapė“ (1981 m.), „Vilkai“ (1981 m.), „Juodasis gandras“ (1982 m.), „Rožinis kiras“ (1984 m.).
Lietuvių dokumentika Atgimimo laikotarpiu
Su sustiprėjo trauka istorijai. Sukurta daug istorijos, kultūros veikėjų portretų, filmų apie bažnyčios vaidmenį, laisvės kovą, rezistenciją miškuose, tremtinius. Daugelis jų kronikinio, apžvalginio, „vadovėlinio“ pobūdžio. Jie užpildė baltąsias kino vietas ar ištaisė sovietinės istorijos modelį, kurį gausiuose istoriniuose ir portretiniuose filmuose buvo pateikęs režisierius Linas Lazėnas ir kiti dokumentininkai. Atgimimui skirta trilogija „Dar sykį: Lie – tu – va“ (1989 m.), „Lietuva: žodžiai į laisvę“ (1991 m.), „Lietuva vėl laisva“ (1992 m.), pokario partizanams – „Partizanai“ (1993 m.). Į dokumentiką atėjo gabaus jaunimo: Saulius Beržinis („Vėliava iš plytų“, 1989 m., „Greimas“, 1992 m., „Sudie, Jeruzale“, 1993 m., ir kt.), Arūnas Matelis („Dešimt minučių prieš savo skrydį“, 1990 m. gavo diplomą Oberhauzeno festivalyje, Vokietija), Audrius Stonys („Neregių žemė“, 1992 m. apdovanotas „Felix“ prizu už geriausią Europos dokumentinį filmą), Valdas Navasaitis („Rudens sniegas“, 1991 m.) ir kt.
Taip pat skaitykite
Lietuvos kinas
Šaltiniai
Žurnalistikos enciklopedija, 1997
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dokumentinis kinas, Kas yra Dokumentinis kinas? Ką reiškia Dokumentinis kinas?
Dokumentinis kinas kino meno rusis vaizduojanti tikrus faktus įvykius zmones Pagrindiniai zanrai feljetonas ese Senovine filmavimo kamera Pirmieji dokumentiniai filmai LietuvojePirmieji dokumentiniai filmai Lietuvoje buvo pademonstruoti Vilniuje 1897 m Dokumentines kronikos apie Lietuva pries Pirmajį pasaulinį kara yra nufilmave JAV lietuviai 1921 m kino kronika pradeta kurti ir filmuoti ir Lietuvoje o reguliariai rodyta kino teatruose nuo 1932 m Ketvirtajame desimtmetyje pasirode ir pirmieji lietuviski dokumentiniai filmai Ju autoriai P Babickas ir kt Dalis kino kronikos ir dokumentiniu filmu yra JAV dalis saugoma Lietuvoje Lietuvos dokumentinis kinas pokariu1945 m įkurus pradeti filmuoti kronikiniai zurnalai 1947 m pasirode pirmieji dokumentiniai filmai Mylima tevyne rez Uz duotajį zodį rez 1950 m sukurtas pilno metrazo dokumentinis filmas Tarybu Lietuva rez ir L Maculevicius Pirmajį pokario desimtmetį dokumentinis kinas buvo įspraustas į komunistines ideologijos remus vykde Lietuvos sovietinimo uzdavinius Vyravo atrinktu propagandiskai interpretuotu įvykiu apzvalga politizuota faktografija Nuo kino kronikos kiti kino zanrai skyresi tik detalesniu faktu pateikimu 6 ojo desimtmecio pabaigoje politizuojama maziau daugiau demesio skiriama faktu analizei tikroves poetizacijai heroju psichologijai Keiciasi teksto oficialumas greta jo atsiranda vidinis veikeju monologas autorinis pasakojimas Dramaturgijos montazo isradingumu pasizymejo darbai Mes is Kauno Tavo draugai Svajos ir likimai Nenusimink Virginijau 1958 1962 m Poetiskumu autorine interpretacija issiskyre vaidybininku A Zebriuno R Vabalo M Giedrio dokumentiniai filmai bet ypac jaunu rezisieriu A Dausos kartu su Naktis pries parodos atidaryma 1963 m Ten uz duru 1966 m ir A Grikeviciaus Saules pasakos 1963 m su Trys faktai 1966 m Laikas eina per miesta 1968 m filmai Psichologiniu veikeju traktavimu istikimybe nacionalinems tradicijoms pasizymejo filmai Senis ir zeme 1964 m Ciutyta ruta 1968 m Vincas Svirskis 1967 m Simtameciu godos 1970 m Paskutine vienkiemio vasara 1971 m Socialinius filmus megino kurti Rimtautas Silinis Savojo as beieskant 1977 m Post scriptum senam filmui 1980 m su V Starosu Palikimas 12 ajam anukui 1981 m Randas 1986 m Nojaus arka 1988 m ir kt Originalu kino filmo zanra ispuoselejo Ko asaroja Medeja 1979 m Bukit sveiki ufonautai 1979 m Mano vardas Leonardas 1981 m Vinis 1987 m Duobe 1987 m ir kt R Verbos nacionalines kulturos tradiciju tema tesia subtilaus lakoniskumo vaizdo ir garso sintezes filmu kurejas Henrikas Sablevicius Kelione uku lankomis 1973 m Apolinaras 1973 m Liuob sokt liuob dainuot 1974 m Kretingos medinukai 1976 m Suvalkietiskas gyvenimas 1982 m Dainoriai 1985 m Zmogus einantis namo 1986 m gavo premija tarptautiniame Oberhauzeno festivalyje Vokietijoje Pabuvom savam lauke 1989 m ir kt 1990 m jis tapo nacionalines premijos laureatu Unikalia vieta Lietuvos kino dokumentikoje uzima P Abukeviciaus gamtiniai filmai 8 ojo desimtmecio TV sensacija apie meska Nida Lape 1981 m Vilkai 1981 m Juodasis gandras 1982 m Rozinis kiras 1984 m Lietuviu dokumentika Atgimimo laikotarpiu Neregiu zeme vienas tituluociausiu lietuvisku dokumentiniu filmu Su sustiprejo trauka istorijai Sukurta daug istorijos kulturos veikeju portretu filmu apie baznycios vaidmenį laisves kova rezistencija miskuose tremtinius Daugelis ju kronikinio apzvalginio vadovelinio pobudzio Jie uzpilde baltasias kino vietas ar istaise sovietines istorijos modelį kurį gausiuose istoriniuose ir portretiniuose filmuose buvo pateikes rezisierius Linas Lazenas ir kiti dokumentininkai Atgimimui skirta trilogija Dar sykį Lie tu va 1989 m Lietuva zodziai į laisve 1991 m Lietuva vel laisva 1992 m pokario partizanams Partizanai 1993 m Į dokumentika atejo gabaus jaunimo Saulius Berzinis Veliava is plytu 1989 m Greimas 1992 m Sudie Jeruzale 1993 m ir kt Arunas Matelis Desimt minuciu pries savo skrydį 1990 m gavo diploma Oberhauzeno festivalyje Vokietija Audrius Stonys Neregiu zeme 1992 m apdovanotas Felix prizu uz geriausia Europos dokumentinį filma Valdas Navasaitis Rudens sniegas 1991 m ir kt Taip pat skaitykiteLietuvos kinasSaltiniaiZurnalistikos enciklopedija 1997