Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės Korėjos ekonomikos pagrindas po valstybės įkūrimo pokario 1950 1953 laikotarpiu nustatytos taisyklės Naktinė ryt
Šiaurės Korėjos ekonomika
Šiaurės Korėjos ekonomikos pagrindas – po valstybės įkūrimo pokario (1950–1953) laikotarpiu nustatytos taisyklės.
Kolonijinė ir pokario ekonomika
Pradedant XX a. trečiuoju dešimtmečiu Japonijos kolonijinė administracija vystė gamybą turtingoje gamtiniais ištekliais ir mažai apgyvendintoje teritorijoje. Todėl į šiaurinę Korėjos dalį pervažiavo gyventi nemažai gyventojų iš pietinių, agrarinių rajonų gyventojų.
Šitas procesas sustojo po Antrojo pasaulinio karo, kai po Korėjos pusiasalio padalinimo į SSRS ir JAV okupacines zonas, apie 2 milijonus žmonių perėjo gyventi į amerikiečių sektorių. Tokios tendencijos išsilaikė ir formuojantis KLDR 1948 m. ir per Korėjos karą 1950–1953 m. Dabar Šiaurės Korėjos gyventojai sudaro 22,5 milijonus žmonių.
Pokarinis Korėjos pusiasalio padalinimas sudarė disbalansą tarp gamtinių ir žmogiškųjų resursų, todėl, kad KLDR turėjo daugiau gamybinio potencialo, o Pietų Korėjoje gyveno apie 2/3 visų gyventojų. Šiaurės Korėjoje 1945 m. buvo apie 65 % , o lengvosios pramonės 31 %, dalis žemės ūkio ir prekybos sudarė – 37 % ir 18 %.
Po karo Pietų ir Šiaurės Korėjos buvo labai sugriautos. Pirmaisiais pokario metais iki pat 60-ųjų KLDR ekonomika vystėsi greičiau negu Pietų Korėjos.
Bandymai modernizuoti
7 dešimtmečio pradžioje Šiaurės Korėja pradėjo plačią ekonomikos modernizacijos kampaniją: ėmė importuoti vakarietiškas technologijas, ypač sunkiąją pramonę. Tuo pačiu valstybė buvo ant (bankroto) ribos, nes sumažėjo jos prekių paklausa užsienyje ir prasidėjo 70-ųjų naftos krizė.
Dar 1979 m. Šiaurės Korėja galėjo padengti savo įsiskolinimus, bet jau 1980 m. valstybę ištiko defoltas: ji buvo pripažinta bankrutuojančia pagal visus įsipareigojimus, išskyrus skolas Japonijai. 1986 m. pab. valstybės skola vakarų kreditoriams viršijo 1 milijardą dolerių. Skola socialistinėms valstybės pasiekė 2 milijardus dolerių. Galiausiai ir Japonija paskelbė apie KLDR defoltą. KLDR skola vis augo ir 2000 m. su baudomis ir delspinigiais sudarė 10-12 milijardų JAV dolerių.
XX a. pab. ekonomikos augimas sumažėjo, o kai kuriose šakose tapo neigiamas.1979 m. pab. bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui buvo tris kartus mažesnis negu Pietų Korėjoje. To priežastys: didelis pramoninis nuokrypis į sunkiąją pramonę, didelės karinės išlaidos, ekonominė valstybės izoliacija, užsienio investicijų draudimas ir t. t.
Kim ir Senas 1982 m. balandį mėn. paskelbė apie naujos ekonomikos statybą, o konkrečiau žemės ūkio ir valstybinio energetinio komplekso ir transporto vystymą.
Šiaurės Korėjoje 1984 m. rugsėjo mėn. priimtas įstatymas dėl bendrų įmonių, kurio svarbiausias tikslas buvo pritraukti užsienio kapitalą ir technologijas. Šiaurės vakarų valstybės rajone buvo įsteigta speciali ekonominė zona Čhondžin. Investicijos vyko labai sunkiai dėl blogos infrastruktūros, biurokratijos ir neaiškumo dėl investicijų saugumo.
Po šaltojo karo finansinė SSRS pagalba sustojo, o po kelerių metų ją sustabdė ir Kinija. Tai kartu su gamtiniais kataklizmais privedė prie sunkios ekonominės krizės. Pagal kai kuriuos ekspertų paskaičiavimus, tarp 1992 ir 1998 m. Šiaurės Korėjos ekonomika nusmuko perpus, o nuo bado mirė keletas šimtų tūkstančių žmonių.
KLDR 1993 m. gruodžio mėn. paskelbė apie trejų metų pereinamąjį ekonomikos periodą, kuriuo metu bus bandoma sumažinti disbalansą tarp įvairių ūkio šakų, vystant žemės ūkį, lengvąją gamybą ir tarptautinę prekybą. Bet dėl įvairių priežasčių vyriausybės planai žlugo, kasmetinis įvairių kruopų, visų pirma ryžių, kiekis sudarė apie 1 milijoną tonų. Negana to, valstybėje prasidėjo energetinė krizė, dėl kurios reikėjo sustabdyti daug gamyklų.
Kim Čėn Iras 2002 m. pranešė, kad „pinigai turi padengti prekių kainą“, po ko buvo įvykdytos kai kurios ūkio reformos, įkurtas pramoninis Kaesŏng regionas, atlikti pirmieji bandymai gamyklose įvesti ūkinį savarankiškumą. Kinijos investicijos į Šiaurės Korėjos ekonomiką nuo 1 milijono dolerių 2003 m. išaugo iki 200 milijonų 2004 m.
Ekonominiai ryšiai su Pietų Korėja
Pokario istorijoje ekonominiai ryšiai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų smukdavo ir vėl išaugdavo. Gale XX a. santykiai tarp valstybių atšilo, kas sąlygojo Pietų Korėjos investicijų padidėjimą į Šiaurės Korėjos gamybą. Nežiūrint to ekonominiai santykiai tarp dviejų valstybių dar vis labai silpni.
Po to, kai Pietų Korėja (1988 m.) leido prekiauti su Šiaurės Korėja į Šiaurės Korėja pradėjo importuoti į Pietų Korėja savo gaminius. Tiesioginė prekyba tarp valstybių prasidėjo po 1990 m., po dviejų valstybių ministrų pirmininkų susitikimo. Prekybos apimtys tarp valstybių išaugo nuo 18,8 milijonų dolerių 1989 m. iki 333,4 milijonų 1999 m.
Pietų Korėjoje esančiosDaewoo korporacijos prezidentas aplankė Šiaurės Korėją ir susitarė dėl pramoninio komplekso statybos . Kita didelė korporacija, gavo leidimą plėtoti turistinį biznį – turistai atvežami į turistinį rajoną . Be to rajone 3,2 km² prie demilitarizuotos zonos, kurio vertė 1 milijardas JAV dolerių.
Po 2000 m. įvykusio susitikimo tarp Kim Čėn Iro ir Kim De Džuno Šiaurės ir Pietų Korėjos susitarė atstatyti geležinkelį tarp Seulo ir Pchenjano, vietoje, kuri kerta demilitarizuotą zoną. Taip pat abi pusės pareiškė apie planus keturių eilių autostrados nutiesimo pro Phanmundžono kaimą, kur buvo pabaigtas karas. Po šio projekto pabaigos pramoninis parkas gavo tiesioginį priėjimą prie Pietų Korėjos turgų ir uostų.
Be pramoninio Kaesŏngo regiono ir turistinio Kŭmgangsan regiono KLDR buvo sukurtos kitos ypatingos zonos, tokios kaip: ypatingasis Sinŭiju administracinis regionas, šiaurės vakaruose prie Kinijos pasienio ir Rasonas, šiaurės rytuose prie Kinijos ir Rusijos pasienio.
Bendrasis nacionalinis produktas
Perkamojo pajėgumo paritetas – 40 milijardų dolerių (2005 m. duomenys)
- Bendrasis nacionalinis produktas – kasmetinis prieaugis: 1.8 % (2003 m. duomenys)
- Bendrojo nacionalinio produkto – vienam gyventojui: (perkamo paritėto pajėgumas) 1 800 (2003 m. duomenys)
Bendrasis nacionalinis produktas
| žemės ūkis: | 30,2 % |
| gamyba: | 33,8 % |
| : | 36 % |
2003 m. duomenys
Darbo jėga
Valstybės darbo jėgą sudaro 14 milijonų žmonių.
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ekonomikos sektorius:
- žemės ūkis 37 %
- industrija 63 %
Bedarbystė šalyje siekia 25,6% (2013 m. duomenys)
Valstybės biudžetas
Šalies pajamos yra 3,2 mlrd. dolerių. (2007 m. duomenys) Šalies išlaidos yra 3,3 mlrd. dolerių. (2007 m. duomenys)
Gamyba
Pagrindinės pramonės šakos: karyba, staklių gamyba, elektra, chemija, gamtinių išteklių (anglies, geležies rūdos, klinties, magnezito, grafito, vario, cinko, švino bei brangiųjų metalų) apdirbimas, metalurgija, tekstilė, maistas, turizmas.
Elektros gamyba
16,57 mlrd. kWh (2016 m. duomenys)
Prieigą prie elektros turi 19 mln. žmonių.
Elektrifikuota:
- 38% miestų.
- 11% kaimų.
Elektros energijos šaltiniai:
- Iškastinis kuras: 45 %
- Hidroelektrinės: 55 %
- Atominės elektinės: 0 %
(2017 m. duomenys)
Elektros energijos suvartojimas: 13,89 mlrd. kWh (2016 m. duomenys)
Elektros energijos eksportas: 0 tūkst. kWh (2019 m. duomenys)
Elektros energijos importas: 0 tūkst. kWh (2019 m. duomenys)
Žemės ūkis
Pagrindinės žemės ūkio kultūros: ryžiai, kukurūzai, bulvės, soja. Gyvulininkystėje: kiaulininkystė, paukštininkystė.
Nuo 1995 m. KLDR pasauline maisto programa padeda JTO. 2004 m. pagal šią programą buvo suteikta 484 tūkst. tonų maisto produktų.
Eksportas
45,82 milijardų JAV dolerių (2017 m. duomenys)
Pagrindinės eksporto prekės: mineralai, metalurgijos produktai, ginklai, žuvis.
Pagrindiniai prekybos partneriai: Pietų Korėja (28,5 %), Kinija (28,4 %), Japonija (24,7 %). (2003 m. duomenys)
Importas
43,75 milijardų JAV dolerių (2018 m. duomenys)
Pagrindinės importo prekės: nafta, akmens anglis, gamyklinės staklės, pramonės prekės, grūdinės kultūros.
Pagrindiniai partneriai: Kinija (91.9 %) ir kt. (2017 m. duomenys)
Išorinė skola
Išorinė KLDR skola siekia 12 milijardų JAV dolerių.
Nėra tikslių duomenų apie KLDR teikiamą ekonominę pagalbą. Pagal įvairius skaičiavimus, humanitarinė pagalba sudaro nuo 200 iki 300 milijonų JAV dolerių per metus. Tai sudaro apie 0,5-0,75 % nuo Šiaurės Korėjos BVP. Daugiausia jos teikia JAV, Pietų Korėja, Japonija ir Europos Sąjunga.
Pinigai
Valstybės valiuta – Šiaurės Korėjos vona, lygi 100 čonų.
Valiutos kodas – KPW.
Fiskaliniai metai sutampa su kalendoriniais.
Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad KLDR padirbinėjami JAV doleriai. [1]
Nuorodos
- [2][neveikianti nuoroda]
| | | | | | | | | | | Indonezija | | | Izraelis | Japonija | | | | | | | Kinija | | | | Libanas | | | | Mianmaras | | | Omanas | | Pietų Korėja | | | | | | Šiaurės Korėja | | Tadžikija | | | | Turkmėnija | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Korėjos ekonomika, Kas yra Šiaurės Korėjos ekonomika? Ką reiškia Šiaurės Korėjos ekonomika?
Siaures Korejos ekonomikos pagrindas po valstybes įkurimo pokario 1950 1953 laikotarpiu nustatytos taisykles Naktine rytu Azijos fotografija Siaures Koreja tamsoje Kolonijine ir pokario ekonomikaPradedant XX a treciuoju desimtmeciu Japonijos kolonijine administracija vyste gamyba turtingoje gamtiniais istekliais ir mazai apgyvendintoje teritorijoje Todel į siaurine Korejos dalį pervaziavo gyventi nemazai gyventoju is pietiniu agrariniu rajonu gyventoju Sitas procesas sustojo po Antrojo pasaulinio karo kai po Korejos pusiasalio padalinimo į SSRS ir JAV okupacines zonas apie 2 milijonus zmoniu perejo gyventi į amerikieciu sektoriu Tokios tendencijos issilaike ir formuojantis KLDR 1948 m ir per Korejos kara 1950 1953 m Dabar Siaures Korejos gyventojai sudaro 22 5 milijonus zmoniu Pokarinis Korejos pusiasalio padalinimas sudare disbalansa tarp gamtiniu ir zmogiskuju resursu todel kad KLDR turejo daugiau gamybinio potencialo o Pietu Korejoje gyveno apie 2 3 visu gyventoju Siaures Korejoje 1945 m buvo apie 65 o lengvosios pramones 31 dalis zemes ukio ir prekybos sudare 37 ir 18 Po karo Pietu ir Siaures Korejos buvo labai sugriautos Pirmaisiais pokario metais iki pat 60 uju KLDR ekonomika vystesi greiciau negu Pietu Korejos Bandymai modernizuoti 7 desimtmecio pradzioje Siaures Koreja pradejo placia ekonomikos modernizacijos kampanija eme importuoti vakarietiskas technologijas ypac sunkiaja pramone Tuo paciu valstybe buvo ant bankroto ribos nes sumazejo jos prekiu paklausa uzsienyje ir prasidejo 70 uju naftos krize Dar 1979 m Siaures Koreja galejo padengti savo įsiskolinimus bet jau 1980 m valstybe istiko defoltas ji buvo pripazinta bankrutuojancia pagal visus įsipareigojimus isskyrus skolas Japonijai 1986 m pab valstybes skola vakaru kreditoriams virsijo 1 milijarda doleriu Skola socialistinems valstybes pasieke 2 milijardus doleriu Galiausiai ir Japonija paskelbe apie KLDR defolta KLDR skola vis augo ir 2000 m su baudomis ir delspinigiais sudare 10 12 milijardu JAV doleriu XX a pab ekonomikos augimas sumazejo o kai kuriose sakose tapo neigiamas 1979 m pab bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui buvo tris kartus mazesnis negu Pietu Korejoje To priezastys didelis pramoninis nuokrypis į sunkiaja pramone dideles karines islaidos ekonomine valstybes izoliacija uzsienio investiciju draudimas ir t t Kim ir Senas 1982 m balandį men paskelbe apie naujos ekonomikos statyba o konkreciau zemes ukio ir valstybinio energetinio komplekso ir transporto vystyma Siaures Korejoje 1984 m rugsejo men priimtas įstatymas del bendru įmoniu kurio svarbiausias tikslas buvo pritraukti uzsienio kapitala ir technologijas Siaures vakaru valstybes rajone buvo įsteigta speciali ekonomine zona Chondzin Investicijos vyko labai sunkiai del blogos infrastrukturos biurokratijos ir neaiskumo del investiciju saugumo Po saltojo karo finansine SSRS pagalba sustojo o po keleriu metu ja sustabde ir Kinija Tai kartu su gamtiniais kataklizmais privede prie sunkios ekonomines krizes Pagal kai kuriuos ekspertu paskaiciavimus tarp 1992 ir 1998 m Siaures Korejos ekonomika nusmuko perpus o nuo bado mire keletas simtu tukstanciu zmoniu KLDR 1993 m gruodzio men paskelbe apie treju metu pereinamajį ekonomikos perioda kuriuo metu bus bandoma sumazinti disbalansa tarp įvairiu ukio saku vystant zemes ukį lengvaja gamyba ir tarptautine prekyba Bet del įvairiu priezasciu vyriausybes planai zlugo kasmetinis įvairiu kruopu visu pirma ryziu kiekis sudare apie 1 milijona tonu Negana to valstybeje prasidejo energetine krize del kurios reikejo sustabdyti daug gamyklu Kim Cen Iras 2002 m pranese kad pinigai turi padengti prekiu kaina po ko buvo įvykdytos kai kurios ukio reformos įkurtas pramoninis Kaesŏng regionas atlikti pirmieji bandymai gamyklose įvesti ukinį savarankiskuma Kinijos investicijos į Siaures Korejos ekonomika nuo 1 milijono doleriu 2003 m isaugo iki 200 milijonu 2004 m Ekonominiai rysiai su Pietu Koreja Pokario istorijoje ekonominiai rysiai tarp Siaures ir Pietu Koreju smukdavo ir vel isaugdavo Gale XX a santykiai tarp valstybiu atsilo kas salygojo Pietu Korejos investiciju padidejima į Siaures Korejos gamyba Neziurint to ekonominiai santykiai tarp dvieju valstybiu dar vis labai silpni Po to kai Pietu Koreja 1988 m leido prekiauti su Siaures Koreja į Siaures Koreja pradejo importuoti į Pietu Koreja savo gaminius Tiesiogine prekyba tarp valstybiu prasidejo po 1990 m po dvieju valstybiu ministru pirmininku susitikimo Prekybos apimtys tarp valstybiu isaugo nuo 18 8 milijonu doleriu 1989 m iki 333 4 milijonu 1999 m Pietu Korejoje esanciosDaewoo korporacijos prezidentas aplanke Siaures Koreja ir susitare del pramoninio komplekso statybos Kita didele korporacija gavo leidima pletoti turistinį biznį turistai atvezami į turistinį rajona Be to rajone 3 2 km prie demilitarizuotos zonos kurio verte 1 milijardas JAV doleriu Po 2000 m įvykusio susitikimo tarp Kim Cen Iro ir Kim De Dzuno Siaures ir Pietu Korejos susitare atstatyti gelezinkelį tarp Seulo ir Pchenjano vietoje kuri kerta demilitarizuota zona Taip pat abi puses pareiske apie planus keturiu eiliu autostrados nutiesimo pro Phanmundzono kaima kur buvo pabaigtas karas Po sio projekto pabaigos pramoninis parkas gavo tiesioginį priejima prie Pietu Korejos turgu ir uostu Be pramoninio Kaesŏngo regiono ir turistinio Kŭmgangsan regiono KLDR buvo sukurtos kitos ypatingos zonos tokios kaip ypatingasis Sinŭiju administracinis regionas siaures vakaruose prie Kinijos pasienio ir Rasonas siaures rytuose prie Kinijos ir Rusijos pasienio Bendrasis nacionalinis produktasPerkamojo pajegumo paritetas 40 milijardu doleriu 2005 m duomenys Bendrasis nacionalinis produktas kasmetinis prieaugis 1 8 2003 m duomenys Bendrojo nacionalinio produkto vienam gyventojui perkamo pariteto pajegumas 1 800 2003 m duomenys Bendrasis nacionalinis produktas zemes ukis 30 2 gamyba 33 8 36 2003 m duomenysDarbo jegaValstybes darbo jega sudaro 14 milijonu zmoniu Darbo jegos pasiskirstymas pagal ekonomikos sektorius zemes ukis 37 industrija 63 Bedarbyste salyje siekia 25 6 2013 m duomenys Valstybes biudzetasSalies pajamos yra 3 2 mlrd doleriu 2007 m duomenys Salies islaidos yra 3 3 mlrd doleriu 2007 m duomenys GamybaPagrindines pramones sakos karyba stakliu gamyba elektra chemija gamtiniu istekliu anglies gelezies rudos klinties magnezito grafito vario cinko svino bei brangiuju metalu apdirbimas metalurgija tekstile maistas turizmas Elektros gamyba 16 57 mlrd kWh 2016 m duomenys Prieiga prie elektros turi 19 mln zmoniu Elektrifikuota 38 miestu 11 kaimu Elektros energijos saltiniai Iskastinis kuras 45 Hidroelektrines 55 Atomines elektines 0 2017 m duomenys Elektros energijos suvartojimas 13 89 mlrd kWh 2016 m duomenys Elektros energijos eksportas 0 tukst kWh 2019 m duomenys Elektros energijos importas 0 tukst kWh 2019 m duomenys Zemes ukisPagrindines zemes ukio kulturos ryziai kukuruzai bulves soja Gyvulininkysteje kiaulininkyste paukstininkyste Nuo 1995 m KLDR pasauline maisto programa padeda JTO 2004 m pagal sia programa buvo suteikta 484 tukst tonu maisto produktu Eksportas45 82 milijardu JAV doleriu 2017 m duomenys Pagrindines eksporto prekes mineralai metalurgijos produktai ginklai zuvis Pagrindiniai prekybos partneriai Pietu Koreja 28 5 Kinija 28 4 Japonija 24 7 2003 m duomenys Importas43 75 milijardu JAV doleriu 2018 m duomenys Pagrindines importo prekes nafta akmens anglis gamyklines stakles pramones prekes grudines kulturos Pagrindiniai partneriai Kinija 91 9 ir kt 2017 m duomenys Isorine skolaIsorine KLDR skola siekia 12 milijardu JAV doleriu Nera tiksliu duomenu apie KLDR teikiama ekonomine pagalba Pagal įvairius skaiciavimus humanitarine pagalba sudaro nuo 200 iki 300 milijonu JAV doleriu per metus Tai sudaro apie 0 5 0 75 nuo Siaures Korejos BVP Daugiausia jos teikia JAV Pietu Koreja Japonija ir Europos Sajunga PinigaiValstybes valiuta Siaures Korejos vona lygi 100 conu Valiutos kodas KPW Fiskaliniai metai sutampa su kalendoriniais Kai kurie saltiniai tvirtina kad KLDR padirbinejami JAV doleriai 1 Nuorodos 2 neveikianti nuoroda v r Indonezija Izraelis Japonija Kinija Libanas Mianmaras Omanas Pietu Koreja Siaures Koreja Tadzikija Turkmenija