Vidurio lyguma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kinijos tradicinė provincija: Vidurio lyguma (中原)
Šalis	Kinija (Henanas, pietų Hebėjus)
Tautos
Valstybės	Džou dinastija, Han
Miestai	Luojangas, Anjangas, Kaifengas, Džengdžou

Vidurio lyguma, Centrinė lyguma arba Džongjuanas (kin. 中原, pinyin: Zhōngyuán, kin. 中州, pinyin: Zhōngzhōu) – istorinis regionas, esantis Istorinės Kinijos centre. Užima dabartinės Henano provincijos šiaurinę dalį, Hebėjaus provincijos pietinę dalį ir gretimas teritorijas Šansi bei Šandongo provincijose. Laikomas Kinijos civilizacijos lopšiu ir jos svarbiausia vieta.

Kai kuriuose kontekstuose šis terminas gali būti naudojamas įvardinti visą istorinę Kiniją.

Geografija

Vidurio lyguma užima dalį Šiaurės Kinijos lygumos, ir jos ašimi yra Geltonoji upė. Tradicinė vakarinė regiono riba yra , kur į Geltonąją upę įteka Vei upė ir yra siauri tarpekliai. Regionas vakaruose (Vei upės baseinas) yra vadinamas . Regiono rytuose Geltonoji upė staigiai suka į šiaurės rytus, čia prasideda lygumų kraštas (istorinė ). Šiaurės vakaruose regioną riboja Taihango kalnai, kurie skiria nuo slėnio (istorinė Dzi provincija). Pietvakariuose regioną uždaro Čin kalnai, kurie atskiria nuo Han upės baseino ir Sičuano.

Kita svarbi regiono upė yra (洛河 Luòhé), kertanti visą teritoriją lygiagrečiai Geltonajai upei, ir įsiliejanti į ją rytuose. Regione teka ir Čin upė (į šiaurę nuo Geltonosios upės) bei aukštupio intakai , ir . yra laikomas regiono (ir visos Kinijos) simboliniu centru.

Raida

Regionas yra labai senas žemdirbystės ir civilizacijos židinys, siejamas su Geltonosios upės civilizacija. Jau VII–VI tūkst. pr. m. e. čia klestėjusios (kin. 裴李崗文化, pinyin: Péilǐgāng Wénhuà) gyventojai mokėjo dirbti žemę, augino soras, šerytes ir kanapes, domestifikavo kiaules ir naminius paukščius. Svarbią vietą jų ūkyje užėmė ir elnių bei šernų medžioklė, žvejyba upėse. V–IV tūkst. pr. m. e. į Vidurio lygumą iš vakarų paplito Jangšao kultūra, o III tūkst. pr. m. e. ją pakeitė iš rytų paplitusi Longšano kultūra.

XXI–XVII a. pr. m. e. Vidurio lygumoje klestėjo , kuri siejama su Kinijos istorijos pirmąja dinastija – Sia. Šios pirmoji sostinė buvo įkurta prie Song kalno. II tūkst. pr. m. e. viduryje ją pakeitė Šangų dinastija. Šios pagrindiniai miestai irgi buvo Vidurio lygumoje.

Džou dinastija buvo kilusi iš Guangdžongo regiono vakaruose, kur buvo jos pirmoji sostinė, tačiau XI a. ji užvaldė Vidurio lygumą ir čia įkūrė savo sostinę Čengdžou. Nepaisant to, kad neturėjo politinės galios valdyti kitas tuometinės Kinijos valstybes kitose provincijose, Džou karaliai įtvirtino simbolinę galią kitų valstybių atžvilgiu, o kartu ir Vidurio lygumos svarbą. Svarbiausia valstybė hegemonė Vidurio lygumoje I tūkst. pr. m. e. buvo Dzin karalystė. 376 m. pr. m. e. jai skilus, Vidurio lygumą dalinosi Han ir Vei karalystės, o Džou karaliai valdė tik sritis aplink sostinę.

Tuo metu 9 provincijų sistemoje Vidurio lyguma buvo tapatinama su tradicine Ju provincija (kin. 豫州, pinyin: Yùzhōu). Tai buvo svarbiausia provincija, aptinkama visuose sąrašuose, ir daugumoje senųjų šaltinių jos vieta fiksuojama būtent Vidurio lygumoje.

Po Kinijos imperijos suvienijimo III a. pr. m. e. Vidurio lyguma ir toliau išlaikė savo svarbą Kinijos valstybėje, dėl svarbos konkuruodama su Vei upės baseinu. Ji buvo valdoma kaip provincijos dalis, čia buvo svarbiausi imperijos miestai. Kai kurios dinastijos sostinę turėjo Guangdžonge (pvz., Čin sostinė Sianjangas, Han, Sui ir Tang sostinė Čanganas), tuo tarpu kai kuriais laikais ji buvo atkeliama į Vidurio lygumą (Han, sostinė Luojangas, Songų sostinė Kaifengas) ir pan.

Po to, kai XIII a. mongolai Kinijos sostinę iškėlė į Pekiną, Vidurio lyguma prarado savo politinę svarbą Imperijos valdyme.