Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Dzin karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dzin (kin. 晉, pinyin: Jìn, senasis tarimas *tsi[n]-s) – istorinė valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 369 m. pr. m. e. Istorinės Kinijos šiaurėje.
| Jin 晉 Dzin | ||||
| Džou dinastijos karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Senovė | |||
| - Įkūrimas | XI amžius pr. m. e. m. | |||
| - Suskyla | 369 m. pr. m. e. m. | |||
Jos branduolys buvo slėnis (istorinė Dzi provincija arba dabartinė Šansi provincija), tačiau didžiausio išsiplėtimo laiku valstybė užėmė dideles teritorijas vakaruose bei didžiąją dalį Vidurio lygumos.
Istorija
Dzin karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Anot senovės šaltinių, Džou karalius davė Tang vadinamą vetovę savo jaunesniajam broliui Ju (唐叔虞 Tang Shuyu) kartu su grafo (侯 hóu) titulu. Ta vietovė buvo dabartinėje Ičengo apskrityje, prie Fen upės. Šio sūnus Sie (晉侯燮 Jìnhóu Xie) savo valstybės pavadinimą pakeitė į Dzin. Ankstyvoji valstybės istorija yra menkai žinoma. Valstybė buvo beveik iš visų pusių apsupta kalnuotų teritorijų, gyvenamų priešiškų barbarų genčių. Tarp jų buvo ir , su kuriais Dzin kovojo. Yra žinoma, kad 771 m. pr. m. e. kilusiame Džou įpėdinėystė kare Dzin grafas palaikė karaliaus Pingvango pusę, už ką jis buvo apdovanotas.
Tuo metu pati Dzin valstybė irgi buvo smulkių miestų-valstybių darinys, o tarp tų valstybėlių neretai kildavo kovos. Pvz. 739 m. pr. m. e., kuomet nužudytas grafas , vieno iš miestų, Čiuvo (曲沃 Quwo), grafai bandė paimti valdžią Dzin, tačiau iž pradžių nesėkmingai. 679 m. pr. m. e. Čiuvo grafui galiausiai pavyko nužudyti ir paimti valdžią. Džou karalius pakėlė jo titulą į kunigaikščio.
Valdant iš Čiuvo kilusiai dinastijai, Dzin tapo viena galingiausių Kinijos valstybių. Uhou įpėdinis centralizavo valdžią ir pajungė 16 ar 17 valstybėlių, tarp kurių buvo Geng (耿), Huo (霍), Wei (魏), Yu (虞) ir (西虢), ir užvaldė dar keliasdešimt. Tokiu būdu Dzin kontroliavo ne tik teritorijas Fen upės baseine, bet ir Jan provincijoje bei Vidurio Lygumoje. aktyviai kišosi į tuometinės Kinijos reikalus. Jis sutramdė di gentis vakaruose ir padėjo Džou karaliui Siangvangui įsitvirtinti valdžioje. Siekdamas sutramdyti augančią Ču karalystės galią, jis sudarė aljansą su Čin, Či ir , ir 632 m. pr. m. e. nugalėjo pastarąją . Taip jis pripažintas pirmuoju Kinijos hegemonu (ba).
607 m. pr. m. e. nužudžius kunigaikštį Linggongą, valstybė pradėjo silpti. Kunigaikščiai palengva prarado savo valdžią ir tapo nominaliais valdovais, o galia koncentravosi šešių klanų, - Fan (范), Zhonghang (中行), Zhi (智), Han (韓), Zhao (趙) ir Wei (魏), - rankose. V a. pr. m. e. viduryje tarp jų stipriausias buvo Dži klanas, kuris sunaikino Fan ir Džonghangų gimines. Prieš Dži susivienijo trys likę klanai, kurie pasidalijo Dzin valstybės žemes tarpusavyje. Dzin junigaikščiams buvo paliktos žemės tik aplink sostinę. 403 m. pr. m. e. valstybės pasidalinimas buvo formalizuotas, kuomet Džou karalius Veilie patvirtino trijų klanų vadus grafais, ir paskyrė jiems teritorijas Dzin pietuose (), centre () ir šiaurėje (). Nors Dzin valstybė oficialiai nepanaikinta, jos pabaiga yra laikomi 369 m. pr. m. e., kuomet paminėtas paskutinis jos kunigaikštis.
Valdovai
Dzin valdovų sąrašas pateikiamas pagal istorinį šaltinį . Visi valdovai turėjo pavardę Dzi (姬 Jī) Visos datos pateikiamos prieš mūsų erą.
| Valdymo vardas | Vardas | Trukmė | Pradžia | Pabaiga |
| Tang Šuju (唐叔虞) | Dzi Ju 姬虞 (Yú) | 1042 | ||
| Sie, Dzin grafas (晋侯燮) | Dzi Sie 姬燮 (Xiè) | |||
| Uhou (晋武侯) | Dzi Ningdzu 姬宁族 (Níngzú) | |||
| Čenghou (晋成侯) | Dzi Fuženas 姬服人 (Fúrén) | |||
| Lihou (晋厉侯) | Dzi Fu 姬福 (Fú) | 859 | ||
| Dzinghou (晋靖侯) | Dzi Idziu 姬宜臼 (Yíjìu) | 18 | 858 | 841 |
| Sihou (晋釐侯) | Dzi Situ 姬司徒 (Sītú) | 18 | 840 | 823 |
| Sianhou (晋献侯) | Dzi Dzi 姬籍 (Jí) | 11 | 822 | 812 |
| Muhou (晋穆侯) | Dzi Feivangas 姬费王 (Fèiwáng) | 27 | 811 | 785 |
| Šang Šu (晋殇叔) | ? | 4 | 784 | 781 |
| Venhou (晉文侯) | Dzi Čou 姬仇 (Chóu) | 35 | 780 | 746 |
| Džaohou (晋昭侯) | Dzi Bo 姬伯 (Bó) | 06 | 745 | 740 |
| Siaohou (晋孝侯) | Dzi Pingas 姬平 (Píng) | 16 | 739 | 724 |
| Aohou (晋鄂侯) | Dzi Si 姬卻 (Xì) | 06 | 723 | 718 |
| Aihou (晋哀侯) | Dzi Guangas 姬光 (Guāng) | 09 | 717 | 709 |
| Siaodzihou (晋小子侯) | ? | 04 | 708 | 705 |
| Min, Dzin grafas (晉侯緡) | Dzi Minas 姬缗 (Mín) | 27 | 704 | 678 |
| Ugongas (晋武公) | Dzi Čengas 姬稱 (Chēng) | 2 | 678 | 677 |
| Siangongas (晋献公) | Dzi Guidžu 姬诡诸 (Guǐzhū) | 26 | 676 | 651 |
| Huigongas (晋惠公) | Dzi Iu 姬夷吾 (Yíwú) | 14 | 650 | 637 |
| Huaigongas (晋懷公) | Dzi Ju 姬圉 (Yǔ) | 0 | 637 | 637 |
| Vengongas (晋文公) | Dzi Čongeras 姬重耳 (Chóng'ěr) | 09 | 636 | 628 |
| Sianggongas (晋襄公) | Dzi Huanas 姬欢 (Huān) | 07 | 627 | 621 |
| Linggongas (晋灵公) | Dzi Igao 姬夷皋 (Yígāo) | 14 | 620 | 607 |
| Čenggongas (晋成公) | Dzi Heitunas 姬黑臀 (Hēitún) | 07 | 606 | 600 |
| Dzinggongas (晋景公) | Dzi Ju 姬据 (Jù) | 19 | 599 | 581 |
| Ligongas (晉厲公) | Dzi Šoumanas 姬寿曼 (Shòumàn) | 08 | 580 | 573 |
| Daogongas (晋悼公) | Dzi Džou 姬周 (Zhōu) | 15 | 572 | 558 |
| Pinggongas (晋平公) | Dzi Biao 姬彪 (Biāo) | 26 | 557 | 532 |
| Džaogongas (晋昭公) | Dzi I 姬夷 (Yí) | 06 | 531 | 526 |
| Činggongas (晋顷公) | Dzi Čiudzi 姬弃疾 (Qùjí) | 14 | 525 | 512 |
| Dinggongas (晋定公) | Dzi U 姬午 (Wǔ) | 37 | 511 | 475 |
| Čugongas (晋出公) | Dzi Dzao 姬鑿 (Záo) | 23 | 474 | 452 |
| Aigongas (晋哀公) | Dzi Dziao 姬驕 (Jiāo) | 18 | 451 | 434 |
| Jougongas (晋幽公) | Dzi Liu 姬柳 (Liǔ) | 18 | 433 | 416 |
| Legongas (晋烈公) | Dzi Dži 姬止 (Zhǐ) | 27 | 415 | 389 |
| Siaogongas (晋孝公) | Dzi Či 姬颀 (Qí) | 32 | 388 | 369 |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dzin karalystė, Kas yra Dzin karalystė? Ką reiškia Dzin karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Dzin kin 晉 pinyin Jin senasis tarimas tsi n s istorine valstybe egzistavusi XI a pr m e 369 m pr m e Istorines Kinijos siaureje Jin 晉 DzinDzou dinastijos karalysteXI amzius pr m e 369 m pr m e Location ofSostineValdymo forma monarchijaEra Senove Įkurimas XI amzius pr m e m Suskyla 369 m pr m e m Jos branduolys buvo slenis istorine Dzi provincija arba dabartine Sansi provincija taciau didziausio issipletimo laiku valstybe uzeme dideles teritorijas vakaruose bei didziaja dalį Vidurio lygumos IstorijaDzin teritorijos Dzin karalyste prasidejo kaip miestas valstybe Anot senoves saltiniu Dzou karalius dave Tang vadinama vetove savo jaunesniajam broliui Ju 唐叔虞 Tang Shuyu kartu su grafo 侯 hou titulu Ta vietove buvo dabartineje Icengo apskrityje prie Fen upes Sio sunus Sie 晉侯燮 Jinhou Xie savo valstybes pavadinima pakeite į Dzin Ankstyvoji valstybes istorija yra menkai zinoma Valstybe buvo beveik is visu pusiu apsupta kalnuotu teritoriju gyvenamu priesisku barbaru genciu Tarp ju buvo ir su kuriais Dzin kovojo Yra zinoma kad 771 m pr m e kilusiame Dzou įpedineyste kare Dzin grafas palaike karaliaus Pingvango puse uz ka jis buvo apdovanotas Tuo metu pati Dzin valstybe irgi buvo smulkiu miestu valstybiu darinys o tarp tu valstybeliu neretai kildavo kovos Pvz 739 m pr m e kuomet nuzudytas grafas vieno is miestu Ciuvo 曲沃 Quwo grafai bande paimti valdzia Dzin taciau iz pradziu nesekmingai 679 m pr m e Ciuvo grafui galiausiai pavyko nuzudyti ir paimti valdzia Dzou karalius pakele jo titula į kunigaikscio Valdant is Ciuvo kilusiai dinastijai Dzin tapo viena galingiausiu Kinijos valstybiu Uhou įpedinis centralizavo valdzia ir pajunge 16 ar 17 valstybeliu tarp kuriu buvo Geng 耿 Huo 霍 Wei 魏 Yu 虞 ir 西虢 ir uzvalde dar keliasdesimt Tokiu budu Dzin kontroliavo ne tik teritorijas Fen upes baseine bet ir Jan provincijoje bei Vidurio Lygumoje aktyviai kisosi į tuometines Kinijos reikalus Jis sutramde di gentis vakaruose ir padejo Dzou karaliui Siangvangui įsitvirtinti valdzioje Siekdamas sutramdyti augancia Cu karalystes galia jis sudare aljansa su Cin Ci ir ir 632 m pr m e nugalejo pastaraja Taip jis pripazintas pirmuoju Kinijos hegemonu ba 607 m pr m e nuzudzius kunigaikstį Linggonga valstybe pradejo silpti Kunigaiksciai palengva prarado savo valdzia ir tapo nominaliais valdovais o galia koncentravosi sesiu klanu Fan 范 Zhonghang 中行 Zhi 智 Han 韓 Zhao 趙 ir Wei 魏 rankose V a pr m e viduryje tarp ju stipriausias buvo Dzi klanas kuris sunaikino Fan ir Dzonghangu gimines Pries Dzi susivienijo trys like klanai kurie pasidalijo Dzin valstybes zemes tarpusavyje Dzin junigaiksciams buvo paliktos zemes tik aplink sostine 403 m pr m e valstybes pasidalinimas buvo formalizuotas kuomet Dzou karalius Veilie patvirtino triju klanu vadus grafais ir paskyre jiems teritorijas Dzin pietuose centre ir siaureje Nors Dzin valstybe oficialiai nepanaikinta jos pabaiga yra laikomi 369 m pr m e kuomet paminetas paskutinis jos kunigaikstis ValdovaiDzin valdovu sarasas pateikiamas pagal istorinį saltinį Visi valdovai turejo pavarde Dzi 姬 Ji Visos datos pateikiamos pries musu era Valdymo vardas Vardas Trukme Pradzia PabaigaTang Suju 唐叔虞 Dzi Ju 姬虞 Yu 1042Sie Dzin grafas 晋侯燮 Dzi Sie 姬燮 Xie Uhou 晋武侯 Dzi Ningdzu 姬宁族 Ningzu Cenghou 晋成侯 Dzi Fuzenas 姬服人 Furen Lihou 晋厉侯 Dzi Fu 姬福 Fu 859Dzinghou 晋靖侯 Dzi Idziu 姬宜臼 Yijiu 18 858 841Sihou 晋釐侯 Dzi Situ 姬司徒 Situ 18 840 823Sianhou 晋献侯 Dzi Dzi 姬籍 Ji 11 822 812Muhou 晋穆侯 Dzi Feivangas 姬费王 Feiwang 27 811 785Sang Su 晋殇叔 4 784 781Venhou 晉文侯 Dzi Cou 姬仇 Chou 35 780 746Dzaohou 晋昭侯 Dzi Bo 姬伯 Bo 06 745 740Siaohou 晋孝侯 Dzi Pingas 姬平 Ping 16 739 724Aohou 晋鄂侯 Dzi Si 姬卻 Xi 06 723 718Aihou 晋哀侯 Dzi Guangas 姬光 Guang 09 717 709Siaodzihou 晋小子侯 04 708 705Min Dzin grafas 晉侯緡 Dzi Minas 姬缗 Min 27 704 678Ugongas 晋武公 Dzi Cengas 姬稱 Cheng 2 678 677Siangongas 晋献公 Dzi Guidzu 姬诡诸 Guǐzhu 26 676 651Huigongas 晋惠公 Dzi Iu 姬夷吾 Yiwu 14 650 637Huaigongas 晋懷公 Dzi Ju 姬圉 Yǔ 0 637 637Vengongas 晋文公 Dzi Congeras 姬重耳 Chong er 09 636 628Sianggongas 晋襄公 Dzi Huanas 姬欢 Huan 07 627 621Linggongas 晋灵公 Dzi Igao 姬夷皋 Yigao 14 620 607Cenggongas 晋成公 Dzi Heitunas 姬黑臀 Heitun 07 606 600Dzinggongas 晋景公 Dzi Ju 姬据 Ju 19 599 581Ligongas 晉厲公 Dzi Soumanas 姬寿曼 Shouman 08 580 573Daogongas 晋悼公 Dzi Dzou 姬周 Zhōu 15 572 558Pinggongas 晋平公 Dzi Biao 姬彪 Biao 26 557 532Dzaogongas 晋昭公 Dzi I 姬夷 Yi 06 531 526Cinggongas 晋顷公 Dzi Ciudzi 姬弃疾 Quji 14 525 512Dinggongas 晋定公 Dzi U 姬午 Wǔ 37 511 475Cugongas 晋出公 Dzi Dzao 姬鑿 Zao 23 474 452Aigongas 晋哀公 Dzi Dziao 姬驕 Jiao 18 451 434Jougongas 晋幽公 Dzi Liu 姬柳 Liǔ 18 433 416Legongas 晋烈公 Dzi Dzi 姬止 Zhǐ 27 415 389Siaogongas 晋孝公 Dzi Ci 姬颀 Qi 32 388 369